Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-55-658/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2A-55-658/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07555-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Nerijus Meilutis (pran.), Aušra Baubienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, I. A., J. B., S. B., R. B., R. G., L. S., Kauno miesto savivaldybei
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-55-658/2013(Proceso Nr. 2-05-3-07555-2011-6)Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nerijaus Meilučio (pranešėjas), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Onai Martinaitytei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G.-V., atsakovui A. S., atsakovo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. T., teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-427-568/2012 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims I. A., J. B., S. B., R. B., R. G., L. S., Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei agrofirmai „(duomenys neskelbtini)“, J. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškiniu (b.l. 3-7, t. 1) ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius- išardyti savavališkai pastatytus 21,27 m ilgio, 0,32 m pločio monolitinius pamatus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurės- rytų ir šiaurės- vakarų lauko sienų pusės, ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius- įpareigoti ieškovę pašalinti atitinkamus padarinius išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Ieškovė nurodė, jog trečiojo asmens R. B. prašymu 2010 m. spalio 1 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas statybos darbų atlikimo faktas. Nurodytiems darbams atlikti reikalingas projektas ir statybos leidimas. Nors atsakovui atitinkamiems darbams atlikti 2000 m. rugsėjo 8 d. ir buvo išduotas statybos leidimas, jis galiojo iki 2005 m. rugsėjo 8 d., tuo tarpu statybvietę įvertinęs ekspertas padarė išvadą, jog darbai atlikti ne anksčiau kaip 2010 m. Nurodyta aplinkybė patvirtina darbų savavališkumą, kuris tapo 2010 m. spalio 14 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-101014-00065 pagrindu. Kartu su aktu atsakovui įteiktas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris nebuvo įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu (b.l. 68-73, t. 2) ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius- išardyti savavališkai pastatytus 21,27 m ilgio, 0,32 m pločio monolitinius pamatus prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš šiaurės- rytų ir šiaurės- vakarų lauko sienų pusės, ir sutvarkyti statybvietę, o atsakovui per teismo nustatytą terminą įpareigojimo neįvykdžius- įpareigojo ieškovę pašalinti atitinkamus padarinius išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo, priteisė iš atsakovo valstybei 139 Lt žyminio mokesčio ir 147 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą, priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui R. B. 300 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, jog statybos darbų savavališkumą šiuo atveju lemia ne jų pobūdis, bet jų atlikimo laikas, t.y. ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar darbai buvo atlikti galiojant statybos leidimui, ar po jo galiojimo termino pabaigos. Kaip nepagrįstus, paremtus tik paties atsakovo paaiškinimais, prieštaraujančius liudytojais apklaustų J. R., B. G. parodymams, trečiųjų asmenų R. G., R. B. paaiškinimams, teismas atmetė atsakovo argumentus, jog statybos darbai atlikti 2005 m. vasarą, konstatavo, jog darbai atlikti vėliau, jau negaliojant atsakovui išduotam statybos leidimui, todėl pagrįstai pripažinti savavališkais. Nors ieškovė ir nurodė, jog yra galimas ir savavališkos statybos įteisinimas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neginčijo savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti jos padarinius, teismas sprendė, jog yra pagrindas savavališkos statybos padarinius šalinti ieškinyje nurodytu būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 98-102, t. 2) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais argumentais:

