- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- eI3-415-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00241-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatams Andrejui Proškinui (Andrej Proškin) ir Aleksandrui Makarovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimą (toliau – Sprendimas) „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo projektuotojos UAB „ACON engineering“ parengtiems projektiniams pasiūlymams statiniui „Kultūros ir verslo centras (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimu „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“. Mano, kad Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neatitinkantis individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjai iš priimto Sprendimo turinio neaišku, į kurias konkrečias institucijas atsakovė kreipėsi, kada ir kokio turinio atsakymus iš jų gavo, dėl kokių konkrečiai priežasčių nuspręsta, kad pastato paskirtis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kokio pobūdžio grėsmė yra, kuo ji pasireiškė ar gali pasireikšti, kokiais teisės aktais ir kokiomis šių aktų normomis remiantis buvo nuspręsta nepritarti projektiniams pasiūlymams.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš jo turinio matyti, kad yra aiškiai nurodomas jo priėmimo pagrindas, t. y. kad atsakovė iš kompetentingos institucijos gavo informacijos, kad funkcinė ginčo statinio paskirtis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Gavus ginčo statinio projektinius pasiūlymus ir kilus abejonių, ar nurodoma ginčo statinio funkcinė paskirtis atitinka nacionalinio saugumo reikalavimus, buvo nuspręsta kreiptis į Valstybės saugumo departamentą vertinimui gauti.
Atsakovės nuomone, pareiškėja didžiąją dalį skundo skiria Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir jį detalizuojančios teismų praktikos citavimui, tačiau šie teiginiai apie galimus Sprendimo turinio trūkumus, atsižvelgiant į Sprendimo priėmimo pagrindą, nėra esminiai siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti šią bylą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Sprendimas atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD arba Departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Departamento nuomone, pareiškėja skunde nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių ginčijamame sprendime nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, o atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, nuodugniai įvertino faktines aplinkybes bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.
VSD teigia, kad Maskvos valdžios plėtojama Maskvos namų užsienyje sistema yra Rusijos viešosios diplomatijos instrumentas, naudojamas konsoliduoti Rusijos tėvynainius, kitas jos įtakai palankias grupes, formuoti teigiamą Rusijos įvaizdį ir kitokiomis priemonėmis didinti Rusijos įtaką posovietinėje erdvėje. Teigia, jog Kremlius išnaudoja viešosios diplomatijos instrumentus ne tik formuodamas Rusijos interesus atitinkantį diskursą užsienyje, bet ir žvalgybos priedangai, įvairaus pobūdžio ardomajai veiklai, propagandos ir įtakos operacijoms vykdyti. Funkcinė Maskvos namų Vilniuje pastato paskirtis vertintina kaip kelianti riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ši rizika, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, išliks Maskvos miesto valdžiai išlaikant teisę disponuoti šiuo pastatu nepaisant jo pavadinimo kaitos ir oficialiai skelbiamos paskirties. Esant šioms aplinkybėms mano, jog pareiškėjos skundas turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo svarstyti klausimą dėl pritarimo projektuotojo parengtiems projektiniams pasiūlymams statiniui „Kultūros ir verslo centras (duomenys neskelbtini)“ pagrįstumo.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. rugsėjo 5 d. VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje išdavė statybos leidimą Nr. NS/942/08-1008 naujos statybos ypatingam statiniui – kultūros ir verslo centrui (duomenys neskelbtini), statyti. Statybos leidimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. e2-27868-912/2016 pripažintas negaliojančiu, o pareiškėjai suteikta galimybė per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti ginčo statinį. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi Nr. e2A-1432-553/2017 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Pareiškėjos užsakymu buvo parengti nauji projektiniai pasiūlymai ir 2018 m. lapkričio 22 d. pateiktas prašymas Administracijai suteikti visuomenės informavimo paslaugą apie projektuojamą ginčo statinį. Viešas susirinkimas ir projektinių pasiūlymų svarstymas su visuomene įvyko 2018 m. gruodžio 12 d. Gavęs ginčo statinio projektinius pasiūlymus, Vilniaus miesto savivaldybės meras 2018 m. gruodžio 11 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu įvertinti, ar projektuojamo ginčo statinio funkcinė paskirtis neprieštarauja nacionaliniam saugumui. Departamentas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė atsakymą, kad projektuojamas ginčo statinys, atsižvelgiant į jo funkcinę paskirtį, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Administracija, įvertinusi VSD pateiktą informaciją, nusprendė nederinti ginčo statinio projektinių pasiūlymų ir apie tai informavo pareiškėją 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. A51-110841/18.
Pareiškėja skundą motyvuoja tuo, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų, t. y. jis yra nemotyvuotas, iš turinio neaišku, kuo remiantis buvo nuspręsta nepritarti projektiniams pasiūlymams.
Teismas pažymi, jog atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje. Taigi atsakovės priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi VAĮ reikalavimai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, kuriuo remiantis reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Faktinis administracinio sprendimo priėmimo pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrąja prasme) pagal VAĮ 8 straipsnį turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).
Teisėjų kolegijos nuomone, Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kokiais nustatytais faktais atsakovės priimtas Sprendimas grindžiamas, jame pateikti aiškūs ir objektyvūs motyvai, nurodomos teisinės pasekmės. Iš bylos rašytinės medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog Administracija Sprendimą priėmė vadovaudamasi VSD 2018 m. gruodžio 18 d. rašte pateikta informacija, kad ginčo statinys galimai gali tapti propagandos ar kitos ardomosios veiklos sklaidos šaltiniu. Tai, kad Administracija atsižvelgė į VSD pateiktą informaciją, nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi nacionalinis saugumas yra susijęs su viešuoju interesu, kurio užtikrinimas nagrinėjamu atveju turi prioritetą prieš formalių teisės normų taikymą, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 9 skyriuje (valstybės ir savivaldybės institucijų priimami sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo).
Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Nr. 35/03-11/06 pažymima, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tai toks visuomenės ar jos dalies interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti pagal savo kompetenciją sprendžiančias bylas. Todėl vertinant, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti pagrįsta tai, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, administracija, gavusi VSD raštą, privalėjo jį įvertinti ir, nustačiusi, kad ginčo statinio funkcinė paskirtis prieštarauja nacionaliniam saugumui arba valstybės konstitucinei santvarkai, priimti motyvuotą sprendimą nepritarti projektiniams pasiūlymams.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Sprendime nurodomi susiklostę visuomeniniai santykiai, identifikuojamos suinteresuotų asmenų teisės, pareigos bei teisėtų interesų pasikeitimas, šio pasikeitimo pagrindai ir apimtis. Kaip matyti iš Sprendimo, jis yra pagrįstas teisės normomis, ginčui aktualiais Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Nacionalinės saugumo strategija, Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir su VSD teismui pateikta nevieša bylos medžiaga, daro išvadą, jog priimtas sprendimas atsisakyti derinti projektinius pasiūlymus su pareiškėja dėl ginčo objekto yra pagrįstas ir teisėtas. Tai, kad galimai dėl neviešinamos bylos medžiagos Sprendime nebuvo plačiau aptartos būtent tokio Sprendimo priėmimo priežastys, nesudaro pagrindo teigti, jog Sprendimas savaime yra nepagrįstas ar neteisėtas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja nepagrindė skundo reikalavimų objektyviais įrodymais. Remiantis byloje surinktais duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Darytina išvada, kad atsakovė ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė derinti su pareiškėja projektinius pasiūlymus remdamasi VSD pateikta informacija. Ginčijamame sprendime nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, tinkamai išaiškintas ir taikytas ginčui aktualus teisinis reguliavimas. Taigi, Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo panaikinti sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Maskvos namai ir verslo centras – Maskvos namai“ Vilniuje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą