Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-355-498/2015

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01005-2013-9

2015 m. gegužės 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei, nuteistajam K. T. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, išteisintajam R. T. ir jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiajam M. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 nuosprendžio, kuriuo:

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo V. S. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo R. G. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo L. M. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo M. B. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Paskirta bausmė subendrintas LR BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies tvarka su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendį.

R. T. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo Ž. S., V. S., S. T., R. G., L. M. ir M. B. atžvilgiu išteisintas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civiliniai ieškiniai patenkinti.

nukentėjusiojo Ž. S. naudai 2500 Lt / 724 Eurų (du tūkstančius penkis šimtus litų / septynis šimtus dvidešimt keturis eurų) žalai atlyginti (turtinei - 2000Lt ir 500Lt neturinei);

nukentėjusiojo D. V. P. naudai 3500 Lt/1014 Eurų (tris tūkstančius penkis šimtus litų/tūkstantį keturiolika eurų);

nukentėjusiosios L. M. naudai 4900 Lt / 1419 Eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus litų / vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų);

nukentėjusiosios R. G. naudai 2500 Lt / 724 Eurų (du tūkstančius penkis šimtus litų / septynis šimtus dvidešimt keturis eurų);

nukentėjusiosios M. B. naudai 2800 Lt / 810 Eurų (du tūkstančius aštuonis šimtus litų / aštuonis šimtus dešimt eurų).

Nepriteista valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų S. B., E. J., R. T., K. T..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistos S. B. ir E. J., jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmos instancijos teismo K. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą Ž. S. skelbimą dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu Ž. S. ir sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-09-15, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį turtą -2000 litų.

2013 m. rugsėjo 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą V. S. skelbimą dėl automobilio „Chrysler LHS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino nurodytu telefonu nukentėjusiojo sūnui T. P. ir sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 20 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Chrysler LHS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8500 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti per 21 dieną, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą -8500 litų.

2013 m. spalio 04 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. tebėra radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą S. T. skelbimą dėl automobilio „M. B. A170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu S. T., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „M. B. A170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7000 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-18, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajai S. T. priklausantį turtą -7000 litų.

2013 m. spalio 10 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą L. M. skelbimą dėl automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu L. M., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 19.30 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4900 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam L. M. priklausantį turtą -4900 litų.

2013 m. spalio 10 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą K. G. skelbimą dėl automobilio Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu K. G., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 17,37 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą prie degalinės „Neste Oil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2500 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-24, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė K. G. globėjai R. G. priklausantį turtą -2500 litų.

2013 m. spalio 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su R. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą M. B. skelbimą dėl automobilio AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu M. B. sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą , apie 15 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį AUDI A4 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį V. S. už 2800 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti per 14 dienų iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė V. S. priklausantį turtą -2500 litų.

R. T. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo Ž. S., V. S., S. T., R. G., L. M. ir M. B. atžvilgiu. Bylą perduodant teismui R. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugsėjo 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą Ž. S. skelbimą dėl automobilio „Opel tigra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu Ž. S. ir sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Opel tigra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2000 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-09-15, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį turtą -2000 litų.

2013 m. rugsėjo 2 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą V. S. skelbimą dėl automobilio „Chrysler LHS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino nurodytu telefonu nukentėjusiojo sūnui T. P. ir sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 20 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „Chrysler LHS“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 8500 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti per 21 dieną, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą -8500 litų.

2013 m. spalio 04 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. ir S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. tebėra radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą S. T. skelbimą dėl automobilio „M. B. A170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu S. T., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, S. B. kartu su E. J. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį „M. B. A170“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 7000 litų, E. J. pasirašius paprastąjį vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-18, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajai S. T. priklausantį turtą -7000 litų.

2013 m. spalio 10 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą L. M. skelbimą dėl automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu L. M., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 19.30 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4900 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiajam L. M. priklausantį turtą -4900 litų.

2013 m. spalio 10 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą K. G. skelbimą dėl automobilio Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu K. G., sutarė iš jos pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą, apie 17,37 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą prie degalinės „Neste Oil“, adresu (duomenys neskelbtini), kur tariamai pirko automobilį Audi 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2500 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti iki 2013-10-24, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė K. G. globėjai R. G. priklausantį turtą -2500 litų.

2013 m. spalio 11 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su K. T., E. J. bei S. B., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, kartu su K. T. radę interneto tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuotą M. B. skelbimą dėl automobilio AUDI A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo, paskambino telefonu M. B. sutarė iš jo pirkti automobilį, atidedant apmokėjimą , apie 15 val. S. B. kartu su E. J. nuvykus į sutartą vietą adresu Šaldytuvų g.39, Kaune, kur tariamai pirko automobilį AUDI A4 valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį V. S. už 2800 litus, E. J. pasirašius paprastą vekselį, pažadant pinigus sumokėti per 14 dienų iki 2013-10-25, tačiau žadėtų pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, t.y. apgaulės būdu užvaldė V. S. priklausantį turtą -2500 litų.

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-12-22 išteisinamąjį nuosprendį R. T. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - R. T. pripažinti kaltu ir nuteisti:

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo Ž. S. atžvilgiu -laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo V. S. atžvilgiu -

laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo S. T. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo R. G. atžvilgiu -laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo L. M. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal LR BK 182 straipsnio 1 d. dėl sukčiavimo M. B. atžvilgiu - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio l dalimi 4 dalimi bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Paskirtą bausmę subendrinti LR BK 64 straipsnio l dalies, 3 dalies tvarka su 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendį.

nukentėjusiojo Ž. S. naudai 2500 Lt / 724 Eurų (du tūkstančius penkis šimtus litų / septynis šimtus dvidešimt keturis eurus) žalai atlyginti (turtinei - 2000Lt ir 500Lt neturinei);

nukentėjusiojo D. V. P. naudai 3500 Lt/1014 Eurų (tris tūkstančius penkis šimtus litų/tūkstantį keturiolika eurų);

nukentėjusiosios L. M. naudai 4900 Lt / 1419 Eurų (keturis tūkstančius devynis šimtus litų / vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų);

nukentėjusiosios R. G. naudai 2500 Lt / 724 Eurų (du tūkstančius penkis šimtus litų / septynis šimtus dvidešimt keturis eurus);

nukentėjusiosios M. B. naudai 2800 Lt / 810 Eurų (du tūkstančius aštuonis šimtus litų / aštuonis šimtus dešimt eurų).

S. P. teigia, kad visų pirma teismas nepagrįstai kritiškai ir nemotyvuotai įvertino kaltinamosios S. B. parodymus dėl R. T. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas. Taip pat prokurorė teigia, kad Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, kodėl šie S. B. parodymai įvertinti kritiškai ir kodėl jie nepatvirtina R. T. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Teismas konstatavo, kad S. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu kalta prisipažino, jos prisipažinimas pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl būtent S. B. parodymai turėjo būti įvertinti kaip teisingi, t.y. patvirtinantys, kad būtent R. T. buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius, suradęs laisvėje esančią nusikalstamos veikos bendrininkę S. B. ir kitus bendrininkus bei pats atlikęs dalį objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių. Teismas konstatavo, kad net keturių nusikalstamų veikų padarymo metu R. T. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl šių nusikalstamų veikų negalėjo padaryti. Tačiau Prokurorė skunde teigia, kad dviejų nusikalstamų veikų padarymo metu t.y. 2013 m. rugsėjo 1 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. jis buvo Pravieniškių pataisos namuose, kai nukentėjusiesiems buvo skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik ta aplinkybė, kad kitiems nukentėjusiesiems buvo skambinama iš to paties tel. numerio kai R. T. jau buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių nepatvirtina, kad R. T. nėra šių nusikalstamų veikų padarymo bendrininkas. Prokurorės nuomone, kad šioje dalyje būtent kaltinamojo K. T. parodymai apie tai, kad R. T. nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme ir net nežinojo apie jo (K. T.) daromas nusikalstamas veikas turėjo būti įvertinti kritiškai ir atmesti. K. T. yra R. T. brolis ir vienas prisiimdamas atsakomybę siekia padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taip pat neatsižvelgė ir nepaneigė kaltinamosios E. J. parodymų apie R. T. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Prokurorė nurodo, kad E. J. parodė, kad R. T. jai skambino iš įkalinimo įstaigos dėl automobilių pardavimų, sakė, kad S. B. „nori pakišti E. J.", prašė sakyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad viską sugalvojo S. B., vadino E. J. „ožka" ir pan. Be to, Prokurorė teigia, kad atliekant E. J. akistatą su K. T., E. J. parodė, kad pirmus du automobilius (šioje byloje 2013-09-01 sukčiavimas nukentėjusiojo Ž. S. atžvilgiu ir 2013-09-02 sukčiavimas nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu) nurodė R. T. (tuo metu jis buvo Pravieniškių pataisos namuose) (3 t., b.l. 32), ir ši aplinkybė paneigia teismo padarytą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. dalyvavo padarant bent vienam inkriminuotą nusikalstamą veiką šioje byloje.