Kadangi liudytoju apklausto J. R. pateikta išvada dėl darbų atlikimo datos parengta trečiojo asmens R. B., kuri dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu laikytina suinteresuota tokio vertinimo rezultatais, užsakymu, ši išvada vertintina kritiškai. Pateikta išvada, jog statybos darbai atlikti 2010 m. pradžioje, kuomet oro temperatūra buvo itin žema, prieštarauja bet kokiai logikai, šioje išvadoje nurodyti duomenys apie pamatų parametrus neatitinka realybės, kas leidžia abejoti išvadą pateikusio asmens kompetencija. Dėl nuolatinių konfliktų su apeliantu, kritiškai vertintini jo kaimynų liudytojos B. G. parodymai, trečiųjų asmenų R. G., R. B. paaiškinimai. Akcentuotini ir prieštaravimai tarp pasisakymų, kuriais teismas grindė savo išvadą. Tiek liudytojas J. R., tiek ir trečiasis asmuo R. B. nurodė, jog darbai atlikti 2010 m. pradžioje, tuo tarpu liudytoja B. G. tvirtino, jog darbai atlikti 2009 m. pavasarį. Nešališkas liudytojas S. M. patvirtino matęs, jog darbai buvo atliekami 2005 m. vasarą. Analogiškus argumentus atsakovo iniciatyva pateikė ir specialių žinių turintis V. L.. Vėliau dėl lėšų stygiaus statybvietė buvo užkonservuota, o 2010 m. pavasarį, vykdant įvairius atskiro leidimo nereikalaujančius darbus, buvo nukasta žemė ir pamatai užpilti žvyro sluoksniu. Neskirdamas byloje ekspertizės teismas be pagrindo didesnę įrodomąją galią suteikė ieškovės pateiktiems įrodymams. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo, kadangi yra galimybė statinius įteisinti. Pastaroji aplinkybė, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliantas dėl statinių įteisinimo nustatyta tvarka nesikreipė, nes nepripažįsta jų savavališkumo fakto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 122-126, t. 2) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir, sutikdama su ginčijamo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai atliko įrodymų tyrimą ir vertinimą, pagrįstai rėmėsi savavališkos statybos aktu ir specialisto išvada. Kadangi apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog jis iniciavo savavališkos statybos padarinių įteisinimo procedūras, nepagrįstas ir skundo argumentas, jog ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami dėl įstatyminės apelianto teisės tokią procedūrą įgyvendinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 109-112, t. 2) trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114-118, t. 2) trečiasis asmuo R. B. prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją dėl to, kada buvo vykdomi statybos darbai. V. L. savo išvadoje darbų atlikimo datą su 2005 m. vasara susiejo remdamasis tik paties apelianto paaiškinimais. Sunku patikėti ir tuo, jog liudytoju apklaustas pašalinis asmuo S. M. tiksliai atsimena įvykius, vykusius prieš 7 metus, todėl jo parodymai taip pat vertintini kritiškai. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog nelogiškas ir skundo argumentas, kad apie savavališkai atliekamus statybos darbus būtent 2010 m., o ne anksčiau, t.y. iš karto po apelianto nurodomos darbų atlikimo datos, buvo pranešta dėl nuolatinių jos ir apelianto konfliktų. Akcentuotina ir tai, jog apeliantas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo savavališkos statybos akto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl statybos darbų savavališkumo

Kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos darbų savavališkumas grindžiamas ne tuo, jog atitinkami darbai pagal savo pobūdį nesuderintini su imperatyvių teisės normų reikalavimais, ne dėl statinio parametrų nukrypimo nuo projektinės medžiagos, bet aplinkybe, jog jie buvo atlikti jau po to, kai nustojo galioti apeliantui išduotas statybos leidimas. Būtent dėl šios faktinės aplinkybės ir kilo ginčas tarp šalių. Vadovaujantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsnyje apibrėžiama įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti ta proceso šalis, kuri šiomis aplinkybėmis grindžia savo teisminę poziciją. Šiuo aspektu reikšmingomis laikytinos kelios aplinkybės. Pirma, statybos darbų savavališkumą, t.y. atlikimą po to, kai buvo nustojęs galioti apeliantui išduotas statybos leidimas, patvirtina 2010 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-101014-00065, kurio, o kartu ir jame nurodytų faktinių aplinkybių, pagrįstumo apeliantas teisės aktuose nustatyta tvarka neginčijo. Įsiteisėjęs aktas vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, pripažintinas turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), koreguojančiu įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių, t.y. sąlygojančiu apelianto pareigą paneigti jame nurodytas aplinkybes. Antra, tiek savavališkos statybos aktas, tiek ir ieškinio reikalavimas grindžiamas liudytoju apklausto specialių žinių turinčio asmens išvada (b.l. 10, t. 1) ir nuosekliais parodymais teismo posėdžio metu (b.l. 61-62, t. 2), jog pamatai įrengti gerokai vėliau, nei 2005 m., kuomet baigė galioti apeliantui išduotas statybos leidimas. Nors išvada parengta ne teismo iniciatyva ir procesine prasme negali būti prilyginama eksperto išvadai, vien ta aplinkybė, jog išvados parengimą iniciavo bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, pati savaime negali būti pagrindu spręsti, jog profesinę pareigą atlikęs savo srities profesionalas užsakovės interesais būtų teikęs melagingą išvadą, ir prisiekęs teismo posėdyje davęs melagingus parodymus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl aptariamoje išvadoje įvardintų statinio parametrų tikslumo nevertintinos kaip nesusijusios su nagrinėjamu ginču. Trečia, apelianto iniciatyva išvadą (b.l. 46, t. 1), kuri taip pat negali būti prilyginama eksperto išvadai procesine tvarka, pateikęs asmuo apklausiamas liudytoju teismo posėdyje patvirtino, jog statybos darbų datą išvadoje jis įrašė remdamasis atsakovo paaiškinimais (b.l. 62-63, t. 2). Akcentuotina ir tai, jog šis vertinimas buvo atliktas 2011 m. birželio mėnesį, t.y. praėjus metams po vertinimo, kuriuo rėmėsi ieškovė, ir, akivaizdu, dar ilgesniam laikui nuo faktinio darbų atlikimo, todėl išvadą atlikusio asmens parodymai, jog ankstesnę statinio statybos datą patvirtina užaugusi žolė, vertintini kritiškai. Tokio liudytojo paaiškinimo pagrįstumu leidžia abejoti ir faktas, jog pats apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad 2010 m. tam tikri darbai nurodytoje vietoje buvo atliekami (atkastos žemės, užpiltas žvyras). Ketvirta, nors šalių kviestų liudytojų parodymai dėl darbų atlikimo datos išsiskyrė ir dėl galimo jų suinteresuotumo bei skirtingo santykių su apeliantu pobūdžio privalo būti vertinami kritiškai, ieškinio reikalavimų pagrįstumą patvirtinusių liudytojų parodymų apie darbų atlikimo po statybos leidimo galiojimo pabaigos faktas atitinka aukščiau aptartą su ieškiniu pateiktą specialisto išvadą, be to, tam tikrų darbų atlikimo fakto neneigė ir pats apeliantas, tuo tarpu apelianto kviesti liudytojai tenurodė matę, jog buvo atliekami kažkokie darbai, tačiau tiesiogiai nepatvirtino darbų rezultato. Penkta, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių konkretesnių duomenų, susijusių su darbų atlikimu 2005 metais, nenurodė kas, iš kokių medžiagų, kieno lėšomis, kokius konkrečiai darbus atliko, t.y. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad statybos darbai buvo atlikti galiojant apeliantui išduotam statybos leidimui. Be to atkreiptinas dėmesys, jog siekdamas tinkamai realizuoti jam įstatymu skirtą įrodinėjimo pareigą, apeliantas galėjo prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau to nedarė, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko. Apie tokią galimybę kolegija buvo užsiminusi ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliantas, vėlgi atstovaujamas advokato, neprašė skirti teismo ekspertizės.

Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino statybos darbų savavališkumo faktą.

Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių pagrįstumo

Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas ir tuo aspektu, jog teismas įpareigojo apeliantą išardyti savavališkai pastatytus pamatus, nors įstatymas numato galimybę įteisinti savavališkos statybos padarinius (CK 4.103 str., Statybos įstatymo 28 str. 7 d.). Apelianto argumentas, jog egzistuojant nurodytajai galimybei ieškinys privalėjo būti paliktas nenagrinėtas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai išvardinti CPK 296 straipsnio 1 dalyje. Pateiktas pagrindų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte daroma nuoroda į kitus CPK ir CK numatytus atvejus. Aiškinant pastarąją nuostatą darytina išvada, jog ją taikant turi būti nurodytas ir konkretus CPK ar CK numatytas pagrindas (straipsnis), kurį nustačius ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju tokio straipsnio apeliantas nenurodo. Apeliaciniame skunde cituojamoje teismų praktikoje ieškiniai buvo palikti nenagrinėtais CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t.y. ieškovui nesilaikius išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kai tokia tvarka dar galima pasinaudoti, nurodant, jog įstatymas nustato galimybę savavališką rekonstrukciją įteisinti gaunant reikalingus dokumentus, terminas tokiems veiksmams atlikti nėra pasibaigęs, todėl ieškinys dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo atkuriant iki tol buvusią padėtį negali būti nagrinėjamas. Iš vienos pusės, dėmesys atkreiptinas į tai, jog Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata, kad, jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka, negali būti vertinama kaip nustatanti privalomą neteisminę nagrinėjamo ginčo sprendimo tvarką. Šioje normoje aptariama, kaip privalo elgtis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu apie savavališkos statybos faktą praneša pats statytojas, atlikdamas veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių įteisinimu, kas neatitinka šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių. Iš kitos pusės, dėmesys atkreiptinas į tai, jog nurodytas terminas yra pasibaigęs, tuo tarpu, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. rašto (b.l. 172, t. 2) turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, statybos padarinių įteisinimo procedūros nėra inicijuotos.

Akcentuotina ir tai, jog nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos praėjo jau beveik du su puse metų. Per šį laiką, elgdamasis sąžiningai, siekdamas užtikrinti savo teisių ir teisėtų interesų apsaugą, apeliantas turėjo pakankamas galimybes inicijuoti pamatų įteisinimo procedūras. Šiuo aspektu reikšmingu laikytinas ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2-6 dalimis kuriamas teisinis reglamentavimas, pagal kurį: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalo per 1 mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatydama pastarajam 6 mėnesių terminą įpareigojimui įvykdyti; statytojo prašymu šis terminas vieną kartą gali būti pratęsiamas papildomam 3 mėnesių terminui, vėlesnis pratęsimas galimas tik teismo leidimu; per nustatytą terminą pašalinus trūkumus, sąlygojusius statybos savavališkumą, pateiktas reikalavimas panaikinamas; jeigu įpareigojimas neįvykdomas ir trūkumai nepašalinami, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos privalo per 1 mėnesį nuo termino pabaigos kreiptis į teismą. Tokiu imperatyviu teisiniu reglamentavimu, iš vienos pusės, nustatoma aiškiais terminais apibrėžta konkrečių ieškovės veiksmų atlikimo seka, iš kitos pusės, sudaroma galimybė apeliantui išvengti jam nepalankių tokių procedūrų pasekmių ir aiškiai įvardijama, kas atsitiks, jeigu jis nebus aktyvus ir nesiims veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių likvidavimu. Aplinkybė, jog apeliantas visų nurodytų procedūrų metu išliko pasyvus, t.y. neginčijo savavališkos statybos akto, neprašė pratęsti įstatyme įtvirtintų terminų, nesiėmė veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių įteisinimu arba likvidavimu, nepriklausomai nuo to, ar formaliai egzistuoja galimybė savavališkos statybos padariniams pašalinti, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės kreipimasis į teismą buvo sąlygojamas apelianto jam nustatytų įstatyminių pareigų nevykdymo, t.y. ieškiniu prašomos taikyti griežtos pasekmės sietinos su paties apelianto kalte, jo piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis bei pasyvumu nevykdant nustatytų pareigų. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas taip pat buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, suteikdamas galimybę apeliantui imtis priemonių savavalinės statybos įteisinimui, tačiau apeliantas vėlgi elgėsi pasyviai.

Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso dalyvių klausimas. Iš apelianto trečiajam asmeniui R. B. priteistinas 300 Lt atstovavimo išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (b.l. 120-121, t. 2), atlyginimas (CPK 98 str.), taip pat iš apelianto valstybei priteistinas 69,60 Lt apeliacinės instancijos teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) trečiojo asmens bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 69,60 Lt (šešiasdešimt devynis litus 60 ct) apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą banke Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas- 5660, mokėjimo paskirtis- „bylinėjimosi išlaidos“, ir nedelsiant po apmokėjimo pateikiant kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas