Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-06 · Civilinė byla Nr. 2S-2042-657/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-06Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
2S-2042-657/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00736-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Advokatai
Greta Paskačimienė
Civilinė byla Nr. 2S-2042-657/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00736-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1.; 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Laringa“ atstovaujamos advokatės Gretos Paskačimienės atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1035-722/2014.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Laringa“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama patvirtinti ieškovės nuosavybės teise į transporto priemonę, vilkiką DAF (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės UAB „Vetaris“ 5.695,55 Lt nepagrįstai gautą sumą, 43.560,00 Lt nuostolių ir visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 25-31). Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 49.255,55 Lt sumai ir nurodė, kad ši suma yra didelė, nes atsakovė nevykdė sutartimi prisiimtos prievolės, negrąžina neteisėtai užvaldyto turto, dėl ko ieškovė negalėdama juo naudotis patiria nuostolius. Mano, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Laringa“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino (b.l. 34-36). Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovė, patikslinto ieškinio patenkinimo atveju, nebus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, paslėps savo turtą ar perleis tretiesiems asmenims. Šiuo metu nėra nagrinėjama ir nustatyta, kad atsakovė turto paslėpimo tikslu pakeitė vilkiko valstybinį numerį. Tik pačių ieškininių reikalavimų pateikimas nesuteikia pranašumo kitos ginčo šalies atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimas yra pareikštas dėl 49.255,55 Lt sumos, tačiau aplinkybė, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti atsakovės mokumą. Teismo nuomone ieškovė realios grėsmės savo turiniams interesams jai palankaus sprendimo priėmimo atveju iš esmės neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra neveikianti, nuostolinga bendrovė. Priešingai – bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė, vykdydama 2014-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-2072-937/2014, įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą solidariai iš jos ir UAB „Laringa“ ieškovei UAB „Dimtransa“ priteistą 70.868,82 Lt sumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Laringa“ atstovaujama advokatės Gretos Paskačimienės prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti (b.l. 41-43). Apeliantės teigimu, teismas laikinųjų apsaugos priemonių netaikė nepagrįstai. Iš 2012 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2012 metais atsakovė dirbo nuostolingai. Ieškovė neturi galimybės pateikti 2013 metų duomenų apie atsakovės ekonominę padėtį, kadangi Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, jog atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės pateikti 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiuo metu atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktą vertinimo ataskaitą atsakovė priskiriama prie įmonių su maksimalia vėlavimo atsiskaityti rizika. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad yra reali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, sprendimo vykdymas gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vetaris“ nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį palikti nepakeistą (b.l. 71-73). Nurodė, kad atsakovė ne vienerius metus sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, užsiima transporto verslu, turi įgijusi tvirtas pozicijas ir gerą reputaciją vykdomos veiklos rinkoje. UAB „Vetaris“ yra pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pagal finansinius rodiklius pareikšto patikslinto ieškinio suma – 49.255,55 Lt atsakovei nėra didelė. Ieškovė nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti galimą įsipareigojimų ateityje nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo. Prie atskirojo skundo apeliantė pridėjo rašytinius įrodymus – išrašus iš Nekilnojamojo turto registro apie UAB „Veterais“ turimą turtą, juridinių asmenų registro apie pateiktas finansines atskaitomybes, informaciją iš internetinio tinklalapio „Creditinfo“, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių įrodymų nevertina, nes jie galėjo būti pateikti į bylą ir vertinami nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netaikė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnį konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir paprastai tik siekiant užtikrinti būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus priimto teismo sprendimo vykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti materialinio reikalavimo esmę ir būti susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi ir 145 straipsnio 2 dalimi, teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Taigi, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Ieškovė UAB „Laringa“ patikslintame ieškinyje pareiškė papildomą reikalavimą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vetaris“ 43.560,00 Lt nuostolių ir nurodė, jog negalėdama naudotis pas atsakove esančia transporto priemone buvo priversta išsinuomoti kitą transporto priemonę ir mokėti nuomos mokestį. Šio ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto neradus – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 49.255,55 Lt sumai. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Jeigu preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos negalima spręsti apie šio ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą. Pažymėtina, jog ieškovė nurodė, kad 2014 m. kovo 1 d. ji pasirašė automobilio nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui už 3.630,00 Lt nuomos mokestį per mėnesį, todėl galimai ieškovės patirti nuostoliai sudarys 43.560,00 Lt. Pridėjus permokėtą už vilkiką 5.695,55 Lt sumą, bendra arešto suma būtų 49.255,55 Lt, kuri apeliantės teigimu yra didelė atsakovei. Apeliantės nuomone, atsakovės turtinė padėtis nėra gera, yra pradėti bent keli teisminiai procesai, bendrovės turtas yra perleidžiamas, mokumas pagal viešai skelbiamus duomenis – abejotinas, todėl didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nes atsakovė dalį savo turto perleido tretiesiems asmenims, nepateikė įstatymų nustatyta tvarka finansinių ataskaitų registro įstaigai, o 2012 metais dirbo nuostolingai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad turto areštas atsakovės turto vertės nepadidintų. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-04 sprendimą įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą solidariai iš jos ir UAB „Laringa“ ieškovei UAB „Dimtransa“ priteistą 70.868,82 Lt sumą (Vilniaus apylinkės teismo 2014-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.2-2072-937/2014), t.y. didesnę sumą nei prašoma priteisti šioje byloje, bei vertinant tą aplinkybę, kad įmokėjo sumą ir už solidarųjį skolininką ieškovę UAB „Laringa“. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu būtų pradėta kitų teisminių procesų dėl skolų (nuostolių) priteisimo, o pateikti duomenys iš Creditinfo sistemos nesudaro pagrindo teigti, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę jos turimo turto. Apeliantės prielaidos apie sunkią atsakovės turtinę padėtį ir pateikti įrodymai, neleidžia konstatuoti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

Pažymėtina, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė, kaip turto savininkė, turi teisę laisvai disponuoti savo turtu, t.y. gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdama išvengti galimo išieškojimo patenkinus ieškinį. Tačiau galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Pati apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą.

Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka ieškovei. Apeliantė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, o pateikti duomenys apie turto perleidimą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.).

Nenustačius būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 329 str., 337 str. 1 d. 1 p.). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė