Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-646-468/13

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Evaldas Pašilis Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00780-2012-8

2013 m. rugpjūčio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Audronės Kartanienės, Artūro Šumsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus T. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 05 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 str. 1 d. 3 p., 2 d. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. ir byla jo atžvilgiu nutraukta; R. A. paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, tęsti mokslą, uždraudžiant be kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš R. A., o šiam neturint pakankamai lėšų – iš įstatyminės atstovės R. J., 496 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pagrobė svetimą turtą – automobilį, o būtent jis 2012 09 24 d. apie 13.00 val., dalyvaujant R. A. ir A. Š., kurie nesuprato, kad daroma nusikalstama veika, iš aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – automobilį „Saab 900“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 496 Lt vertės, tokiu būdu padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 496 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodytas automobilio „Saab 900“ valstybinis numeris, taip pat netinkamai apskaičiuota padaryta žala. Teismo padarytos išvados dėl automobilio vertės mažinimo nėra grindžiamos nei objektyviais byloje ištirtais įrodymais, nei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad automobilis apie pusę metų buvo paliktas be priežiūros ir niokojamas, todėl laikytina, kad teismas savo nuožiūra sumažino automobilio vertę iki 496 Lt sumos. Negalima sutikti su teismo padaryta išvada dėl turto vertės, kuri yra grindžiama vien tik automobilio vagystėje dalyvavusių asmenų parodymais ir kuri prieštarauja bylos medžiagai bei teisės aktams. Civilinis ieškovas automobilį įsigijo 2011 02 17 d. už 5000 Lt. Tokia automobilio vertė yra įtraukta ir į įmonės buhalterinę apskaitą. Kiekvienais metais šis įmonės balanse registruotas turtas yra įvertinamas, nustatant jo likutinę vertę. Byloje yra pateikti buhalteriniai duomenys, kad automobilio vertė vagystės metu buvo ne mažiau kaip 3500,24 Lt. Dokumentuose įtvirtinta, kad automobilis buvo visiškai tvarkingas, nes turėjo iki 2013 02 17 d. galiojančią techninę apžiūrą.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojai K. G., R. A., A. Š. yra tiesiogiai susiję su automobilį pagrobusiu R. A., todėl remtis šių asmenų parodymais netikslinga, juolab, kad tai įtakoja R. A. tenkančios atsakomybės masto klausimą, atlyginant padarytą turtinę žalą. K. G., vengdamas galimos atsakomybės už svetimo turto gabenimą be jokių tai patvirtinančių dokumentų, kitų asmenų prašymu yra priverstas byloje duoti atitinkamus parodymus apie turto apgadinimus. K. G. liudijant priešingai, kad automobilio būklė buvo gera, kyla klausimas dėl jo veiksmų teisėtumo nuvežant automobilį, nesiaiškinant nei automobilio savininko, nei reikalaujant tai patvirtinančių dokumentų. Be to, šis asmuo nėra kompetentingas nustatyti ir įvardinti transporto priemonių apgadinimo mastus ir remonto kainas.

Apelianto nuomone, automobilio vertę prilyginti metalo laužo vertei yra klaidinga. Automobilyje be nuleistų ratų ir pagrobtų lempų, kaip įvardino apylinkės teismas, yra daug vertingesnių įrengimų ir agregatų, tokių kaip variklis, automatinė pavarų dėžė, dujinė įranga, varančiosios ašys, pakaba, vairo mechanizmas, kėbulas ir pan., apie kurių sugadinimus byloje nėra jokių duomenų. Tad net ir laikant, kad automobilis stovėjimo aikštelėje galėjo būti apgadintas iš anksčiau ir toliau eksploatuojamas negalėjo būti, automobilio vertę sudaro tikrai ne metalo laužo vertė, kurią nustatė teismas. Automobilio markė nėra labai paplitusi, jos dalys, tiek naujos, tiek naudotos, yra labai brangios. Vien naudotas variklis su greičių dėže gali kainuoti daugiau nei 3000 Lt.

Teismo posėdyje dalyvavęs civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nuteistojo gynėjas – skundą atmesti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus T. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl pareikšto civilinio ieškinio dydžio, todėl keisti neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio vertė vagystės metu buvo ne mažesnė kaip 3500,24 Lt, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Iš civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotojo atstovo T. M. parodymų (b. l. 28, 29) matyti, kad automobilis „Saab 900“ 2012 m. gegužės mėn. buvo paliktas stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo sugedęs ir nevažiavo. Automobilis buvo paliktas tvarkingas, užrakintas, su įjungta signalizacija, tačiau ilgą laiką juo niekas nesirūpino, nestebėjo jo būklės. 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje Ukmergės rajono policijos komisariato tyrėja pranešė T. M., kad minėtas automobilis yra prastos būklės, išdaužytais langų stiklais, nuniokotu salonu. 2012 09 26 d. atvykus į automobilio stovėjimo aikštelę automobilis buvo dingęs. Nepažįstamas vyriškis T. M. pasakojo, kad automobilis buvo niokojamas jau ilgą laiką. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo pagrobtas 2012 09 24 d. Automobilio prastą būklę vagystės dieną patvirtino ir liudytojai K. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ techninės pagalbos tralo vairuotojas, nuvežęs automobilį „Saab 900“ vagystės dieną į metalo supirktuvę (b. l. 32, 129 – 131), R. A., A. Š., kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nutraukti, kurie vagystės metu buvo įvykio vietoje (b. l. 34, 62, 129 – 131), o taip pat ir R. A. (b. l. 82, 85, 129 – 131).

Viso proceso metu liudytojai K. G., R. A., A. Š., kaltinamasis R. A. davė nuoseklius parodymus apie pagrobto automobilio būklę, tokie jų parodymai atitinka ir kitus byloje esančius duomenis, tame tarpe ir paties T. M. parodymus, jog dar 2012 rugsėjo viduryje jis gavo duomenų, kad automobilis yra nuniokotas, todėl nesiremti liudytojų parodymais vien dėl to, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jie yra susiję su padaryta nusikalstama veika ir jų atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad pagrobto automobilio vertė negali turėti jokios įtakos nei R. A., nei A. Š., o juo labiau K. G., kuriam jokie įtarimai byloje net nebuvo pareikšti, teisinei padėčiai. Byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kas apgadino ir suniokojo automobilį „Saab 900“ iki vagystės. Paties civilinio ieškovo veiksmai nebuvo nukreipti į atsakingą savo turto priežiūrą: automobilis 5 mėnesius be priežiūros buvo paliktas nesaugojamoje aikštelėje, net ir 2012 rugsėjo viduryje gavus policijos pareigūnų pranešimą apie niokojamą automobilį, dar kurį laiką (iki 2012 09 26) nebuvo imtasi jokių priemonių šio automobilio tinkamai apsaugai ir priežiūrai užtikrinti, todėl vien tik įmonės buhalteriniuose dokumentuose nustatytos automobilio likutinės vertės nepakanka nustatytos turtinės žalos dydžio nustatymui. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis buvo nevažiuojantis, sugedęs, kokios apimties remonto jam reikėjo byloje jokių objektyvių duomenų nepateikta.

Aplinkybė, kad pagrobto automobilio techninė apžiūra vagystės dieną galiojo, nepaneigia aplinkybės, kad automobilis buvo niokojamas ilgą laiką ir vagystės dieną jo būklė buvo prasta. Juo labiau, kad net iš paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29) matyti, jog policijos pareigūnė jam 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje pranešė, kad minėtas automobilis yra prastos būklės, išdaužytais langų stiklais, nuniokotu salonu. T.y. iš bylos duomenų matyti, jog automobilis buvo paliktas ligą laiką be priežiūros, o automobilio vertė nurodytu laikotarpiu akivaizdžiai mažėjo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes kitais būdais realios automobilio vertės nustatyti nėra galimybės, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad automobilio vertė yra didesnė nei 496 Lt kaip metalo laužas. Šių aplinkybių, kolegijos nuomone, nepaneigia ir teismui pateikta pažyma apie SAAB 900 vidutinių detalių rinkos kainas, nes kaip minėta aukščiau, nėra aišku, kas automobilyje buvo sugedę, kas bei kokioje apimtyje buvo suniokota.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodytas automobilio „Saab 900“ valstybinis numeris. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrobto automobilio valstybinis numeris yra „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.19), o ne „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė ne tik apylinkės teismas, bet ir apeliantas rašydamas pareiškimą dėl dingusio automobilio (b.l.12). Automobilio „Saab 900“ valstybinio numerio netikslų nurodymą, apygardos teismas vertina kaip rašymo klaidą, kuri nekeičia nuosprendžio esmės, tačiau taisytina, nurodant, kad automobilio „Saab 900“ valstybinis numeris yra „(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p.,

nusprendė:

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 05 29 d. nuosprendį, nurodant, kad pagrobto automobilio „Saab 900“ valstybinis numeris yra „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.