Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. U. atstovo advokato Tomo Ivanausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo D. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172² str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str., 200 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 22 d. D. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui laiku nepateikė 2011 m. finansinės atskaitomybės, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d., kuri numato, kad registrui pateikiami įmonių metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) kiekvienais metais per 30 dienų nuo momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, jei įstatymai nenumato kitaip. Finansinės atskaitomybės dokumentai turėjo būti pateikti iki 2012-06-01. Nepateikus minėtų dokumentų ir duomenų, pažeidžiama ATPK 172² str. 2 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, jog bendrovės įstatuose nenumatyta, kada skirstomas pelnas ir tvirtinama metinė finansinė ataskaita, todėl įstatuose neaptartais klausimais bendrovė vadovaujasi CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d. bendrovės metinę finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme, įstatų 6.3. p.) nuo finansinių metų pabaigos (įstatymo 24 str. 1 d.). Bendrovės įstatų 1.5. p. nurodyta, kad bendrovės finansiniais metais laikomi kalendoriniai metai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p., bendrovės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą (bendrovės vadovo kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Akcinių bendrovių įstatyme, įstatų 6.6. p.).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko nepatvirtintų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų direktorė D. U. objektyviai negalėjo jų pateikti VĮ Registrų centrui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N17-1662/2006 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai ūkio subjekto veika yra padaromi pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai asmenys, atsakingi už atitinkamo ūkio subjekto organizacinių – tvarkymo – ar administracinių – ūkinių – pareigų vykdymą. Šiuo atveju priimant nutarimą nebuvo aiškinamasi, kokia yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. U. suteiktų įpareigojimų apimtis ir jos atsakomybės ribos šio ginčo kontekste.

CK 2.66 str. 4 d. įtvirtinta, kad registrui pateikiami metinės finansinės atskaitomybės dokumentai (metinė finansinė atskaitomybė) kiekvienais metais per 30 dienų nuo to momento, kai juridinis asmuo juos patvirtina steigimo dokumentuose nurodyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Įmonės vadovas, šiuo atveju D. U., yra atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2 p.). Tačiau vien įmonės vadovo ar jo nurodymu kito asmens parengtų įmonės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų neužtenka, kad juos būtų galima pateikti registrui. Metinė finansinė atskaitomybė privalo būti patvirtinta, kad šiuos dokumentus įmonės vadovas galėtų pateikti registrui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., įmonės finansinę atskaitomybę tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris privalo įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir vadovo kompetencija nesiskiria nuo nustatytosios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. Taigi įmonės, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę turi teisę tvirtinti tik įmonės akcininkai, o ne direktorius. Taigi D. U. galėjo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentus tik po to, kai juos patvirtina akcininkas, šiuo atveju (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas klaidingai sutapatino skirtingas įstatymo leidėjo įtvirtintas sąvokas „metinės finansinės atskaitomybės parengimas“ ir „metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas bei pateikimas“. Pagal skundžiamoje nutartyje pateiktą teismo išaiškinimą, D. U. neva yra atsakinga ne tik už dokumentų parengimą, tačiau ir už jų patvirtinimą. Toks nepagrįstas aiškinimas akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., t. y. tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (duomenys neskelbtini) turėjo teisę tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus. D. U. tokių įgaliojimų neturėjo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas (duomenys neskelbtini) 2012-05-16 rašte, pateiktame VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui, nurodė, kad nepatvirtino 2011 m. finansinės atskaitomybės ir tikimasi tai padaryti 2012-09-15. Anksčiau nurodytą informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. U. pakartotojo 2012-08-22 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyriui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2012-13. Vieninteliam akcininkui nepatvirtinus 2011 m. finansinės atskaitomybės, D. U. objektyviai negalėto pateikti to, ko iš viso nėra, t. y. šiuo atveju nėra jos kaltės, būtino ATPK 172² str. 2 d. administracinio teisės pažeidimo sudėties požymio.

Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Kalte įvardijamas asmens suvokimas, kokią veiką jis daro ir kokių tai sukels pasekmių, t. y. jo psichinis santykis su daroma veika ir jos padariniais (LVAT nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-97/2012). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju teismas pasielgė priešingai – nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkė (UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir niekada neturėjo valdybos ir tuo labiau valdybos pirmininkės. Apelianto manymu, teismas greičiausiai kalbėjo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko (duomenys neskelbtini) vadovę, kuri turėjo pasirašyti dokumentus akcininko vardu. Apelianto teigimu, tokios pirmosios instancijos teismo klaidos rodo neišsamų ir netinkamą bylos medžiagos ištyrimą, nulėmusį nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą) neįvykdė savo pažado pasirašyti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus ir po 2012-09-15, kaip buvo pažadėjusi, ir šias aplinkybes aiškino D. U. nenaudai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vieninteliam akcininkui (duomenys neskelbtini) 2013-02-04 patvirtinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę finansinę atskaitomybę, ji buvo nedelsiant pateikta VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui ir 2013-02-07 elektroniniu paštu gautas VĮ Registrų centro patvirtinimas, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ metinė finansinė atskaitomybė yra gauta.

Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Šiuo atveju nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Juridinių asmenų registravimo skyrius, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė D. U. kaltės. Visa tai ir negalėjo būti pagrįsta, nes ji objektyviai negalėjo pateikti vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. finansinės atskaitomybės, nes šie dokumentai protokolo surašymo metu nebuvo patvirtinti įmonės vienintelio akcininko. Teismas visiškai netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad D. U. objektyviai negalėjo pateikti vadovaujamos įmonės finansinės atskaitomybės ir padaryti ATPK 172² str. 2 d. nurodyto teisės pažeidimo, kol UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas nebuvo patvirtinęs finansinės atskaitomybės.

Kaip nurodyta CK 2.66 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 str. 2 d., įmonės vadovas privalo pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus per 30 dienų nuo to momento, kai akcininkas juos patvirtina. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kad akcininkas nutarimo priėmimo metu nebuvo patvirtinęs finansinės atskaitomybės, todėl nebuvo prasidėjęs CK 2.66 str. 4 d. nurodyto termino skaičiavimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 172² str. 2 d. nurodyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo 1 000 Lt iki 10 000 Lt.

Pažymėtina, kad administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, kurios pagrindinis požymis – kaltė. Norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-926/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. U. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3–4), pranešimu VĮ Registrų centrui (b. l. 26–27), duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės pateikimą (b. l. 50), jos pačios paaiškinimu.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1 d. bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (12 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė už 2011 m. VĮ Registrų centrui buvo pateikta tik 2013-02-07 (b. l. 50). Pateisinamų priežasčių dėl tokio įstatymo reikalavimo vykdymo vilkinimo D. U. nepateikė.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog D. U. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka, juos palaiko ir nekartoja.

Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutarimą ir D. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.