Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-600-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
1S-600-238/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-0008-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Aurelijus Rauckis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
C. Y. O.
Kategorijos
Nr. 1S-600-238/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-0008-2010-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo C. Y. O. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-362 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžiu C. Y. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, jam skirtos bausmės, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2017 m. gruodžio 22 d. dekretu Nr. 1K-1185 nuteistajam C. Y. O. paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 6 (šešiais) mėnesiais, nustatant C. Y. O. galutinę 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. liepos 3 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 3 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 3 (trys) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-362 nutarta taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 18 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Komisija taip pat pažymėjo, kad nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant OASys metodiką bausmės atlikimo pradžioje, nuo 23 sumažėjo iki 18 balų, teigia, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nurodo, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl Komisijai visos šios aplinkybės sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 95-362, kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistasis C. Y. O. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, C. Y. O. nustatyta žema – 18 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 23 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Apylinkės teismas vertino tai, kad nuteistasis C. Y. O. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, padarytus bendrininkų grupėje, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pabrėžė, kad nors nusikalstamų veikų pobūdis ir sunkumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą C. Y. O., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturėtų būti sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Spręsdamas dėl nuteistojo C. Y. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgė ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiukščius pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis), už ką jam buvo taikytos keturios drausminės nuobaudos – paskutinė nuobauda paskirta dar 2018 m. rugsėjo 28 d., ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Taip pat pažymėjo ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 18 balų, kuri per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones sumažėjo tik 5 svertiniais balais, taip pat iš nustatytų 18 balų net 13 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teismas darė išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog C. Y. O. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-362 taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis C. Y. O. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį, ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, neatsižvelgė į teisės aktuose numatytas lygtinio paleidimo galimybes, neįvertino ir kitų oficialių duomenų, reikšmingų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pažymi, kad faktiškai jis atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kad anksčiau jis teistas nebuvo, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nors pataisos namuose buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra. Skundu pabrėžiama, kad per visą bausmės atlikimo laiką už gerą elgesį, darbą, aktyvią visuomeninę veiklą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis buvo paskatintas penkiolika kartų, savanoriškai dalyvavo televizijos programoje „Chorų karai“, tris metus iš eilės buvo Pravieniškių pataisos namų šachmatų turnyro čempionas, aktyviai dalyvavo visose pataisos įstaigoje organizuojamose valstybinėse šventėse, dainavo, dalyvavo pataisos namų klubo veikloje.

4.2. Skunde nurodo, kad šiuo metu nusikalstamo elgesio rizika yra 18 balų iš 168 galimų balų, tai reiškia, kad vertinant nuteistojo pakartotinės nusikalstamos rizikos pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu rizika yra žema, nes nuteistasis kelia sau konkrečius bei įgyvendinamus planus, pozityviai vertina su juo dirbančius pareigūnus, taip pat nurodo, kad yra stebima aukšta nuteistojo motyvacija darbui ir įstaigoje, ir laisvėje, o rizika nuosekliai mažėjo iki maksimalaus minimumo. Iki įkalinimo jis įgijo aukštąjį išsilavinimą, ekonomisto specialybę, dirbo OOO „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau dėl riboto darbingumo įdarbintas nebuvo. Po galimo lygtinio paleidimo jis planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos agentu. Jis yra suformavęs ilgalaikius tikslus, savo ateitį sieja su šeima, ilgalaikiu darbu, geba priimti kitų požiūrį, turi nuomonę įvairiais klausimais, galėtų ją koreguoti, jis nėra socialiai atsiskyręs, turi draugų, kolegų, pažįstamų, pataisos namuose jį lanko Maskvoje gyvenanti žmona, su kuria nuteistasis turi tris vaikus.

4.3. Skundu pabrėžiama, kad įkalinimo įstaigoje nuteistasis susirgo diabetu, kuriuo serga iki šiol. Šios ligos medikamentinis gydymas yra labai brangus. Kadangi bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, medikamentinį gydymą, kaip ir materialinį savo išlaikymą, nuteistasis, jo teigimu, turi užsitikrinti pats. Taikius jam lygtinį paleidimą, dirbant pagal specialybę, jam būtų sudaryta galimybė gauti didesnį atlyginimą, taip užtikrinant ne tik savo, bet ir vaikų materialinius poreikius. Juo labiau, jog civiliniai ieškiniai iš nuteistojo nepriteisti, finansinių įsiskolinimų jis neturi, geba finansiškai užtikrinti savo asmeninius poreikius.

4.4. Skunde teigia, kad nėra susijęs su kriminaline subkultūra, nesilaiko kriminalinės subkultūros elgesio ir bendravimo taisyklių. Įvardija teigiamas charakteristikos aplinkybes, kurios nuteistojo manymu, nebuvo tinkamai įvertintos teismo, kuris taip pat netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius. Skunde pažymi, kad nuteistajam privalu suteikti šansą pasitaisyti, nes kitokiu atveju nuostatos numatančios lygtinį paleidimą, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo viltys ir lūkesčiai liktų nepateisintais. Teismo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą yra dar per anksti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo C. Y. O. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad C. Y. O. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, vien tik šios sąlygos asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Būtina nustatyti ir tai, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Spręsdamas dėl nuteistojo C. Y. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgė ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą darbą skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiukščius pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis), už ką jam buvo taikytos keturios drausminės nuobaudos – paskutinė nuobauda paskirta- 2018 m. rugsėjo 28 d., ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Pagrįstai teismas darė išvadą, kad toks nuteistojo elgesys rodo, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Taip pat teisingai teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika – 18 balų, kuri per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką nuteistajam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones sumažėjo tik 5 svertiniais balais, taip pat iš nustatytų 18 balų net 13 balų – dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, o tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Daroma išvada, kad teismas teisingai konstatavo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį ir šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog C. Y. O. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 95-362 taikyti nuteistajam C. Y. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

10. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2010 m. liepos 3 d., tačiau paskutinės nuobaudos skirtos 2017 m. ir 2018 m., kurios patvirtina nuteistojo nepakankamą elgesio korekciją, tai kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėms. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir C. Y. O. pataisos namuose skirti paskatinimai. Įvertinus tai, kad nuteistajam jie buvo skiriami kartu su drausminėmis nuobaudomis, manyti, jog vien tik jų egzistavimas parodo tinkamą nuteistojo elgesio korekciją, pakankamą jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia C. Y. O., nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Teisėjų kolegija sutinka, kad yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, bendrauja su šeima, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, pakankami tarpasmeniniai įgūdžiai, įžvalga apie savo problemas ir pastangos jas spręsti, tinkamai sprendžia problemas bei prosocialūs ateities tikslai, pasižymi pakankamu atsparumu stresui ir gana aukštas pasitikėjimas savimi, taip pat neigiamas kriminalinio elgesio vertinimas, geba laikytis apribojimų ir yra motyvuotas, galiojančių nuobaudų neturi, septyniolika kartų yra skatintas, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos vien tik svarstymo momentu esamos ar teigiamos aplinkybės, būtina vertinti visumą aplinkybių, kaip tai darė komisija ir apylinkės teismas. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys sumažėjo nuo 23 balų iki 18 balų, tačiau iš jų net 13 balų yra dinaminiai, t. y. priklausantys nuo nuteistojo elgesio ir pastangų dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nusikalstamo smurtinio elgesio rizika įvertinta kaip žema.

12. Tačiau, įvertinus aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, neabejotina, kad net ir esant žemai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

12. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią C. Y. O. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad C. Y. O. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą nesudaro ir jo teiginiai dėl nustatyto diabeto bei jam reikalingo gydymo. Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą, iš ko seka, kad nuteistajam reikalingas gydymas įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiamas ir šiam atliekant bausmę pataisos įstaigoje. Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad būdamas laisvėje C. Y. O. galės dirbti pagal specialybę ir tokiu būdu prisidėti prie savo vaikų finansinės gerovės, tačiau šios aplinkybės, įvertinus aukščiau aptartas nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, pakankamo pagrindo nuteistojo lygtiniam paleidimui vėlgi nesudaro. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad remiantis Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 25 d. nuosprendžio motyvais (LITEKO duomenys), darbą C. Y. O. turėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo finansinės gerovės siekis savo artimiesiems galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo atveju. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo C. Y. O. skundas atmetamas ir paliekama galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo C. Y. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė