Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-309-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
1A-103-309-2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00464-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
E. I.
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Vida Povilaitienė, Arūnas Koskus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00464-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.7; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei,nukentėjusiosios atstovėms B. I., advokatei Vidai Povilaitienei,asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta A. Č.,jos gynėjui advokatui Arūnui Koskui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, A. Č. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, perduodant ją L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir byla nutraukta. Laidavimo terminas nustatytas 1 (vieneriems) metams.

Patenkintas nukentėjusiosios E. I. atstovės B. I. civilinis ieškinys iš dalies ir iš kaltinamosios A. Č. priteista 1 524,19 Lt (tūkstantis penki šimtai dvidešimt keturi Lt 19 ct) turtinės žalos, 7 000,00 Lt (septyni tūkstančiai Lt) neturtinės žalos bei 100,00 Lt (vienas šimtas Lt) proceso išlaidų.

Patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys visiškai ir iš kaltinamosios A. Č. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2 021,94 Lt (du tūkstančiai dvidešimt vienas Lt 94 ct).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. buvo kaltinama tuo, kad 2011-04-22 apie 15 val., nesunkiai sužalojo mažametę dėl neatsargumo, o būtent, būdama šuns šeimininke, neužtikrino, kad šuo būtų saugiai pririštas ir nepasileistų, dėl ko šuo pasileido ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kieme užpuolė ir apkandžiojo mažametę E. I., padarydamas jai kąstines žaizdas kairiame žaste, sprande, kairiame sėdmenyje, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, nubrozdinimus kairiame žaste, dešiniame petyje, juosmens kairiame šone, dešinio kelio išoriniame paviršiuje, dešiniame pakinklyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruvas kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, kas sukėlė mažametei E. I. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes daugybinės kąstinės žaizdos sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Č. ir jos gynėjas advokatas A. Koskus prašo pakeisti 2012 m. lapkričio 15 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš A. Č. priteista 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant priteistos neturtinės žalos dydį.

Skunde nurodo, jog mano, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje, kurioje iš A. Č. priteista 7000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo keistinas. Kadangi A. Č. inkriminuota veika buvo padaryta dėl neatsargumo, iš nusikalstamos veikos pobūdžio matyti, jog A. Č. kaltė, t.y. neatsargumas šiuo atveju yra minimali, ypač vertinant tai, kad pati nukentėjusioji atvyko pas apeliantę į namus ir buvo apkandžiota ne kur kitur, o pačios A. Č. namo kieme, dėl ko numatyti galimus padarinius buvo itin sudėtinga. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis yra bloga, t. y. nei savo, nei sutuoktinio vardu nekilnojamojo turto neturi, yra nedirbanti, registruota darbo biržoje. Augina mažametį vaiką. Vieninteles jos gaunamas pajamas sudaro 831,68 Lt socialinė pašalpa ir 52,00 Lt išmoka vaikui. Taip pat pažymi, jog pagal nuosprendį apeliantė privalės atlyginti 1524,19 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai bei 2021,94 Lt turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kas atsižvelgiant į A. Č. turtinę padėtį bus itin sudėtinga. Nors pats neturtinės žalos atlyginimo institutas pats savaime nelaikytinas bausme kaltininkui, tačiau faktiškai priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus A. Č. finansinėms galimybėms šią žalą realiai atlyginti, dėl ko priteisto dydžio prievolė faktiškai yra bausmė visai apeliantės šeimai. Dėl to mano, kad šiuo atveju priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų, į kuriuos buvo būtina atsižvelgti pagal Lieturos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinio proceso metu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusios E. I. atstovės prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinis skundas atmestinas.

Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Civilinio proceso kodekso, bet ir Civilinio kodekso normos, neprieštaraujančios BPK.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Apeliantė skunde nurodo, kad jai inkriminuota veika buvo padaryta dėl neatsargumo, iš nusikalstamos veikos pobūdžio matyti, jog jos kaltė, t. y. neatsargumas šiuo atveju yra minimali, ypač vertinant tai, kad pati nukentėjusioji atvyko pas apeliantę į namus ir buvo apkandžiota ne kur kitur, o pačios apeliantės namo kieme, dėl ko numatyti galimus padarinius buvo itin sudėtinga. Be to, byloje nustatyta, kad jos turtinė padėtis yra bloga, t. y. nei savo, nei sutuoktinio vardu nekilnojamojo turto neturi, yra nedirbanti, registruota darbo biržoje, augina mažametį vaiką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį iki 7000 Lt, atsižvelgė į visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas bylos aplinkybes, todėl CK 6.250 straipsnio ir kitų normų nepažeidė. Priteisdamas iš apeliantės 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai E. I., teismas įvertino tai, kad buvo įvykdytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o tai neigiamai paveikė nukentėjusios gyvenimą, sukėlė jai dvasinių ir fizinių išgyvenimų, be to, gydymas dar nėra baigtas, teismas taip pat atsižvelgė į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį, kuri nėra gera (ji bedarbė, neturi nekilnojamojo turto, augina mažametį vaiką).

Ta aplinkybė, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos akcentavo nusikaltimu sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusios sveikatos sutrikdymą, nereiškia netinkamo įstatymo taikymo, priešingai, tai atitinka teismų praktiką, pagal kurią absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra būtent veikos pasekmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 7000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 139 straipsnio 1 dalyje, padarymo, dydis nėra aiškiai per didelis ir neatitinkantis formuojamos teismų praktikos kriterijaus (pavyzdžiui, kasacinės bylos Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K–106/2012).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. Č. ir jos gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė