Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Centrinės kredito unijos ieškinį atsakovei K. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad su atsakove mėgino pasirašyti taikos sutartį, ieškinys buvo kraštutinė priemonė, tik tada atsakovė susidomėjo skola. Buvo gautas jos prašymas išdėstyti skolą 36 mėnesiams, ieškovės valdyba sutiko tokiam terminui, kuris iš tikrųjų yra labai ilgas, atsakovė buvo informuota, kad su tokiu terminu ieškovės valdyba sutiko, tačiau atsakymo iš atsakovės dėl taikos sutarties negavo. Atsakovė nebendradarbiavo. Ieškovės atstovas sutiko, kad skola būtų išdėstyta po 150,00 Eur per mėnesį.

II. Atsakovės atsikirtimai

5. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo iš atsakovės negauta. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Iš bylos medžiagos, ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 7 d. pateikė prašymą gauti kreditą. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 19 d. su kredito unija „Taupkasė“ sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei suteikta 4 600,00 Eur paskola, metinė palūkanų norma – 18 proc., paskolos išdavimo mokestis – 220,00 Eur.

7. 2021 m. vasario 26 d. bankrutavusi kooperatinė bendrovė „Taupkasė“, kredito unija su ieškove sudarė Reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, kurio Priedu Nr. 1, sudarytu 2021 m. kovo 4 d., perleido reikalavimo teisę ieškovei į atsakovės įsiskolinimą: 3 129,10 Eur paskolos likutį, 1 342,82 Eur palūkanas ir 781,06 Eur delspinigius. Ieškovė atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą informavo 2021 m. kovo 17 d. raštu, taip pat 2021 m. birželio 8 d. paskelbė apie tai dienraštyje „Lietuvos rytas“. Dar vieną raštą, kuriuo pareikalavo atsakovės padengti įsiskolinimą, ieškovė atsakovei surašė 2021 m. lapkričio 17 d. bei 2021 m. gruodžio 20 d. Atsakovė įsiskolinimo nepadengė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, perskaičiavo delspinigius (paskaičiavo už 180 dienų) ir prašo priteisti skolą iš atsakovės.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovė su ieškiniu sutinka, nurodė, jog nori skolą mokėti dalimis.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

10. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoje vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Ir nors skolininko pozicija (jo sutikimas ar nesutikimas) neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga (jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje), skolininkui reikia pranešti apie reikalavimo teisės perleidimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

11. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove tinkamai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė nurodė, jog skolą pripažįsta, prieštaravimų dėl skolos dydžio nereiškė, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo tinkamai informuota, ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl reikalavimas dėl negrąžinto kredito dalies priteisimo tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.874 straipsnio 2 dalis), ieškovei iš atsakovės priteisiamas 3 129,10 Eur negrąžintas kreditas.

12. Palūkanos, pirma, yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

13. Pagal tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą Paskolos sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio metines 18 procentų palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pagal minėtos sutarties sąlygas kreditą ir palūkanas atsakovė turėjo mokėti iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. Paskolos sutartis su atsakove nebuvo nutraukta paskolos sutarties terminas pasibaigė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 596,92 Eur palūkanas yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas.

14. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 422,16 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Paskolos sutarties 42 punkte nustatyta, kad Paskolos gavėjui praleidus Sutartyje numatytus Paskolos ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, Paskolos gavėjas įsipareigoja už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Unijai Sutartyje nurodyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Delspinigiai skaičiuojami už neilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Paskolos sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną – 0,05 proc. dydžio. Kadangi reikalaujamos priteisti netesybos atitinka įstatymų reikalavimus, jos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CK 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

16. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 116,00 Eur žyminį mokestį. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 116,00 Eur žyminis mokestis.

17. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

18. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kokiam laikotarpiui skolą prašo išdėstyti – nenurodė. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, nurodė, jog sutinka, kad įsiskolinimas būtų išdėstytas atsakovei mokant po 150,00 Eur per mėnesį.

19. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl procesinio sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais.

20. Atsakovė teismo nurodytu terminu nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė dirba, gauna atlyginimą. Taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdoma nemažai išieškojimų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą, į jos turtinę padėtį, taip pat į tai, jog ieškovė neprieštarauja skolos mokėjimo išdėstymui 38 mėnesių terminui, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinant ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, atsakovės prašymas tenkinamas: sprendimo vykdymas atsakovei išdėstomas 38 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad pirmus 37 mėnesius atsakovė ieškovei mokės po 150,00 Eur, o paskutinį 38 mėnesį – 151,67 Eur (CPK 284 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 284 straipsniais,

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Lietuvos Centrinei kredito unijai, juridinio asmens kodas 110086034, iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 129,10 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto dvidešimt devynių eurų 10 ct) negrąžintą kreditą, 1 596,92 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 92 ct) palūkanas, 422,16 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 16 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 148,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti.

Sprendimo vykdymą dėl 5 148,18 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų 18 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų ir 116,00 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išdėstyti 38 (trisdešimt aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant atsakovę K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos Centrinei kredito unijai, juridinio asmens kodas 110086034, 37 (trisdešimt septynis) mėnesius mokėti po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct), o paskutinį, trisdešimt aštuntą, mėnesį – 151,67 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą 67 ct), pradedant nuo 2022 m. kovo mėn., įmoką sumokant iki einamojo mėnesio 28 dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.