Taip pat Prokurorė nurodo, kad sprendžiant apie bendrininkų padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad visų pirma, objektyvieji įvykdytų nusikalstamų veikų požymiai apima ne tik paskambinimą nukentėjusiesiems ir susitarimą dėl automobilio pardavimo kainos, perdavimo ir pan. Bendrininkų veiksmai atliekami tol, kol bus pasiektas norimas rezultatas, t.y užvaldytas nukentėjusiųjų turtas. Skunde teigiama, kad kaltinamųjų S. B. ir E. J. parodymai patvirtina, kad R. T., nors ir būdamas išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių keturių nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo ir suprato savo vaidmenį bendrininkų vykdomoje nusikalstamoje veikoje ir kartu su kitais bendrininkais siekė bendro rezultato. Be to, ir paties R. T. parodymus apie tai, kad jis pasimatymų metu su S. B. nekalbėjo apie nusikalstamų veikų organizavimą, nes pokalbiai pataisos namuose įrašinėjami, paneigia 2014-10-27 Pravieniškių pataisos namų raštas Nr. S-28723 (t.5, b.l. 2), kuriame nurodyta, kad asmenims atvykus į pasimatymus pokalbių nėra klausomasi ir garso įrašai nedaromi.

Nuteistasis K. T. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti bausmę: paskirti baudą arba palikti 14 m. 9 m. laisvės atėmimo bausmę. K. T. skunde nurodo, kad nusikaltimo padaryti nenorėjo, nusikaltimą padarė nes buvo apgautas. Nurodo, kad su S. B. susipažino 2013 m. rugpjūčio mėnesį ir pradėjo bendrauti, tada ji pasiūlė supirkinėti automobilius, S. B. jam paaiškino, kad jis turės ieškoti automobilių. Nuteistasis nurodo, kad S. B. nurodė, kad su savininkais atsiskaitoma. Ji K. T. pažadėjo mokėti uždirbtą pelno dalį, o jis S. B. patikėjo. Skunde nurodo, kad S. B. dirbo su E. J., kuri pasirašydavo paprastąjį vekselį. K. T. rašo, kad jeigu būtų žinojęs, kad tai apgaulė nebūtų sutikęs su pasiūlymu.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, Prokurorę, kuri prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo K. T. skundą atmesti, taip pat išklausiusi nuteistąjį K. T. ir jo gynėją V. G., kurie prašė K. T. apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį R. T. prašiusį Prokurorės apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o K. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės L. Š. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį išteisindamas R. T. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, kodėl S. B. parodymai įvertinti kritiškai ir kodėl jie nepatvirtina R. T. dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas motyvuotai S. B. parodymus vertino kritiškai, nurodydamas, kad R. T. su S. B. bendravo, bet vėliau nutraukė ryšius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybes, jog tarp S. B. ir R. T. susiklostė nedraugiški santykiai, patvirtina S. B., K. T. ir R. T. parodymai. Pirmos instancijos teisme posėdžio metu S. B. parodė, kad su R. T. apsipyko ir pradėjo bendrauti su K. T. (t. 4, b.l.120), K. T. teigė, kad S. B. iš pykčio įtraukė jo brolį R. T. į veiklą (t. 4, b.l. 123), panašiai parodė ir pats R. T., kuris parodė, kad jis susitaikė su žmona ir S. B. dėl to jį apkalba ( t. 4, b.l. 124). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino S. B. parodymus, kurie vertinant su kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais nepašalina abejonių dėl R. T. kaltės padarius nusikaltimus numatytus LR BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad E. J. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme vienareikšmiškai nenurodė, kad nurodymus dėl automobilių pardavimų S. B. gauna iš įkalinimo įstaigoje esančių abiejų R. T. ir K. T.. Išanalizavus jos parodymus, darytina išvada, kad ji tiksliai nežinojo kuris iš brolių duoda nurodymus S. B., ji pati bendraudavo su K. T., su R. T. bendravo tik vieną kartą telefonu, tačiau jokių duomenų, kad jų bendravimas būtų susijęs su nusikalstama veika, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, teisingai nustatė, kad keturių veikų padarymo metu R. T. buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, o telefono numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo prisijungę prie celės 092B (Pravieniškės). Tačiau R. T. tuo metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur jo etapas truko nuo 2013-09-26 iki 2013-11-07. Faktas, kad 2013-09-01 epizodo (sukčiavimas nukentėjusiojo Ž. S. atžvilgiu) metu ir 2013-09-02 epizodo (sukčiavimas nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu) metu R. T. buvo Pravieniškių pataisos namuose neįrodo, kad R. T. dalyvavo vykdant nuskalstamą veiką. Be to apklausta S. B. negalėjo nurodyti, kuris iš brolių, K. T. ar R. T. 2013-09-01 ir 2013-09-02 skambino dėl automobilio pardavimo. Taip pat byloje esančiame pareigūno tarnybiniame pranešime (t.1, b. l.14) nurodyta, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso vienam iš įtariamųjų galimai R. T. ar K. T.. Byloje nenustatyta, kad minėtas telefono numeris priklauso R. T., be to K. T. parodė, kad telefoną jam permetė per tvorą S. B. pažįstamas (t. 4 , b.l. 123). Atkreiptinas dėmesys, kad visi nuteistieji, S. B., E. J. ir K. T., visiškai prisipažino dalyvavę bendrininkų grupėje dėl sukčiavimo, išskyrus R. T., kuris nuo pat pradžių nuosekliai neigė savo kaltę. Apeliacinio skundo argumentas, kad R. T. žinojo ir suprato savo vaidmenį bendrininkų vykdomoje nusikalstamoje veikoje tėra tik prielaida, be to vien tik žinojimas, kad vykdoma nusikalstama veika nesudaro pagrindo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tą veiką. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos raštas patvirtinantis, kad asmenims atvykus į pasimatymus jų pokalbių nėra klausomasi ir garso įrašai nedaromi (t.5, b.l. 2) nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

Įrodinėjimo procesas negali tęstis nepamatuojamą laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2014), todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje dėl R. T. kaltės yra abejonių, kurių nėra galimybės pašalinti ir nesant patikimų neginčijamų įrodymų patvirtinančių R. T. kaltę padarius nusikalstamas veikas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirtingai nei nurodo prokurorė, pirmos instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės teismo išvadoms, išnagrinėjo, pagrįstai išteisino R. T. pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis dalyje dėl R. T. išteisinimo paliktas nepakeistas, nėra pagrindo solidariai su nuteistaisiais iš R. T. priteisti žalą nukentėjusiųjų naudai.

Dėl K. T. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde K. T. neginčija nusikalstamų veikų padarymo fakto, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę. Apygardos teismas, patikrinęs bylą bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę K. T., teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. K. T. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas skirdamas bausmę už minėtą nusikaltimą pagrįstai tai įvertino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. T. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Apeliacinė instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad K. T. nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, anksčiau teistas. Atsižvelgiant į tai, kad K. T. išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus, pataisos procesas jam jokio poveikio nepadarė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje bus pasiekti K. T. paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes K. T. už nusikaltimus numatytus LR BK 182 straipsnio 1 dalyje apylinkės teismas paskyrė teisingą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas neteisingai subendrino ginčijamu - 2014-12-22 - nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ko pasekoje K. T. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju apylinkės teismas prie 2010-06-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir nurodė, kad į bausmės laiką įskaitytinas laikas atliktas pagal 2010-06-22 Kauno apygardos teismo nuosprendį. Toks bausmės bendrinimas neatitinka LR BK 64 straipsnyje numatytoms bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja veika, taisyklėms. LR BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nurodė LR BK 64 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tokį bausmių bendrinimo reglamentavimą, prie 2010-06-22 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies, kuri pirmos instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną sudarė 8 metus 2 mėnesius 12 dienų (šios nutarties priėmimo dieną sudaro 7 metus 8 mėnesius 24 dienas), ir kuri yra didesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir tokiu būdu nurodytina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sprendžia, kad nuosprendis dalyje dėl K. T. paskirtų bausmių subendrinimo keistinas. Keičiant bendrinimo būdą, teismas pirmos instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme iš naujo. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu neatlikta bausmės dalis yra 7 metai 8 mėnesiai 24 dienos, prie šios bausmės dalies pridedama bausmės, paskirtos 2014-12-22 nuosprendžiu. Kartu atsižvelgtina į tai, kad bendras apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės terminas neviršytų bendro pirmos instancijos teismo paskirtos subendrintos bausmės termino.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminės pažymos (t.5, b.l. 85,87) apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. T. išlaidos iki 2015 m. balandžio 14 d. sudaro 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis ir K. T. išlaidos iki 2015 m. balandžio 14 d. sudaro 39,60 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytos priteistina valstybės naudai suma už antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo K. T. nepriteistina. Atsižvelgiant į tai kad R. T. išteisintas iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 332 straipsniu

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi K. T. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2010-06-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirti K. T. galutinę subendrintą bausmę – 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-05-28.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.