Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-877-339/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-09-16Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-16
Bylos Nr.
2-877-339/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00627-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Liauzginienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Aganta“
Advokatai
Simonas Baltrušaitis
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-877-339/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00627-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6; (S) 42.11; 52.3; 116.1
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Romenai Miceikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, atsakovo atstovei Sigitai Kausteklytei-Tunkevičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dovirma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aganta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovo skolą 50549,31 Lt, palūkanas 9098,88 Lt, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2541 Lt. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-05-21 nutartimi iškėlė UAB „Dovirma“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrą. Išanalizavęs įmonės dokumentus, bankroto administratorius nustatė, kad įmonės debitoriai su UAB „Dovirma“ nėra visiškai atsiskaitę. UAB „Dovirma“ ir atsakovas sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas atliko darbus, o atsakovas turėjo už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas atliko darbus, pateikė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras. Paskutinė PVM sąskaita-faktūra išrašyta 2011-03-31 ir nuo tada atsakovas nėra atlikęs ieškovui jokių mokėjimų, todėl liko skolingas 50549,31 Lt. Ieškovas 2014-03-13 atsakovui siuntė pakartotinį prašymą, kuriame prašė sumokėti 50549,31 Lt skolą arba pateikti atsiskaitymo su BUAB „Dovirma“ faktą patvirtinančius dokumentus (mokėjimo pavedimus, susitarimus dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo). Atsakovas 2014-03-27 pranešimu nurodė, kad yra skolingas ieškovui tik 5198,05 Lt ir dalinio atsiskaitymo faktui patvirtinti pateikė tris reikalavimo perleidimo sutartis bei skolų suderinimo aktą. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad atsakovo skola ieškovui 2012-01-01 yra 50549,31 Lt. Dalinio atsiskaitymo faktui pagrįsti atsakovas pateikė 2012-01-25, 2012-07-30, 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu jis įgijo 45351,26 Lt reikalavimo teisę į ieškovą. Šie dokumentai patvirtina atsakovo reikalavimo teisės įsigijimą, tačiau neįrodo, kad su ieškovu buvo atsiskaityta ar, kad šalys užskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, todėl pripažintina, kad šiuo metu atsakovo skola ieškovui sudaro 50549,31 Lt skola. UAB „Dovirma“ apie reikalavimo perleidimus nebuvo informuota. Atsakovas su ieškovu neatsiskaito nuo 2011-03-31, todėl ieškovas paskaičiavo šešių procentų dydžio metines palūkanas už 50549,31 Lt sumą už trejų metų laikotarpį ir paskaičiuotos palūkanos sudaro 9098,88 Lt. Taip pat iš atsakovo turėtų būti priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo atstovė ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dalyje dėl 45477,92 Lt skolos, 8946,74 Lt palūkanų priteisimo. Šalys 2010-07-10 sudarė rangos sutartį Nr. 2010-07-10, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje išvardintus darbus, o atsakovas įsipareigojo tinkamai atsiskaityti. Ieškovas, atlikęs darbus, pateikė atsakovui sąskaitas už 910305,46 Lt sumą. Atsakovas ieškovui sumokėjo 753463,47 Lt. Atsakovas ieškovui suteikė paslaugų, pardavė prekių už 17613,58 Lt sumą ir šalys konkliudentiniais veiksmais atliko įskaitymą, po kurio atsakovo skola ieškovui liko 139228,41 Lt. Vėliau atlikus trišales užskaitas ir įskaitymus, atsakovo skola ieškovui sumažėjo papildomai 134157,02 Lt ir liko 5071,39 Lt įsiskolinimas. Susirašinėjimų tarp šalių matu nustatyta, kad dėl trišalių užskaitų bei įskaitymų atsakovo skola sumažėjo ne 134157,02 Lt, o 122931,69 Lt, todėl ginčo objektu lieka 6153,94 Lt suma. Ieškovas turėjo išsamią informaciją apie atliekamus įskaitymus, atsakovui perėmus reikalavimo teises į ieškovą iš UAB „Kerpita“, UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“. Reikalavimo perleidimo sutartys yra galiojančios. Patvirtinti, jog apie reikalavimo perleidimo sutartis ieškovui buvo pranešta raštu negali. Iki reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atliktų įskaitymų 2012-01-01 atsakovo skola ieškovui buvo 50549,31 Lt. Įskaitymams atlikti buvo visos būtinos LR CK 6.130 str. numatytos sąlygos. Įskaitymas gali būti vienašalis, apie jį atsakovas neprivalėjo pranešti UAB „Dovirma“ ir ieškovo sutikimas nebūtinas. Neaišku dėl kokių priežasčių UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“ reikalavimo perleidimo atsakovui perleistą skolą pateikė kaip ieškovo kreditorinį įsipareigojimą UAB „Dovirma“ iškeltoje bankroto byloje. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Prašo taikyti LR CK 1.125 str 5 d. 1 p. nurodytą ieškinio senatį, palūkanas skaičiuoti nuo 5071,39 Lt sumos už 6 mėnesių laikotarpį, kas sudaro 152,14 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Liudytoja R. U. parodė, kad dirba UAB „Aganta“ vyr. buhaltere. Įmonės buhalterija žinojo apie reikalavimo perleidimo sutartis ir jų pagrindu atliktus užskaitymus. Reikalavimo perleidimo sutarčių, sudarytų su UAB „Kerpita“ bei UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“, pagrindu atlikti įskaitymai yra įtraukti į UAB „Aganta“ finansinę atskaitomybę, patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo. Įskaitymai atliekami susitarus įmonių vadovams. Apie tai, kad reikia atlikti tam tikrą įskaitymą, buhalteriją žodžiu informuoja įmonės vadovas. Kiekvienų metų pabaigoje yra siunčiami skolų suderinimų aktai, iš kurių įmonės mato kiek ir kokios sumos buvo užskaitomos. Paprastai pranešimai apie įskaitymus, skolų suderinimo aktai kitai šaliai siunčiami elektroniniu paštu. Ji ieškojo duomenų apie ieškovui siųstus pranešimus apie įskaitymus, tačiau nerado.

Šiaulių apygardos teismo 2013-05-21 nutartimi UAB „Dovirma“ iškelta bankroto byla ir bankrutuojančios UAB „Dovirma“ administratoriumi paskirtas UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras (5-6 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2013-05-21 nutartis palikta nepakeista (7-9 b. l.). Iš 2013-08-26 rašto matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti 16423,38 Lt skolą (10 b. l.). Iš 2014-03-13 pakartotinio prašymo matyti, kad ieškovas papildomai išanalizavęs UAB „Dovirma“ apskaitos duomenis, prašo atsakovo sumokėti 50549,31 Lt skolą (11 b. l.). Iš 2014-03-27 rašto „Dėl debitorinės skolos“ matyti, kad atsakovas į ieškovo 2014-03-13 prašymą atsakė nurodydamas, jog yra skolingas ieškovui tik 5198,05 Lt ir pateikė 2012-01-25, 2012-07-30, 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartis bei skolų suderinimo aktą (12 b. l.). 2014-03-28 skolų suderinimo akte atsakovas nurodė, kad 2012-01-01 atsakovo skola UAB „Dovirma“ buvo 50549,31 Lt, o įskaičius sumas pagal reikalavimo perleidimo sutartis, 2012-12-30 atsakovas UAB „Dovirma“ liko skolingas 5198,05 Lt (13 b. l.). 2012-07-30 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kerpita“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 10202,10 Lt UAB „Dovirma“ skolą (14 b. l.). 2012-01-25 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 31781,80 Lt UAB „Dovirma“ skolą (15 b. l.). 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kerpita“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 3367,36 Lt UAB „Dovirma“ skolą (16 b. l.). Iš UAB „Dovirma“ sudarytos periodinės pirkėjų suvestinės matyti, kad atsakovas apmokėjo ne visas UAB „Dovirma“ pateiktas sąskaitas ir liko skolingas 50549,31 Lt (17 b. l.). Atsakovas ir UAB „Dovirma“ 2010-07-10 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „Dovirma“ įsipareigojo atlikti krovinių saugojimo aikštelių inžinerinių tinklų įrengimą Klaipėdoje, Perkėlos gatvėje, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (39-43 b. l.). Atsakovo sudarytame klientų apyvartos išraše nurodyta, kad UAB „Dovirma“ už atliktus darbus atsakovui pateikė PVM sąskaitas-faktūras 910305,46 Lt sumai. Tiesioginiais mokėjimais atsakovas UAB „Dovirma“ sumokėjo 753463,47 Lt. Keturšalės bei reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu atsakovas atliko 134157,02 Lt sumos įskaitymą, bei 17613,58 Lt sumos įskaitymą už UAB „Dovirma“ teiktas prekes. Atsakovo duomenimis jo skola ieškovui yra 5071,39 Lt (44 b. l.). 2013-08-14 raštu BUAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“ ieškovui pateikė 35623,14 Lt kreditorinį reikalavimą (57 b. l.). Atsakovo sudarytoje lentelėje apie atsiskaitymą su UAB „Dovirma“ nurodyta, kad 2012-01-25, 2012-07-30, 2012-11-02, 2012-12-31 remiantis reikalavimo perleidimo sutartimis buvo atlikti tarpusavio priešpriešinių prievolių įskaitymai 45477,92 Lt sumai ir UAB „Dovirma“ skolos dydis – 5071,39 Lt (81-82 b. l.). Iš PVM sąskaitų-faktūrų, skolų įskaitymo/suderinimo aktų, išrašų, raštų, keturšalės sutarties matyti, kad šalys bendradarbiavo, apmokėdavo viena kitos sąskaitas tiesiogiai arba tretiesiems asmenims vienos šalies prašymu, tam tikrais laikotarpiais suderindavo skolų likučius, įtraukdamos į jas reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgytas skolas (83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92-93, 94, 95, 96, 97, 98, 99, 100-102, 103, 104, 105, 106, 107108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115 b. l.). Iš 2012-03-05 rašto matyti, kad UAB „Dovirma“ grąžino atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį, argumentuodamas tuo, jog atsakovas neturėjo teisės jos pasirašyti (116 b. l.).

Iš byloje esančių minėtų rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog šalys rangos sutarties pagrindu vykdė įsipareigojimus, atliko darbus ir už juos atsiskaitydavo, o neatsiskaičius tam tikrą laiką periodiškai suderindavo skolas. Šalys neginčija fakto, kad 2012-01-01 atsakovo skola ieškovui yra 50549,31 Lt, tačiau nesutaria dėl 2012-01-25, 2012-07-30, 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartimis įgytų bei į įsiskolinimą įskaitytų sumų. Atsakovas nurodė, kad 2012-01-25, 2012-07-30, 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu įgijo reikalavimo teises į ieškovą, todėl laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2012-12-31 į 50549,31 Lt įsiskolinimą ieškovui įskaitė reikalavimo perleidimo sutartimis įgytas skolas ir, jo tvirtinimu, liko skolingas ieškovui tik 5198,05 Lt, todėl su ieškiniu sutinka iš dalies.

Reikalavimo perleidimas yra sutartis, kuria kreditorius perleidžia trečiajam asmeniui savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. LR CK 6.101 str. 1 d. nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. LR CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. LR CK 6.109 str. 1 d. nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Šioje byloje reikšmingas antrasis pagrindas, kuris siejamas su pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, įteikiant jam atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus LR CK 6.109 str. 5 d. nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 6.109 str. 1 d. formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, LR CK 6.109 str. 1 d. prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

2012-01-25 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 31781,80 Lt ieškovo skolą, 2012-07-30 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kerpita“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 10202,10 Lt ieškovo skolą, 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Kerpita“ perleido atsakovui reikalavimo teisę į 3367,36 Lt ieškovo skolą. Šios reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos be UAB „Dovirma“ sutikimo, todėl apie jų sudarymą įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti jai pranešta. Kaip jau minėta, reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Byloje atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad po reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo apie jas buvo pranešta UAB „Dovirma“. 2012-03-05 rašte ieškovas nurodė, kad grąžina atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį, argumentuodamas tuo, jog atsakovas neturėjo teisės jos pasirašyti (116 b. l.). Ši aplinkybė rodo, jog galimai po 2012-01-25 reikalavimo perleidimo sutarties su UAB „Tauragės inžinerinių tinklų statyba“ sudarymo atsakovas teikė kažkokio turinio pranešimą ar pačią reikalavimo perleidimo sutartį ieškovui, tačiau atsakovas negali to patvirtinti jokiu rašytiniu įrodymu. Apie informavimą sudarius 2012-07-30 ir 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Kerpita“ byloje jokių duomenų nėra. Nors ieškovo pateiktuose skolų įskaitymo/suderinimo aktuose (112, 113, 114 b. l.) nurodyta, jog tam tikros sumos įskaitomos į skolas ieškovui 2012-01-25, 2012-07-30 ir 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, tačiau ant šių skolų įskaitymo/suderinimo aktų yra tik liudytojos, atsakovo įmonėje dirbančios buhalterės R. U. parašai, jokių duomenų, kad šie aktai pateikti ir tinkamai suderinti su UAB „Dovirma“ nėra, todėl teismas negali jų traktuoti kaip tinkamų pranešimų ieškovui apie reikalavimo perleidimo faktą. Teismas konstatuoja, jog UAB „Dovirmai“ nebuvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimus, todėl 2012-01-25, 2012-07-30 ir 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutartys negalėjo sukelti teisinių pasekmių ieškovui ir būti pagrindas atlikti įskaitymus. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2012-01-01 atsakovo skola ieškovui yra 50549,31 Lt, todėl, teismui konstatavus, kad 2012-01-25, 2012-07-30 ir 2012-11-02 reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, negalėjo būti atlikti įskaitymai, ieškinys tenkintinas ir 50549,31 Lt skola priteistina iš atsakovo ieškovui (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.644 str. 1 d.).

Atsakovas, vadovaudamasis LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p., ieškinio reikalavimui dėl 9098,88 Lt palūkanų priteisimo prašo taikyti ieškinio senatį ir palūkanas skaičiuoti ne už trejų metų, o už šešių mėnesių laikotarpį. Šis atsakovo prašymas atmestinas, nes LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 9 d.), todėl ieškovas palūkanų už trejų metų laikotarpį prašo pagrįstai. Atsakovas su ieškovui neatsiskaito nuo 2011-03-31, todėl praleidęs terminą įvykdyti prievolę turi mokėti ieškovui šešių procentų dydžio metines palūkanas. Už laikotarpį nuo 2011-03-31 iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovui paskaičiuota 9098,88 Lt palūkanų, kurios priteistinos iš atsakovo ieškovui (LR CK 6. 210 str. 2 d.). Taip pat priteistinos ieškovui šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Ieškovas už advokato suteiktą pagalbą sumokėjo 2541 Lt (123-125 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybei priteistinas bylinėjimosi išlaidos: 1789 Lt žyminis mokestis ir 21,49 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Aganta“, kodas 300563521, priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Dovirma“, kodas 180355427, skolą 50549,31 Lt (penkiasdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt devynis Lt 31 ct), palūkanas 9098,88 Lt (devynis tūkstančius devyniasdešimt aštuonis Lt 88 ct), šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 2541 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną Lt).

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Aganta“, kodas 300563521, priteisti valstybei žyminį mokestį 1789 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt) ir 21,49 (dvidešimt vieną Lt 49 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Liauzginienė