Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-733-477-2015 pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui Zarasų „Santarvės“ pradinei mokyklai dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-06-19 sprendimo dalinio panaikinimo bei darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. N. prašė panaikinti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-06-19 sprendimą dalyje, kurioje jai priteista iš atsakovo Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos 397,75 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 88,03 Eur delspinigių, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1 200,81 Eur darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-10-03 iki 2015-06-19, delspinigius (276,86 Eur) bei 6 proc. dydžio palūkanas. Nurodė, kad nuo 2012-10-03 ji yra Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė. Pagal su atsakovu sudarytos kolektyvinės sutarties 7.4. p., jai, kaip Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkei, už profsąjunginį darbą turėjo būti kiekvieną savaitę tarifikuojama po dvi papildomas darbo valandas. Tačiau nuo pat išrinkimo dienos papildomas darbo užmokestis už profsąjunginę veiklą mokamas nebuvo. Ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl papildomo darbo užmokesčio mokėjimo, jos darbo sutartis atitinkamai nebuvo pakeista. Dėl netinkamo kolektyvinės sutarties vykdymo ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją. 2015-06-19 sprendimu darbo ginčų komisija prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė, kad ieškovei turėjo būti papildomai tarifikuojama po dvi papildomas valandas per mėnesį už vadovavimą profesinei sąjungai. Su tokiu sprendimu ieškovė nesutinka, nes laiko, jog už vadovavimą profesinei sąjungai jai turėjo būti tarifikuojama po dvi papildomas darbo valandas per savaitę.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys, sudarydamos sutartį, nekonkretizavo, už kokį laikotarpį – savaitę ar mėnesį profesinės sąjungos pirmininkui yra tarifikuojamos papildomos dvi valandos ir mokamas papildomas darbo užmokestis (Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos kolektyvinės sutarties 7.4. p.). Teismas liudytojos I. V. – buvusios „Santarvės“ pradinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkės parodymus (sudarytos kolektyvinės sutarties 7.4 p. numatytas papildomas apmokėjimas profsąjungos pirmininkui už dvi papildomas darbo valandas per mėnesį) laikė ypač patikimais, nes ji tiesiogiai dalyvavo rengiant ir derinant kolektyvinės sutarties sąlygas, be to, jos parodymus patvirtino liudytojos D. B. ir D. Š.. Teismas darė išvadą, kad „Santarvės“ pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkui už profsąjunginį darbą, pagal Kolektyvinės sutarties 7.4. p., turi būti mokamas (tarifikuojamas) papildomas atlygis – už dvi darbo valandas per mėnesį. Nurodė, kad analogišką sprendimą priėmė ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija. Laikė, jog apmokant už profsąjunginę veiklą negali būti taikoma analogija su darbo užmokesčio apskaičiavimu ir jo dydžio nustatymu, kaip apmokant už pedagoginį darbą.

Apeliaciniu skundu ieškovė E. N. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vertindamas įrodymus nesirėmė logikos dėsniais, neanalizavo esminių prieštaravimų tarp bylos faktinių aplinkybių, nepagrįstai vieniems įrodymams (liudytojos – I. V. paaiškinimams) teikė viršenybę prieš kitus. Teismas liudytojų N. R. ir M. P. parodymų net nevertino. Dėl šių liudytojų nurodytų aplinkybių nėra pasisakyta ir ginčijamame sprendime. Nei I. V., nei D. B., nei D. Š. nenurodė jokių priežasčių, kodėl kolektyvinėje sutartyje, jų teigimu, yra numatyta tarifikacija ne į savaitę, o į mėnesį. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl byloje esantys prieštaravimai taip ir liko nepašalinti. Apeliantės manymu, teismas kolektyvinės sutarties 7.4 p. nuostatą privalėjo aiškinti atsižvelgdamas ne tik į vienos liudytojos parodymus, bet ir į tai, kaip šią nuostatą galėjo suprasti darbuotojai, kurie rengė ir tvirtino tokią sutartį.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Zarasų „Santarvės“ pradinė mokykla nurodo, kad skirti valandas profsąjungos pirmininkei ir pavaduotojai už iš tikrųjų nenustatytą ir nefiksuojamą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbą, būtų grubus finansinis pažeidimas, darbdavio (mokyklos direktoriaus) įgaliojimų viršijimas. E. N. nesikreipė dėl papildomų valandų tarifikavimo (skyrimo).

Apeliacinis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovės E. N. apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovė, teigdama, kad pagal Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos kolektyvinės sutarties 7.4 p. profesinės organizacijos pirmininkei turėjo būti tarifikuojama ne 2 val. į mėnesį, bet 2 val. į savaitę, šią aplinkybę turėjo įrodyti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams dėl neištirtų ir netinkamai vertintų įrodymų, netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, Zarasų rajono apylinkės teismas 2015-12-23 sprendime glaustai išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl ieškovės reikalavimų ir atsakovo atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; kt.). Šiuo atveju tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, nesudaro pagrindo priešingam sprendimui. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų apeliantės nurodomų liudytojų paaiškinimų. Tiek liudytoja I. V., tiek liudytojos D. B. ir D. Š. aiškiai nurodė, jog kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta, kad profesinės sąjungos pirmininkui už vadovavimą profsąjungai papildomai tarifikuojamos dvi darbo valandos per mėnesį. Tokią išvadą darė bei atitinkamą sprendimą priėmė ir LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija. Sutiktina su apeliante, jog teismas iš esmės, kodėl konkrečiai atmeta liudytojų M. P. bei N. R. parodymus, nepagrindė, tačiau iš paties sprendimo turinio akivaizdu, jog pirmųjų trijų liudytojų parodymai atsveria kitų liudytojų paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi. Kritiškai vertintinos apeliantės abejonės dėl I. V. pasisakymų, kaip esminių parodymų, kai ši liudytoja buvo Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos profsąjungos pirmininkė, dalyvavo rengiant kolektyvinę sutartį ir svarstant jos sąlygas. Pažymėtina ir tai, kad pati E. N. nesikreipė dėl papildomų valandų tarifikavimo, darbo laiko grafikuose nebuvo fiksuojamos papildomos valandos, ką nurodo ir atsakovas, nors teisę domėtis, kaip vedamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis, ji turėjo kaip suinteresuotas asmuo ir turėjo domėtis kaip profesinės sąjungos lyderis ar teisingai pildomi darbo laiko apskaitos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Panevėžio apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi paprašė Zarasų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus pateikti duomenis, kokia yra praktika kitose Zarasų rajono mokyklose dėl apmokėjimo už profsąjunginį darbą profesinės sąjungos pirmininkui. Buvo gautas atsakymas (b. l. 176), jog tik 2 rajono mokyklose iš 8 yra mokama už profsąjunginį darbą profesinės sąjungos pirmininkui. Mokyklos direktorius atskiru įsakymu profesinės sąjungos pirmininkui skiria priemokas. Kas mėnesį mokamos priemokos dydis sudaro apie 30-50 Eur. Priemokos mokamos iš mokymo aplinkos lėšų (ne iš mokinio krepšelio).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais ir konstatuoja, jog Zarasų „Santarvės“ pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkui už profsąjunginį darbą pagal Kolektyvinės sutarties 7.4. p. turi būti mokamas (tarifikuojamas) papildomas atlygis už dvi darbo valandas per mėnesį, o ne už dvi darbo valandas per savaitę, kaip kad nepagrįstai teigia apeliantė E. N.. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 – 330 str.). Todėl, nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.