- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-257-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08513-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- M. Ž.
- Civilinis ieškovas
- AB „L. d.“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 55 MGL (2750 Eur) dydžio bauda.
V. R. įpareigotas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą.
Civilinės ieškovės AB „L. d.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. R. priteista 122,90 Eur nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. R. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, už tai, kad 2020 m. vasario 19 d., apie 19 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sugadino svetimą turtą, nulauždamas automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Ž., langų valytuvą bei įbrėždamas priekinį variklio dangtį, tuo padarydamas 142,32 Eur turtinę žalą bei sugadino svetimą turtą, nulauždamas automobilio „H. C.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio R. M., langų valytuvą bei įbrėždamas priekinį variklio dangtį, tuo padarydamas 157,73 Eur žalą, taip tyčia sugadino svetimą - 300,05 Eur vertės turtą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. V. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. V. R. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, ir spręsdamas jo kaltės klausimą, jais nesivadovavo, kadangi šie parodymai neturi loginio ryšio ir prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir tiesiogiai teisme ištirtiems įrodymams.
1.2. V. R. kaltę patvirtina nukentėjusiojo M. Ž. nuoseklūs parodymai. M. Ž. parodymai neprieštarauja nei nukentėjusiosios R. M., liudytojų P. Š. ir M. J. parodymams, nei byloje esančiam vaizdo įrašui, nei kitiems byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Tai, jog kaltinamasis V. R. galėjo įvykdyti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir daiktų apžiūros protokole bei peržiūrėtame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys.
1.3. Nors V. R. pripažino, kad sugadino tik M. Ž. automobilį, tačiau pagal automobilių sugadinimo analogiškus požymius (nulaužtas priekinio stiklo valytuvas, įbrėžtas kapotas) teismas padarė išvadą, jog jis galėjo sugadinti ir R. M. priklausantį automobilį.
1.4. V. R. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas nukentėjusiesiems M. Ž. ir R. M. priklausantis turtas ir šių pasekmių norėjo. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo V. R. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
1.5. Nors automobilis „Audi A6“ buvo registruotas M. Ž. motinos V. Ž. vardu, tačiau būtent nukentėjusysis M. Ž. buvo faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas, rūpinosi jo eksploatacinėmis išlaidomis ir remontu. Teismas pažymėjo, kad teisėtas automobilio valdytojas gali būti nukentėjusiuoju dėl jo valdytam turtui padarytos žalos. Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai pradėtas pagal nukentėjusiojo M. Ž. pareiškimą. Byloje nustatyta aplinkybė, jog kaltinamasis V. R. sugadino ne V. Ž., bet M. Ž. faktiškai valdomą ir jam priklausantį automobilį „Audi A6“, yra patikslinta kaltinime. Šis kaltinimo patikslinimas kaltinamojo teisių nesuvaržė, kadangi minėta aplinkybė buvo žinoma kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu ir nepažeidė jo teisės į gynybą.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo V. R. gynėjas advokatas M. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.
1.6. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
1.7. V. R. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą - automobilį „Audi A6“, priklausantį V. Ž., tačiau byloje nėra V. Ž. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą, ji nėra apklausta. Jos sūnaus M. Ž. apklausos, kad jis naudojasi automobiliu ir žala padaryta jam, šiuo atveju nepakanka, nes byloje nėra išreikšta turto savininkės valia. Į draudimo bendrovę dėl žalos priteisimo kreipėsi pati V. Ž. (ir melagingai nurodė, kad V. R. ikiteisminiame tyrime visiškai prisipažino kaltas), tam neužteko jos sūnaus pareiškimo.
1.8. V. R. taip pat nuteistas dėl to, kad sugadino svetimą turtą - automobilį „H. C.“, priklausantį R. M. Teismas padarytą žalą įvertino pagal į bylą pateiktus dokumentus - komercinį pasiūlymą, žalos sąmatą bei prokurorės pateiktą R. M. automobilio dangčio verčių apžvalgą iš internetinės parduotuvės (pirminė žala nuo 346 Eur sumažėjo iki 157,73 Eur). Jeigu būtų vertinama tik R. M. padaryta žala, ji tik nedaug viršija 3 MGL dydį. Šiuo atveju abejonę kelia į žalą įtraukta valytuvų vertė. Aplinkybė kaltinime šiuo atveju suformuluota ir teismo nustatyta „nulauždamas valytuvą“ yra netiksli. Lyginant su V. Ž. automobiliui padaryta žala galima daryti išvadą, kad buvo nulaužta viena valytuvo svirtis, todėl neaišku, kodėl reikia keisti abiejų valytuvų svirtis ir abu valytuvus, ir tai yra įtraukta į padarytą žalą.
1.9. Teismas neatkreipė dėmesio į R. M. parodymus teisme, kad ji iki šiol nėra remontavusi savo automobilio. Kadangi važinėti automobiliu be valytuvų mūsų klimato zonoje iš esmės neįmanoma, kyla pagrįsta abejonė, ar iš tikrųjų valytuvo svirtis jai buvo nulaužta, ar valytuvo atlenkimas nebuvo įvertintas kaip jo sulaužymas. Taip pat neaišku, kodėl vertinant žalą abiejų automobilių priekiniams dangčiams, ji įvertinta kaip visiškas šių dangčių sugadinimas ir būtinybė juos keisti, nors teismas nustatė, kad jie buvo tik įbrėžti. Pažymėtina, kad automobilių priekinių dangčių vertė sudaro didžiąją žalos dalį. Taigi, tikrasis žalos dydis yra nenustatytas.
1.10. Teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, o visas abejones aiškino ne V. R., kaip to reikalauja įstatymai, bet kaltinimo iškeltos versijos naudai. Teismas neatkreipė dėmesio į tam tikrą prieštaringumą lyginant parodymus ir nepašalino šių prieštaravimų. Be to, įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai, neišaiškintos svarbios baudžiamajai bylai aplinkybės. Tokiu būdu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nukrypta nuo suformuotos teismų praktikos.
1.11. V. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kad automobilių jis nesugadino. Praeidamas pro šalį jis matė pakeltus vieno iš jų valytuvus. Vėliau jis buvo netikėtai sulaikytas M. Ž., kuris naudojo jo atžvilgiu smurtą. Tačiau teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo M. Ž. parodymais, kuriuos įvertino kaip nuoseklius ir patikimus, nors M. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kelia abejonių. Nukentėjusysis parodė, kad jau eidamas nuo namo (duomenys neskelbtini), išgirdo lūžimo garsą ir pastebėjo nuo automobilio nueinantį vyriškį, kaip paaiškėjo vėliau, V. R. Nesuprantama, kodėl tuomet jis iš karto nepuolė ir nesulaikė šio vyriškio, o padarė tai atsisėdęs į automobilį, pasidėjęs daiktus. Taip pat neaišku, kaip iš karto po lūžimo garso asmuo atsidūrė ramiai einantis ant pėsčiųjų tako, o ne prie automobilio ar bėgantis nuo jo. Iš apklausų galima daryti išvadą, kad jis niekuomet nebuvo paleidęs kaltinamojo iš akiračio. Tačiau tai paneigia į bylą pateiktas policijos pareigūnų darytas vaizdo įrašas, kuriame M. Ž. pasakoja, jog išlipęs iš automobilio iš pradžių nubėgo iki stotelės, paklausė moters, ar nieko nematė, ir tik po to įbėgęs į kiemą pamatė stovintį V. R. ir dar vieną vyrą. Kadangi tai pasakota iš karto po įvykio, šie M. Ž. parodymai laikytini teisingiausiais. Taigi, M. Ž. parodymai nėra nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui stengiamasi įvykį pateikti iš jam palankios pusės.
1.12. Teismas turėtų atkreipti dėmesį į V. R. parodymus, kad M. Ž. sulaikydamas jį panaudojo prieš jį fizinį smurtą - stūmė į sieną, dėl ko buvo sužalotos rankos, spyrė į blauzdą. Tą patvirtina teismui pateikta specialisto išvada. Pats M. Ž. patvirtino, jog V. R. stovėjo kieme. Jeigu jis būtų padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis lengvai galėjo pasislėpti name, kuriame gyvena. Taip pat iš šių parodymų aišku, kad įvykio vietoje buvo mažiausiai dar vienas vyras. M. Ž. galėjo pakeisti savo parodymus, kad iš tikrųjų girdėjo lūžio garsą ir iš karto po to pamatė nuo jo automobilio nueinantį vyriškį, norėdamas pateisinti savo neteisėtus veiksmus. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. Ž. parodė, kad V. R. neneigė sugadinęs jo automobilį, o apklausiamas teisme parodė, kad V. R. prisipažino tai padaręs. Tai dar vienas jo parodymų nenuoseklumas, keliantis abejonių dėl anksčiau paminėtų priežasčių ir patvirtinantis siekį bet kuria kaina apkaltinti V. R.
1.13. Teismas vadovavosi ir liudytojų policijos pareigūnų P. Š. ir M. J. parodymais, kurie paties įvykio nematė. Be to, jų parodymų negalima vertinti kaip nuoseklių ir objektyvių. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. J. ir P. Š. surašė tarnybinius pranešimus, buvo apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Šiuos įrodymus reikėtų vertinti ne atskirai, bet kartu su kitu įrodymu - į bylą pateiktu pačių policijos pareigūnų darytu vaizdo įrašu. Peržiūrėjus vaizdo įrašą į akis krenta akivaizdus policijos pareigūnų šališkumas kaltinamojo atžvilgiu. Buvo išklausyta tik M. Ž. pateikta įvykių versija. Apklausos teisme metu paaiškėjo, kaip reikėtų suprasti jų nelogiškus teiginius ikiteisminio tyrimo metu „neprisipažino, bet ir nepaneigė“. Išvadą, kad V. R. sugadino automobilius, jie padarė dėl to, kad jis nuolat kartojo, jog automobiliai stovėjo privačioje valdoje. Apklausiami teisme policijos pareigūnai neva prisiminė prieš tai neminėtą aplinkybę, kad V. R. buvo susipjaustęs rankas ir tai buvo panašu į žymes, likusias nuo valytuvų laužymo. Ši prielaida paneigta teismo medicinos specialisto išvada. Tai įrodo policijos pareigūnų šališkumą nuteistojo atžvilgiu.
1.14. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad V. R. nuo pat pradžių nuosekliai neigė sugadinęs automobilius. Priešingai nei teigė pareigūnai, V. R. kalbėjo rišliai ir logiškai. Jo susijaudinimą galima paaiškinti nedideliu alkoholio kiekiu ir ką tik prieš jį neteisėtai pavartotu smurtu. Nesutiktina ir su teismo išvada, kad vaizdo įraše V. R. ištarta frazė „o šito darbas buvo mano“ yra jo prisipažinimas dėl automobilio sugadinimo. Iš šios frazės visiškai neaišku, apie ką konkrečiai buvo kalbama, nes pokalbis vyko judant, nebuvo nuoseklus, o iš karto keliomis temomis, be to V. R. buvo susijaudinęs.
1.15. Nors įvykio vietoje buvo mažiausiai dar vienas vyras, nebuvo imtasi priemonių nustatyti jo asmenybę, nebuvo apklausti šalia esančio namo gyventojai, galimai matę automobilių sugadinimą, nebuvo imtasi priemonių paimti aikštelės vaizdo kameros įrašą. V. R. buvo žinoma apie ten dirbančios įmonės įrengtą vaizdo kamerą, todėl jam būtų absurdiška daryti teisės pažeidimus jai stebint. Tai sustiprina manymą, kad tai padaryti galėjo svetimas, arti negyvenantis žmogus.
1.16. Tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir skubotai. Nuo pat pirmosios apklausos tyrėja siūlė V. R. prisipažinti, teigdama, kad jo kaltė yra įrodyta, kad jam bus paskirta tik bauda. Argumentuodama, kad vėluoja perduoti bylą prokuratūrai, tyrėja itin skubinosi užbaigti ikiteisminį tyrimą, net nurodė V. R., kad nebėra laiko ieškotis gynėjo, tuo grubiai pažeisdama jo teisę į gynybą. Nebuvo atliktos akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, nors nustatyti akivaizdūs parodymų prieštaravimai, taip pat nebuvo išsamiai ištirtos V. R. sužalojimo aplinkybės.
1.17. Nesutinkama su teismo išvada, kad V. R. kaltas dėl R. M. automobilio sugadinimo. Tai vertintina kaip akivaizdi prielaida, kuriomis remtis nuosprendyje negalima. Jokių daugiau įrodymų dėl šios kaltinimo dalies nėra ir negali būti.
1.18. V. R. niekuomet neteistas, yra policijos rėmėjas, ne kartą dalyvavęs policijos organizuotuose renginiuose, daugiau kaip 21 metus jis turi savigynai išduotą šaunamąjį ginklą, t. y. privalo nuolat tirtis savo fizinę ir psichinę sveikatą. V. R. niekuomet nebuvo konstatuota ne tik nusikalstamo, bet ir administracinius nusižengimus atitinkančių jo elgesio atvejų. Jis gerai sutaria su visais kaimynais, yra išrinktas jų įgaliotiniu, darbe vadovauja 15 žmonių kolektyvui, yra puikiai charakterizuojamas ir vertinamas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma. Ši veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018).
8. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, padarytos išvados prieštarauja bylos faktiniams duomenims, todėl V. R. nepagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
10. Kolegija sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai konstatuota, jog V. R. 2020 m. vasario 19 d., apie 19 val. 30 min., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, sugadino svetimą turtą, nulauždamas automobilio „Audi A6“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio M. Ž., langų valytuvą bei įbrėždamas priekinį variklio dangtį, tuo padarydamas 142,32 Eur turtinę žalą.
11. Iš nukentėjusiojo M. Ž. parodymų nustatyta, kad jis dirba maisto išvežiotoju. Įvykio dieną, atvežęs užsakymą, jis paliko savo automobilį ,,Audi A6“ namo kieme, adresu: (duomenys neskelbtini). Ten nebuvo jokio užkardo ar ženklų, draudžiančių pasistatyti automobilį. Jis automobilį pastatė tvarkingai, nunešė žmonėms užsakymą ir grįžtant atgal, likus 10-15 metrų iki automobilio, dar būnant už namo kampo, išgirdo laužiamo valytuvo garsą. Atėjęs prie automobilio pamatė nueinantį vienintelį žmogų. Tada pamatė nulaužtą vieną valytuvą ir numestą ant kapoto. Jis užrakino automobilį ir bėgo ieškoti matyto žmogaus. Tai buvo nuteistasis V. R., kurį rado įbėgęs į kiemą. Tuomet jis nuteistąjį sulaikė ir paskambino policijos pareigūnams. V. R. bandė pabėgti, jam grasino, elgėsi neadekvačiai, todėl kol laukė pareigūnų, jis jį laikė prirėmęs prie sienos. Iš pradžių nuteistasis prisipažino dėl jo automobilio apgadinimo, bet vėliau pradėjo viską neigti, sakė, kad čia yra privatus kiemas ir statyti automobilio negalima.
12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis M. Ž. tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusiojo M. Ž. parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis M. Ž. nuteistojo V. R. iki įvykio nepažinojo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas apkalbėti apeliantą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad V. R. M. Ž. automobilio negadino, paneigti ne tik nukentėjusiojo M. Ž. parodymais, kuris jį sulaikė įvykio vietoje, bet ir paties V. R. prisipažinimu policijos pareigūnams, kurį patvirtina vaizdo įrašas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog V. R. eidamas pro automobilius pareigūnams kalba, kad tai yra privati teritorija, o į M. Ž. automobilį nurodo sakydamas: „o šito darbas buvo mano“. Į M. Ž. klausimą, kuo užkliuvo jo automobilis, V. R. klausiamai atsakė, kodėl šis įvažiavo į privačią teritoriją.
13. Iš liudytojų policijos pareigūnų P. Š. ir M. J. parodymų nustatyta, kad dirbant jie gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) apgadintas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko M. Ž., kuris nurodė, kad asmuo, kuris buvo šalia, apgadino jo automobilį. Apžiūrėjus automobilį, matėsi apgadinimai. Be pranešėjo automobilio, taip pat buvo apgadintas dar vienas šalia stovėjęs automobilis „H. C.“. Suradę per duomenų bazę, jie iškvietė ir kito apgadinto automobilio savininką. V. R. elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, aiškino, kad čia privatus kiemas ir pašaliniai asmenys negali statyti automobilių. V. R. iš pradžių neneigė, kad jis apgadino „Audi“ automobilį, tačiau vėliau pradėjo savo kaltę neigti. Kol jie aiškinosi aplinkybes, priėjusi namo gyventoja sakė, kad V. R. dažnai konfliktuoja dėl kieme statomų automobilių.
14. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistojo V. R. parodymus, kad jis automobilio ,,Audi A6“ negadino, o tik ėjo pro šalį, pagrindo nėra. Liudytojų išdėstytos aplinkybės sutapo tarpusavyje bei atitiko ir nukentėjusiojo M. Ž. parodymus, ir vaizdo įrašo turinį. Taigi nors nuteistasis V. R. savo kaltės dėl M. Ž. automobilio nepripažino, tačiau aukščiau aptarti įrodymai V. R. parodymus paneigia.
15. Tačiau sprendžiant V. R. kaltės klausimą dėl nukentėjusiajai R. M. padaryto turto sugadinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrindė tik prielaidomis, kurių nepatvirtina jokia objektyvi byloje surinkta medžiaga.
16. Iš nukentėjusiosios R. M. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną ji atvažiavo savo automobiliu ,,H. C.“ ir pasistatė jį prie namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), nes šiame name turi butą. Apie 20 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad buvo apgadintas jos automobilis - nulaužtas automobilio valytuvas bei subraižytas priekinis kapotas. Po įvykio ji kreipėsi į automobilių servisą, kuris įvertino padarytą žalą. Ji žinojo, kad prie namo nėra saugu laikyti automobilį, nes kaimynai jai sakė, jog yra labai aktyvūs žmonės, kurie saugo teritoriją, kad niekas nestatytų automobilių. Be to, ji ne kartą ten buvo radusi savo automobilį su atlenktais valytuvais.
17. Kaip matyti, nukentėjusiosios R. M. parodymai nėra kaltinantys V. R. dėl jai priklausančio turto apgadinimo. Nukentėjusioji apie apgadintą automobilį sužinojo tik tada, kai jai paskambino policijos pareigūnas, pati tuo metu įvykio vietoje nebuvo, nuteistojo V. R. nematė. Taip pat iš užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog V. R., eidamas pro R. M. automobilį, pareigūnams sako: „čia šitų nelaužiau, iškart pasakau“. Be to, pačios nukentėjusiosios teigimu, įvykio teritorijoje nėra saugu laikyti automobilį, nes yra žmonių, kurie saugo, jog kiti asmenys automobilių ten nestatytų. Taigi byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad R. M. priklausančio automobilio langų valytuvus ir priekinį variklio dangtį sugadino būtent V. R.
18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas V. R. kaltę dėl R. M. automobilio apgadinimo, vadovavosi tik prielaidomis, nurodydamas, kad nors kaltinamasis pripažino, jog sugadino tik M. Ž. automobilį, tačiau pagal automobilių sugadinimo analogiškus požymius galima daryti išvadą, jog V. R. galėjo sugadinti ir R. M. priklausantį automobilį. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad apeliantas sugadino ir nukentėjusiosios R. M. turtą. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios R. M. automobilis buvo apgadintas, tačiau byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad tai padarė nuteistasis V. R.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. R. dėl R. M. priklausančio automobilio sugadinimo buvo apkaltintas nepagrįstai, nesant jokių jo tyčinius svetimo turto sugadinimo veiksmus pagrindžiančių įrodymų, todėl iš V. R. pareikšto kaltinimo turi būti šalinamos aplinkybės dėl R. M. turto sugadinimo.
20. Konstatavus, kad V. R. kaltinimas dėl R. M. turto sugadinimo buvo pareikštas nepagrįstai bei tuo pagrindu iš kaltinimo pašalinus aplinkybes, kad V. R. sugadino svetimą turtą, nulauždamas automobilio „H. C.“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio R. M., langų valytuvą bei įbrėždamas priekinį variklio dangtį, tuo padarydamas 157,73 Eur žalą, svarbu nustatyti, kokios vertės M. Ž. turtą savo tyčiniais veiksmais sugadino V. R., nes ši aplinkybė reikšminga sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo.
21. Tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo M. Ž. kaltinime nurodomo sugadinto turto vertė yra 142,32 Eur (40,32 Eur valytuvo svirtis + 102 Eur variklio dangtis). Dėl nustatytos turto vertės, teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
22. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje, šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Už mažesnės nei 3 MGL vertės turto sunaikinimą yra taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje.
23. Pagal 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (150 Eur).
24. Darytina išvada, kad V. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnyje, sudėties, kadangi sugadinto turto vertė mažesnė, nei vertė, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
25. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ V. R. pareikštas 122,90 Eur civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Toks teismo sprendimas suteikia teisę civiliniam ieškovui reikalauti padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo V. R. gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. R. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinės ieškovės AB „L. d.“ civilinį ieškinį dėl 122,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtu.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su vaizdo įrašu, laikomą byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.