- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e1-871-471/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15613-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Kaltinamasis
- K. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis išnagrinėjo Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-15613-20 medžiaga, kurioje
K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas :
1. 2001m. spalio 25 d. Jurbarko apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 112 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 118 str. 1 d., 42 str. 3 metų laisvės atėmimo bausme;
2007 m. lapkričio 22 d. Raseinių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nubaustas pagal Lietuvos 178 str. 2 d. 520 lt. ( 4 MGL dydžio ) bauda;
2. 2008 m. kovo 19 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 178 str. 2 d., 64 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams su 520 lt. ( 4 MGL dydžio ) bauda;
3) 2012 m. rugsėjo 27 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 290 str. ( 2 veikos ), 63 str. 4 d. 30 parų areštu;
4. 2013 m. liepos 05 d. Jurbarko apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d., 290 str., 63 str. 4 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams su 260 lt. ( 2 MGL dydžio ) bauda;
5. 2014 m. spalio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 145 str. 1 d., 64-1 str. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
6) 2017 m. kovo 08 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 178 str. 1 d. 60 parų areštu;
7) 2018 m. liepos 09 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 63 str. 1 d. 4 d., 64-1 str. 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8) 2018 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2019 m. sausio 25 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 ir 9 d. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis K. G. 2020 m. balandžio 20 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą šeimos narei - sugyventinei J. J., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. G. kaltė įvykdžius inkriminuojamą veiką įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju K. G. kaltę pripažino ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine J. J. ir jos vaikais A. R. bei E. R. J. J. priklausančiame name. Kartu pragyveno 2 mėnesius, viskuo bendrai dalinasi. 2020-04-20 apie 21 val. su J. J. grįžo į namus iš darbo. Namuose kartu išgėrė litrą alaus 7,5 stiprumo ir mažą „plečkutę" degtinės. Apie 22 val. tarp jų kilo konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. Įsiutęs, tuo momentu nebesusivaldęs, vieną kartą delnu tyčia sudavė į veidą J. J.. Nuo smūgio J. J. nenugriuvo, liko stovėti. Kai sudavė J. J. į veidą, niekas nematė. Gailisi, kad mušė J. J.. Pirmas kartas, kada mušė ją ( 66-67 l. ).
Patvirtina anksčiau duotus parodymus. Papildo, kad prieš kokias 2-3 dienas J. J. girta kambaryje griuvo ant grindų, atsitrenkdama į medinio staliuko kampą, buvo susižalojusi lūpą. Jis J. J. tikrai lūpos nesužalojo. Kai 2020-04-20 apie 22 val. namuose konflikto metu J. J. vieną kartą sudavė delnu į veidą, ant jos veido jokių mėlynių nebuvo, tačiau kitos dienos pietų metu pamatė ant jos veido atsiradusią po kairia akimi mėlynę ir suprato, kad mėlynė atsirado nuo jo suduoto smūgio. J. J. atsiprašė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( 73-74 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name su sugyventiniu K. G. ir savo suaugusiais vaikais E. R. ir A. R.. Su K. G. kartu pragyveno 2 mėnesius, viskuo bendrai dalinasi. 2020-04-20 vakare, apie 21.30 val., namuose su K. G. gėrė degtinę 0,2 litro talpos. Prieš tai kartu buvo išgėrę ir alaus 1 litro talpos 6 stiprumo,. Dukra buvo savo kambaryje, o sūnus buvo išėjęs pas draugus. Apie 22 val. tarp jos ir K. G. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurių nenori pasakoti. Konflikto metu sėdinčiai K. G. vieną kartą delnu sudavė į veido kairę pusę ties kairia akimi. Nuo smūgio ji nenugriuvo. Juto skausmą veide, kuris truko keletą minučių, sekančią dieną atsirado mėlynė po kairia akimi. Dėl įvykio pareiškimo nerašys. Civilinio ieškinio nereikš. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips, nenori būti apžiūrima medikų ir medicinos ekspertų. K. G. atleidžia. Pirmas kartas, kada K. G. mušė. 2020-04-17 vakare namuose pati griuvo kambaryje ant grindų ir atsitrenkdama į fotelio medinį kampą susižalojo viršutinę lūpą, dėl ko lūpa buvo ištinusi ( 27-28 l. ).
Dėl įvykio duotus parodymus tvirtina. Patikslina, kad iš tikrųjų K. G. mušė ne pirmą kartą. Yra mušęs 2020 metų kovo mėnesį, tik prasidėjus karantinui Lietuvoje, tačiau dėl praeities įvykio nieko nepasakos, nes K. G. atsiprašė, jie susitaikė, pareiškimo nerašė, į medikus nesikreipė ir tyrimo nepageidauja. 2020-04-20 buvo antras kartas, kada jis mušė. Dėl to įvyko taip pat pareiškimo nerašys, tyrimo nepageidauja. 04-20 vakare, prieš konfliktą su K. G., pati dėl girtumo buvo pargriuvusi kambaryje ant grindų tarp lovos ir spintelės, tačiau niekur nesusižalojo ( 39-40 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama J. J., jos sugyventinu K. G. ir seserimi E. R.. 2020-04-20 apie 22 val. grįžusi iš darbo mama su sugyventiniu jų kambaryje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tuo metu su sese buvo savo kambaryje. Gulėdamas lovoje, staiga išgirdo, kaip mama su sugyventiniu pradėjo konfliktuoti dėl pinigų, cigarečių. Girdėjo, kaip K. G. prašė mamos pinigų, tačiau ji nedavė ir tada K. G. mamai trenkė, nes girdėjo pliaukštelėjimą. Mama pradėjo šaukti ir sakė skambins į policiją. Nematė, kaip K. G. mamai trenkė, bet atbėgęs į jų kambarį puolė gelbėti ją, nes tarp jų toliau vyko konfliktas ir pamatė, kad mamos lūpa yra ištinusi. Kai mama grįžo iš darbo, jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė. Tada K. G. pasakė, kad baigtų mušti mamą. Konfliktui nurimus, nuėjo į savo kambarį miegoti. K. G. nuolat ima iš mamos uždirbtus pinigus ir liepia jai eiti per kaimynus ieškoti jam cigarečių; jeigu ji jų negauna, ją pradeda mušti. Yra matęs ne kartą, kaip K. G. mušė mamą, trenkdamas kumščiais jai į įvairias kūno vietas ( 43-44 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su mama J. J., broliu A. R. ir mamos sugyventiniu K. G., kuris pradėjo gyventi nuo 2020-02 pabaigos. Kuo toliau, tuo labiau jis pradėjo mamai nurodinėti, nenorėjo nieko namuose dirbti, nuolat reikalaudavo iš jo pinigų, kol galiausiai abu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Tik abu prisigerdavo ir K. G. ją mušdavo, nes mama jam neparnešdavo cigarečių ir neduodavo savo uždirbtų pinigų. K. G. keletą kartų mamą yra mušęs, bet ji niekada nesakydavo, kad jis ją mušė, žymių nepalikdavo. 2020-04-20 apie 19 val. mama su sugyventiniu grįžo namo po darbų ir abu nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Tą vakarą jie gėrė iki 22 val., kol tarpusavyje susipyko. Su broliu buvo savo kambaryje ir abu žiūrėjo televizorių. Apie 22 val. ji užmigo, bet žinojo ir girdėjo, kaip jie vartojo alkoholinius gėrimus. Prabudo išgirdusi, kad mama šaukdama kviečia A., pagalbos, nes K. G. ją muša, reikalauja pinigų ir cigarečių. Tada pamatė, kad A., staigiai pakilo iš lovos ir nubėgo į mamos kambarį. Už kelių sekundžių prisijungė ir pati. A., įbėgęs į mamos kambarį pradėjo šaukti, kad K. G. nustotų ją mušti, o mama garsiai šaukė, kad jis „mušė mane" ir kad tuoj kvies policiją. Pamatė, kad mamos lūpa yra ištinusi. Neklausė, kas jai nutiko ir suprato, kad ją sumušė K. G.. K. G. broliui gynėsi jos nemušęs. Nurimus konfliktui kartu su A., grįžo į savo kambarį. Tada mama paskambino į policiją ir iškvietė pareigūnus. Išvykus pareigūnams, K. G. vėl puolė mamą šaukdamas, kad kam ji kvietė policiją ( 51-52 l. ).
Ankstesnius parodymus tvirtina. Patikslina, kad prieš įvykį nebuvo pastebėjusi ant mamos lūpos patinimų. Mama šaukė, kad ją mušė, bet konkrečiau nepasakė, kur ir su kuo K. G. sudavė. Kitą dieną pamatė mamos veide ties kairia akimi mėlynę. Suprato, kad mamos ištinusi lūpa ir mėlynė po kairia akimi yra nuo K. G. mušimo. Nėra mačiusi, kaip K. G. mušė mamą, tačiau 2020 metų kovo mėnesį ( dienos nepamena, bet jau buvo paskelbtas Lietuvoje karantinas ) mama atėjo kruvina lūpa į kambarį ir sakė, kad ją mušė K. G., prašė iškviesti policiją ( 56-57 l. ).
PRIR duomenyse nurodyta, kad BPC 2020-04-20 22:17 val. gautas asmens telefoninis pranešimas, kad tarp pranešėjos ir esančio kartu su ja žmogaus vyksta konfliktas, prašo atiduoti pinigus, konfliktas vyksta galimai su sugyventiniu ar sūnumi. Situacija neaiški, smurto artimoje aplinkoje faktas nenustatytas. Pagal senus pranešimus nustatyta, kad pranešėjo telefono numeris priklauso J. J. ( 7 l. ).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus policijos pareigūnams smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, nes J. J., kuriai nustatytas 1,83 prom. girtumas, buvo neadekvati, rėkė ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl kvietė policiją, vis šaukė, kad pagalbos kvietimą atšaukė. K. G. nustatytas 1,79 prom. girtumas, jis dėl girtumo nieko paaiškinti negalėjo. Išorinių kūno sužalojimų ir turto sugadinimo požymių neužfiksuota ( 14-15 l. ).
Įvykio vietos apžiūros metu name (duomenys neskelbtini), įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ( 16-17, 19-22 l. ).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. G. tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą šeimos narei - sugyventinei J. J., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d. dispoziciją. Nors byloje yra duomenų apie galimą sveikatos sutrikdymą ( kraujosruvą ), nukentėjusiajai atsisakius vykti pas medikus ir specialistus, jis įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas; be to, tai neabejotinai neturėtų įtakos veikos kvalifikavimui.
Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ( tai patvirtina jo paties ir nukentėjusiosios parodymai ), kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ).
Kaltinamasis K. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ( 119, 123 l. ). Skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikaltimo aplinkybes ir pasekmes – jis kartu girtaujant buitinio ginčo metu sudavė vieną smūgį į veidą sugyventinei, jai sužalojimai nenustatyti, civilinis ieškinys nepareikštas, įvykio metu abu buvo labai girti, nes atvykus policininkams elgėsi neadekvačiai ( kas rodo, kad kaltinamojo veiksmams turėjo įtakos ir nukentėjusiosios elgesys ). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą – jis daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ( 79-90, 91-93 l. ), paleistas iš įkalinimo įstaigos tik 2020-02-05 ( taip nurodė pats - 93 l. ), itin daug kartų baustas administracine tvarka ( 94-113 l. ), nedirba ( 114 l. ), kt. ( 115, 118 l. ). Todėl jam skirtina prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ( Lietuvos BK 48 str., 54 ir 56 str. ), kuri bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažįstant kaltę tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu ( Lietuvos BK 64-1 str. ).
K. G. smurtavo prieš šeimos narį ne pirmą kartą, ką patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ( Lietuvos BK 48 str. 7 d., 72-2 str. ) ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas ( nes jis girtauja, nusikalto taip pat girtas – Lietuvos BK 48 str. 7 d. ).
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 75-76 l. ) K. G. paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti vienerių metų šešių mėnesių ( 1 m. 6 mėn. ) laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos BK 64-1 str., bausmę sumažinti 1/3 iki vienerių metų ( 1 m. ) laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos BK 72-2 str., paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius ( 6 mėn. ) nuo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis Lietuvos BK 48 str. 7 d. uždrausti K. G. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. G. palikti galioti ir panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti K. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.