- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-748-337-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- V. B.
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-748-337/2009
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Eligijaus Gladučio ir Algirdo Gapučio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (V. B. vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo padėjimas pagaminti, įgijimas ir laikymas) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (B. G. vardu išduoto netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimas ir laikymas) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., bausmės už veikas, padarytas esant idealiajai sutapčiai subendrintos apėmimo būdu, o bausmės už kitas veikas iš dalies sudėtos, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems (3) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad jis, 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą įgyti žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, pateikęs nenustatytam asmeniui savo nuotrauką ir nurodęs savo brolio V. B. anketinius duomenis, padėjo pagaminti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą bei už jį sumokėjęs 200 Lt, įsigijo žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. vardu, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, šį žinomai netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą nuo įsigijimo momento iki 2008 m. gruodžio 12 d., 11.15 val. laikė savo piniginėje bei gabeno automobiliu „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iki Dariaus ir Girėno g. 23-io namo kiemo, Panevėžyje, kol šioje vietoje buvo patikrintas policijos pareigūnų.
Be to, jis, 2008 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, atradęs piniginę, kurioje buvo netikras dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas B. G. vardu, tokiu būdu įgijo šį netikra dokumentą, po ko šį netikrą dokumentą laikė automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėtuvėje bei gabeno šiuo automobiliu iki 2008 m. gruodžio 12 d., 11.45 val., kol šis netikras vairuotojo pažymėjimas buvo rastas ir paimtas automobilio apžiūros metu policijos pareigūnų.
Be to, jis, 2008 m. gruodžio 10 d., neteisėtai disponavo svetimu mokėjimo instrumentu finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2008 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio m. radęs svetimą mokėjimo instrumentą – K. R. priklausančią „Visa Electron Maxima“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei ranka užrašytais skaičiais 4475, šią kortelę nuo įsigijimo momento laikė su savimi ir, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją, panaudoti žinomai svetimą mokėjimo instrumentą ir apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2008 m. gruodžio 10 d., 11.57 val., AB „Hansabankas“ banko bankomate H140/HB, esančiame Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, panaudodamas minėtą kortelę, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu savo naudai tikrindamas sąskaitos likutį, kėsinosi įgyti šios kortelės sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes banko sistema atmetė mokėjimo kortelę dėl K. R. sąskaitoje nesančių lėšų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Teigia, kad yra nekaltas, o apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas prielaidomis bei jame daromos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados. Apeliantas skunde teigia apie Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų principų, taip pat BPK 305 str. l d. 2 p. pažeidimus.
Skunde teigiama, kad iš teismo pateiktų argumentų yra visiškai neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad paneigta kaltinamojo versija, jog nuteistasis rastą pas jį vairuotojo pažymėjimą įsigijo tik kaip suvenyrą, tuo labiau, kad pažymėjimas buvo rastas ne prie kaltinamojo. Taip pat iš teismo pateiktų argumentų yra visiškai neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad paneigta kaltinamojo versija, jog nuteistasis svetimą kortelę panaudojo bankomate tik norėdamas patikrinti ar ta kortelė galiojanti ir pinigų paimti nenorėjo. Apeliantas teigia, jog kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo. Todėl šiuo konkrečiu atveju prokuroras turi teismui pateikti neabejotinus įrodymus, kad nuteistasis įgijo ir laikė netikrą pažymėjimą savanaudiškais tikslais, kad tikrai siekė užvaldyti svetimus pinigus. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Minėti prieštaravimai nepašalinti, jų nepašalina ir teismo išvados, jog nuteistasis vairuotojo pažymėjimą įsigijo ir laikė ne kaip suvenyrą ir svetimų pinigų pasisavinti nenorėjo. Teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai nepaneigia kaltinamojo versijų, teismo nurodyti įrodymai nėra neabejotini, t.y. jie nėra tokie esmingi, kad nulemtų V. B. pripažinimą esant kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Esant tokioms aplinkybėms negalima pripažinti, kad byloje visiškai įrodyta nuteistojo kaltė. Europos žmogaus teisių teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiškia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonės.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. bei paskyrė teisingą bausmę.
Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, tačiau V. B. argumentai nepagrįsti. Apelianto teiginiai iš esmės nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Nors nuteistasis V. B. savo skunde teigia dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų esantis nekaltas, tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, poėmio, asmens kratos ir apžiūrų protokolų duomenimis, specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad V. B. padarė jam inkriminuotas BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaules panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. BK 300 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 214 straipsnis yra speciali dokumentų suklastojimo norma, numatanti baudžiamąją atsakomybę už netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimą ar neteisėtą disponavimą jais. Apeliantui V. B. inkriminuoti su netikrais dokumentais bei svetima banko mokėjimo kortele susiję veiksmai: įgijimas, laikymas, gabenimas, panaudojimas. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą dokumentą, taip pat netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt. Suklastoto ar netikro dokumento laikymas – tai jo pastovus ar laikinas turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ir buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Laikymas – tai netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje). Laikymas (kaip trunkamoji veika) yra baigtas nuo buvimo kaltininko žinioje nutraukimo – paprastai nuo jų aptikimo ir konfiskavimo momento. Gabenimas – tai visada ir laikymas, todėl šios dvi veikos gali sutapti. Netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti – tai mokėjimo instrumento pateikimas institucijai (darbuotojui), turinčiai teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, banko mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis V. B. įsigijo ir laikė žinomai netikrą dokumentą – V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atradęs netikrą dokumentą – B. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė bei gabeno automobilio dėtuvėje, be to, jis radęs K. R. priklausančią „Visa Electron Maxima“ kortelę bei ranka užrašytais skaičiais 4475, ją laikė su savimi ir neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu savo naudai tikrindamas sąskaitos likutį, kėsinosi įgyti šios kortelės sąskaitoje esančius pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes banko sistema atmetė mokėjimo kortelę dėl K. R. sąskaitoje nesančių lėšų. Visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys duomenys. Neteisėtai pirkimo būdu įgijęs bei laikęs vairuotojo pažymėjimą V. B. vardu neginčija ir pats apeliantas. Jis skunde ginčija pastarojo įgijimo tikslą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tikslas šiuo atveju nėra privalomasis jam inkriminuotos BK 300 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementas, todėl įtakos baudžiamajai atsakomybei neturi. Nuteistasis V. B. suprato, kad padeda gaminti, įsigyja bei laiko netikrą vairuotojo pažymėjimą ir norėjo taip veikti. Taip pat teisingai įvertinti ir kvalifikuoti apelianto veiksmai, pasireiškę B. G. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) radimu, jo laikymu bei gabenimu automobilio dėtuvėje. Apeliantas žinojo, kad jo rastas vairuotojo pažymėjimas yra svetimas, tačiau vis vien jį laikė ir turėjo savo žinioje. To pakanka baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 str. 2 d. atsirasti.
Apeliantas skunde teigia apie nusikalstamo tikslo nebuvimą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtyje, tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta priešingai. Nors, V. B. teigimu, svetimą kortelę jis panaudojo bankomate tik norėdamas patikrinti, ar ta kortelė galiojanti ir pinigų paimti nenorėjo, tačiau toks teiginys prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms ir vertintinas tik kaip V. B. pasirinktas gynybos būdas. LAT senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)”, 8 punktas numato, kad tais atvejais, kai kaltininkas, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, netikru, suklastotu ar svetimu mokėjimu instrumentu inicijuoja finansinę operaciją, bet šio turto neužvaldo (pvz., parduotuvėje pateikia kasininkui svetimą banko mokėjimo kortelę, tačiau prekių iš parduotuvės nepaima, nes kasininkui paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kaltininkui negalint to padaryti jis sulaikomas), tokia veika kvalifikuojama pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 ir 182 straipsnių atitinkamas dalis. Byloje esantis banko išrašas patvirtina, kad 2008-12-10 11.57 val. buvo patikrintas K. R. sąskaitos likutis kortelėje „Visa Elektron Mašima“. Šiuos veiksmus atlikęs neneigia ir pats apeliantas, o tokių veiksmų atlikimas nepaisant motyvų jau yra nusikalstamas. Kadangi paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso emitentui, t.y. mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas BK 214 straipsnio prasme. Nuteistasis V. B. suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir norėjo taip veikti.
Tokiu būdu, V. B. veiksmuose nustačius BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius konstatuotina, kad nuteistojo V. B. veiksmų turinys visiškai atitiko minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijose numatytų veikų sudėtį, todėl jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtus baudžiamuosius įstatymus ir už tai nubaustas.
Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V. B. nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas V. B. bausmes ir parinkdamas jos rūšis, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytos keturios tyčinės nusikalstamos veikos, trys kurių – apysunkiai baigti nusikaltimai, ir vienas – nesunkus nebaigtas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino V. B. asmenybę. Nuteistasis anksčiau buvo teistas, teistumas jam nėra išnykęs ar panaikintas, todėl jis laikomas recidyvistu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl V. B. paskyrė realią sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės skiriamos bausmės dydžiui, V. B. už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė mažesnės trukmės nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai bausmes. Teismo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei subendrintą bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. B. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.