Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Civilinė byla Nr. 2A-191-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
2A-191-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01527-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
R. G., I. B., AB SEB bankas, Bigbank AS
Trečiasis asmuo
AB DNB bankas, L. R.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-191-265/2014Teisėjas M. Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-01527-2012-1)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams R. G., I. B., AB SEB bankas, Bigbank AS, dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys AB DNB bankas, L. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus nutraukti tarp šalių įregistruotą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio J. G., gim. 2006-01-13, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. G., mokamą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtą pinigų sumą pervedant į ieškovės sąskaitą po einamojo mėnesio 15 dienos, po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį X, kurio vertė 148 000 Lt, automobilius „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Lt, „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Lt, po santuokos nutraukimo pripažinti prievoles kreditoriams I. B., AB SEB bankas, Bigbank AS asmeninėmis atsakovo prievolėmis, prievolę pagal kreditoriui AB DNB bankas pagal 2008-02-07 kreditavimo sutartį pripažinti solidariąja šalių prievole. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau iškilo ginčas tarp šalių ir kreditoriaus AB SEB bankas dėl prievolių kreditoriui pasidalinimo po santuokos nutraukimo. Ieškovė pažymėjo, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jam išlaikymo priteisimo nėra. Ieškovė nurodė, kad ji su kreditoriais I. B., AB SEB bankas, Bigbank AB, jokių sutarčių nesudarinėjo, prievolės nėra susijusios su šeimos interesų ir poreikių tenkinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas iš esmės patenkino visus ieškovės reikalavimus, išskyrus jos reikalavimo dalį dėl prievolės kreditoriui AB SEB bankas pripažinimo asmenine atsakovo prievole. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios 2006-03-08 kredito sutarties Nr. 0450618010380/13 nustatė, kad kredito gavėju nurodytas vienas atsakovas, tačiau ieškovė šią sutartį pasirašė patvirtindama, jog ji, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, sutinka su sutarties sąlygomis. Pasak pirmosios instancijos teismo, šios sąlygos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią. Nors abi šalys ir teigia, kad už gautą kreditą atsakovas butą įgijo komerciniu tikslu, tačiau šios aplinkybės šalys neįrodė. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre už suteiktą kreditą įsigytas butas buvo įregistruotas R. G. vardu, tačiau sudarytoje hipotekos sutartyje įkeičiamo buto savininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Teismo vertinimu, byloje banko pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prieš suteikiant kreditą buvo įvertinta abiejų sutuoktinių turtinė padėtis. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad už gautą kreditą buvo įgytas gyvenamasis būstas šeimos poreikių tenkinimui, įgytą butą buvo pagrindas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas pripažino, kad prievolė pagal 2006-03-08 kredito sutartį Nr. 0450618010380/13 yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kuri po santuokos nutraukimo nemodifikuojama (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę kreditoriui AB SEB bankas asmenine atsakovo prievole, nesutiko. Taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos AB SEB bankui buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Šias teismo sprendimo dalis prašė panaikinti ir jose priimti naują sprendimą, – po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę kreditoriui AB SEB bankas asmenine atsakovo prievole ir atmesti AB SEB banko prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taip pat ieškovė prašė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių sutarimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nenutraukė jos ir atsakovo santuokos esant jų abiejų sutarimui dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o perėjo į ginčo teiseną vien dėl to, kad jų sutarčiai nepritarė vien tik kreditorius AB SEB bankas. Ieškovės vertinimu, buvo netinkamai pritaikytas CPK 385 straipsnis. Ieškovė nurodo, jog teismas nutraukė jų santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės netgi nenurodydamas, kuo pasireiškia jų kaltė. Ieškovė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prievolę AB SEB bankui pripažino kaip solidarią. Nurodo, kad ieškovė nėra nei kredito gavėja, nei laiduotoja, o tik savo parašu patvirtino, kad pagal prievolę AB SEB bankui atsako atsakovas. Kaip nurodo ieškovė, butas nebuvo pirktas šeimos interesų tenkinimui, nes tokiu atveju būtų reikėję gauti teismo leidimą įkeisti butą. Ši aplinkybė, pasak ieškovės, patvirtina, kad butas nebuvo pirktas šeimos interesų tenkinimui. Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šalys neįrodė, kad butas buvo pirktas komerciniams tikslams. Ieškovės vertinimu, byloje dėl to ginčo nekilo, dėl to ir nereikėjo įrodinėti šių aplinkybių. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, jog vien tik faktas, kad ji hipotekos lakšte buvo nurodyta turto savininke, nėra pagrindas pripažinti ją turint solidarią prievolę su atsakovu grąžinti paskolą už šio turto įsigijimą. Be to, ieškovė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-15 nutartyje nutarė išieškoti skolą iš atsakovo ir už skolą parduoti butą esantį X. Dėl to nėra pagrindo pripažinti prievolės bankui kaip solidarios, nes pats bankas neprieštaravo, kad atsakovo skola bankui būtų išieškota vien tik iš jo. Ieškovės įsitikinimu, prievolės bankui pripažinimas solidaria iš esmės keičią minėtą nutartį. Taip pat ieškovė nesutiko, jog bylinėjimosi išlaidos AB SEB banko naudai buvo priteistos vien tik iš jos. Nurodo, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos ir iš atsakovo, kuris taip pat prieštaravo solidariosios prievolės nustatymui pagal kredito sutartį, sudarytą su AB SEB banku.

Šalies argumentai

Atsakovas AB SEB bankas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir atlikto tinkamą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Nepaisant to, kad pinigus pagal kreditavimo sutartį gavo atsakovas, tačiau šių lėšų savininke tapo ir ieškovė. Dėl to jos prievolė atsakovui AB SEB bankui yra solidari.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė jos ir atsakovo santuokos esant jų abiejų prašymui ir susitarimui dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o perėjo į ginčo teiseną vien dėl to, kad jų sutarčiai nepritarė kreditorius AB SEB bankas. Šis ieškovės apeliacinio skundo argumentas ir su tuo susijęs reikalavimas jos santuoką, sudarytą su atsakovu, nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vertintinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad santuoka bendru sutikimu gali būti nutraukta tik tais atvejais, kai šalys susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju sutarties sąlygoms prieštaravo kreditorius AB SEB bankas. Dėl šios priežasties teismas privalėjo bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka. Visi kiti apeliantės argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė iš esmės nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria jos prievolė pagal kredito sutartį su AB SEB banku buvo pripažinta solidaria su atsakovu R. G.. Nesutikimą grindžia aplinkybe, jog ji nepasirašė kredito sutarties ir nebuvo laiduotoja pagal sutartį, kurią pasirašė atsakovas R. G.. Be to, ieškovė nurodo, kad gauti pinigai buvo panaudoti turtui įsigyti, kuris nebuvo naudojamas šeimos interesų tenkinimui, jo įsigijimo paskirtis buvo komercinė. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. CK 3.109 straipsnyje numatyta, kada prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinio turto. Tokios prievolės yra solidarios. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad iš bendro turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Kaip matyti iš kredito sutarties Nr. 0450618010380/13, sudarytos 2006-03-08 tarp atsakovo R. G. ir AB SEB banko, ji pasirašyta ne tik sutarties šalių, bet ir ieškovės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė patvirtindama, jog ji, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, susipažino su sutarties sąlygomis ir jas suprato, su jomis sutiko. Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindo konstatuoti, kad ji šio sandorio sudarymui pritarė. Tuo tarpu ieškovės nurodomos aplinkybės, jog turtas, kuris buvo pirktas už paskolą, nebuvo panaudotas šeimos interesų tenkinimui, neturi teisinės reikšmės. Šeimos intereso sąvoka šios bylos nagrinėjimo kontekste būtų reikšminga tik tokiu atveju, jeigu šią sutartį būtų pasirašęs vien tik atsakovas R. G.. Be to, netgi pripažinus ieškovės argumentą kaip įrodytą, jog turtas, kurį atsakovas nupirko už paskolą, buvo panaudotas komerciniams tikslams, nebūtų pagrindo pripažinti, kad komerciniai interesai nėra susiję su šeimos interesais. Teisėjų kolegijos vertinimu, komerciniai interesai neatsiejamai susiję su turtiniais šeimos interesais, kadangi komercinės sėkmės atveju gerinama šeimos gerovė. Esant šioms aplinkybės konstatuotina, kad neturi teisinės reikšmės ieškovės pasvarstymai, jog aplinkybę, kad butas nebuvo pirktas šeimos interesų tenkinimui, įrodo faktas, kad nupirkto buto įkeitimui nereikėjo teismo leidimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ne tik šeimos turtas gali duoti pelno bei taip tenkinti šeimos turtinius interesus. Be to, šeimos turtinių interesų sąvoka negali būti susieta su teisiniu reguliavimu, kuris gina nepilnamečių vaikų teises.

Taip pat nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ieškovės apeliacinio skundo argumentą, jog aplinkybė, kad bankas pradėjo išieškojimą pagal kredito sutartį iš vieno skolininko, reiškia, jog jis sutiko, kad prievolės pagal kreditavimo sutartį yra asmeninė jo prievolė. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Be to, vien tik reikalavimo pobūdis neapsprendžia prievolės rūšies, ją apsprendžia prievolės esmė – santykiai, iš kurių kilo ši prievolė.

Apeliantė taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovui AB SEB bankas. Nurodo, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos ne tik iš jos, bet ir iš atsakovo R. G.. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinio proceso kodekse nėra numatyta, jog bylinėjimosi išlaidas būtų galima priteisti iš ieškovo ir atsakovo kitos proceso šalies naudai. Civilinis procesas grindžiamas ieškovo ir atsakovo interesų priešingumu, pralaimėjusi šalis privalo atlyginti laimėjusios šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje iš esmės ieškovė turėjo interesą nebūti skolininke pagal kreditavimo sutartį, dėl to ji ir pareiškė ieškinį AB SEB bankui. Tuo tarpu atsakovas R. G. nepriklausomai nuo to, kad ir sutiko su ieškovės ieškiniu, tačiau priimto sprendimo rezultatas jo prievolei įtakos pagal minėtą kredito sutartį neturi, jis vis tiek lieka skolininkas. Be to, jis nedisponuoja ginčo dalyku ir pagrindu. Esant šių aplinkybių visetui nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias turėjo atsakovas AB SEB bankas iš atsakovo R. G..

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėJolanta Gailevičienė