Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-2506-772/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
2-2506-772/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
S. M., VĮ Regitra Šiaulių filialo

Įžanginė dalis

(S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 14 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant pareiškėjo R. J. atstovui adv. A. Koskui, neatvykus suinteresuotam asmeniui S. M. ir suinteresuoto asmens VĮ Regitra Šiaulių filialo atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ypatingąja teisena, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. M., VĮ Regitra Šiaulių filialas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. J. prašė teismo nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę KMZ ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo iš S. M. pagal žodinę pirkimo - pardavimo sutartį. Pareiškėjui sudarius minėtą sutartį, buvo perduotas ir šios priemonės įsigijimą patvirtinantis dokumentas, tačiau pastarasis ji pametė.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad įsigytą motorinę transporto priemonę jis ruošėsi įregistruoti viešame registre ir tapti teisėtu jos savininku, tačiau dėl didelio užimtumo vis pamiršdavo tą padaryti. Kuomet susiruošė ją įregistruoti viešame registre pastebėjo, kad neturi pirminio jos įsigijimo dokumento dėl ko viešo registro tvarkytojas atsisako ją įregistruoti. Nuo įsigijimo momento jis šią transporto priemonę prižiūrėjo ir laikė ją savo nuosavybe, niekas kitas į ją nepretendavo, todėl jis mano, kad nuo 2001 m. pradžios iki šio valdo ją teisėtai, nepertraukiamai, sąžiningai, atvirai ir valdydamas ją kaip savo, įgijo į šį daiktą nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Regitra Šiaulių filialas atsiliepime nurodė, kad nėra kliūčių nustatyti pareiškėjo prašomą faktą.

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas prašė pripažinti jam nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu į motorinę transporto priemonę, kurią jis įsigijo pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį, tačiau neišsaugojo jos įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir nėra jos įregistravęs viešajame registre, dėl ko negali išviešinti savo nuosavybės teisių į įsigytą ir valdytą kilnojamąjį daiktą. Be to viešo registro tvarkytojas irgi atsisako įregistruoti jo dar 2001 metais įsigytą kilnojamąjį daiktą. Pareiškėjas įsigyta transporto priemone naudojasi nuo jos perdavimo momento ir mano, kad yra teisėtai įgijęs nuosavybės teises į šį daiktą prieš jas įregistruojant. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktas viešojo registro valdytojo 2010-01-22 pranešimas (b.l. 3).

Įgyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios LR CK normos. Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į kilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.

Daikto valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą ( LR CK 4.22 str.). Asmuo tokiu atveju nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t.y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, sąžiningai valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22 str., 4.68 str.). Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 str., 4.70 str.). Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad motorinė transporto priemonė priklausė S. M., tačiau ir jis nebuvo išviešinęs savo nuosavybės teisių į šį daiktą. Pareiškėjas perėmęs iš ankstesnio valdytojo daiktą, irgi tapo tik jo valdytoju, o ne savininku, nes savo teisių į šį daiktą irgi neišviešino, t.y. nėra duomenų apie tai, kas iki daikto perdavimo buvo jo savininku. Pareiškėjas teigia, kad jis turėjo valią motorinę transporto priemonę turėti kaip savą, kad ne tik užvaldydamas kilnojamąjį daiktą jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiškėjo tokie asmenys ir per visą daikto valdymo laikotarpį. Iš suinteresuoto asmens VĮ Regitra Šiaulių filialo 2010-01-22 pranešimo atsisakyti priimti sprendimą įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į transporto priemonę (b.l. 3), kuriuo suinteresuotas asmuo atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į kilnojamąjį daiktą, nes nėra pateiktas kilnojamojo daikto registravimo dokumentas, matyti, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į šį daiktą.

Asmuo privalo valdyti daiktą teisėtai (CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Kaip jau minėta, nėra duomenų apie transporto priemonės priklausymą valstybei ar savivaldybei. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (LR CPK 533 str.1d.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Šiuo atveju nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip tris metus (CK 4.68 str., 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad jas būtų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 2001 m., būtų kada nors nutrūkęs. Pareiškėjas transporto priemonę pradėjo valdyti 2001 m. ir nepertraukiamai ją valdo iki šio laiko, kas atitinka LR CK 4.28 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir niekam neginčijant pareiškėjo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjo valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Pareiškėjo prašomas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas nustatytinas (LR CPK 533str.), nes jo pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina pareiškėją šiuo pagrindu įgijus nuosavybės teises į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotą jam valdymui kito asmens irgi buvusio valdytojo S. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendž i a:

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į kilnojamąjį daiktą – motorinę transporto priemonę ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) įgyjamosios senaties pagrindu.

Šis daiktinės teisės faktas pareiškėjui R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas su tikslu įregistruoti jo nuosavybės teises į motorinę transporto priemonę viešame registre - VĮ Regitra Šiaulių filiale.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys