Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-06-22 · Administracinė byla Nr. A-143-953-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-22
Bylos Nr.
A-143-953-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
H. J.
Atsakovas
Pravieniškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Administracinė byla Nr. A143 – 953/2010Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjui H. J.,atsakovo atstovui Aurelijui Balčiūnui,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. J. skundą atsakovui Pravieniškių 1 – iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas H. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 10 – 13) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 682 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-3154.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. apie 11.50 val. buvo prie pataisos namų parduotuvės, kur ketino apsipirkti. Bestovint prie parduotuvės, priėjo pareigūnas R. B. ir pareikalavo rašyti pasiaiškinimą už tai, kad bendravo su kito lokalinio sektoriaus nuteistuoju F. Z., kuris tuo metu ėjo pro šalį į pataisos namų valgyklą. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas elgėsi neteisėtai, jį persekioja, nes jokio bendravimo su kitu kaliniu nebuvo. Be to, atsakovo pareigūnai, siekdami jį nubausti, sąmoningai falsifikavo tarnybinio patikrinimo medžiagą. Pažymėjo, jog Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 682, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda, apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau jo skundas buvo atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 42 – 45) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2008 m. liepos 15 d. gavus Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. B. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, jog, apsipirkinėjant 5 – ajam būriui, prie tvoros, skiriančios gyvenamąją zoną ir valgyklą, stovėjo 51 – ojo būrio nuteistasis pareiškėjas, kuris iš einančių į valgyklą 10 – ojo – 11 – ojo būrių nuteistųjų pasikvietė nuteistąjį F. Z. ir pradėjo kalbėti. Nuteistasis pareiškėjas buvo įspėtas, kad nutrauktų pokalbį, bet į R. B. įspėjimą nereagavo ir pokalbį tęsė toliau. Pokalbį nutraukė tik priėjus arčiau ir pakartotinai paprašius jį nutraukti. Atsakovas pažymėjo, kad 2008 m. liepos 15 d. gavo pareiškėjo skundą dėl pareigūno R. B. veiksmų. Atliekant tarnybinį tyrimą pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms ir faktams patikrinti, 2008 m. liepos 19 d. gautas R. B. tarnybinis pranešimas, kuriame patikslintos ir plačiau išdėstytos 2008 m. liepos 15 d. įvykio aplinkybės ir faktai. Atliekant tarnybinį tyrimą, buvo apklausti prižiūrėtojai V. R. ir G. U. (G. U.). Šie pareigūnai pranešimuose patvirtino, kad nuteistieji pareiškėjas ir V. P. bendravo su gamybinės zonos nuteistaisiais F. Z. ir D. R., nuteistieji pareiškėjas ir V. P. buvo perspėti ir į perspėjimą nereagavo. Teigė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 1/05-88 patvirtintų Nuteistųjų elgesio taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.44 punktą, todėl toks jo elgesys svarstytas 2008 m. rugpjūčio 18 d. drausmės komisijos posėdyje, kuriame nutarta pareiškėjui skirti nuobaudą – įspėjimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 68 – 70) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo padarytą pažeidimą patvirtina surinktų įrodymų visuma, todėl Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 682 drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Jokių duomenų dėl dokumentinės medžiagos falsifikavimo nenustatyta.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 123 – 125) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2008 m. liepos 15 d. apie 11.50 val., apsipirkinėjant 5 – ajam būriui, prie tvoros, skiriančios gyvenamąją zoną ir valgyklą, stovėjo 51 – ojo būrio nuteistasis pareiškėjas, kuris iš einančių į valgyklą 10 – ojo – 11 – ojo būrių nuteistųjų pasikvietė nuteistąjį F. Z. ir pradėjo kalbėti. Nuteistasis pareiškėjas buvo įspėtas, kad nutrauktų pokalbį, tačiau į pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. B. įspėjimą nereagavo ir pokalbį tęsė toliau. Pokalbį nutraukė tik priėjus arčiau ir pakartotinai paprašius jį nutraukti. Nuteistasis pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus ir Taisyklių 2.44 punktą, todėl, atsižvelgiant į 2008 m. rugpjūčio 18 d. drausmės komisijos posėdžio nutarimą, jam buvo paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas. Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2008 m. liepos 15 d. gavus Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. B. tarnybinį pranešimą Nr. 40/07-818, o 2008 m. liepos 16 d. atsakovas gavo pareiškėjo skundą dėl pareigūno R. B. veiksmų. Atliekant tarnybinį tyrimą pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms ir faktams patikrinti, 2008 m. liepos 19 d. buvo gautas pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas Nr. 41/09-450, kuriame patikslintos ir plačiau išdėstytos 2008 m. liepos 15 d. įvykio aplinkybės ir faktai. Pranešime buvo nurodyta, kad 2008 m. liepos 15 d. apie 11.50 val. nuteistieji pareiškėjas ir V. P. kalbėjo su F. Z. ir D. R. Nuteistieji buvo perspėti dėl pokalbio nutraukimo. Nuteistieji F. Z. ir D. R. stovėjo nugara į R. B., todėl tikėtina, kad perspėjimo negirdėjo, pareigūno nematė, ir todėl negalėjo tinkamai sureaguoti į pirmąjį reikalavimą nutraukti pokalbį. Nuteistieji pareiškėjas ir V. P. matė pareigūną ateinantį nuo 2 – ojo KPP, tačiau toliau kalbėjosi, reikalavimą nutraukti pokalbį ignoravo. R. B. priėjus, nuteistieji F. Z. ir D. R. pokalbį nutraukė, pareigūno atsiprašė. Įvertinus faktines aplinkybes, pareiškėjui ir V. P., kurie akivaizdžiai ignoravo pareigūno reikalavimą nutraukti pokalbį, buvo liepta rašyti pasiaiškinimus. Šie nuteistieji pasiaiškinimus parašė. Nuteistasis V. P. 2008 m. liepos 15 d. pasiaiškinime patvirtino faktą, kad 2008 m. liepos 15 d. apie 11.50 val. kalbėjosi su nuteistuoju iš darbo zonos, o pareiškėjas 2008 m. liepos 15 d. pasiaiškinime teigė tik stovėjęs prie parduotuvės. Be to, atliekant tarnybinį tyrimą, buvo apklausti prižiūrėtojai V. R. ir G. U., kurie pranešimais patvirtino, kad nuteistieji pareiškėjas ir V. P., stovėdami prie tvoros, skiriančios gyvenamąją zoną nuo valgyklos, bendravo su gamybinės zonos nuteistaisiais F. Z. ir D. R., nuteistieji pareiškėjas ir V. P. buvo perspėti ir į perspėjimą nereagavo. Pasiaiškinimą dėl 2008 m. liepos 15 d. įvykio taip pat pateikė nuteistasis D. R., kuris nurodė, jog užkalbino pareiškėją, buvo įspėtas nutraukti pokalbį, jį nutraukė ir nuėjo į valgyklą. Nuteistasis F. Z. nebuvo apklaustas, nes šis nuteistasis 2008 m. liepos 17 d. buvo paleistas lygtinai. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu liudytojas D. R. paaiškino, kad jis kalbėjo ne su pareiškėju, o su V. P., šalia D. R. stovėjo F. Z., o liudytojas F. Z. įvykio aplinkybių negalėjo prisiminti. Tačiau liudytojas V. P. paaiškino, kad jis kalbėjosi su D. R., greta liudytojo stovėjo pareiškėjas, pareigūnas R. B. pareikalavo nutraukti pokalbį, jis ėjo iš priekio. Tokie liudytojų D. R., V. P. parodymai iš esmės patvirtina pareigūnų R. B., V. R., G. U. parodymus ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad nuteistieji pareiškėjas ir V. P. bendravo su gamybinės zonos nuteistaisiais F. Z. ir D. R., nuteistieji pareiškėjas ir V. P. buvo perspėti ir į perspėjimą nereagavo, pareiškėjas ir V. P. matė pareigūną ateinantį nuo 2 – ojo KPP, o nuteistieji F. Z. ir D. R. stovėjo nugara į R. B., V. R. ir G. U. Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, Taisyklių 2.44 punktu. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokio ginčo dėl to, jog pareiškėjas ir F. Z. su D. R. buvo iš skirtingų lokalinių sektorių, todėl, atsižvelgiant į surinktą medžiagą, jog pareiškėjas, neturėdamas leidimo, bendravo su gamybinės zonos nuteistuoju F. Z., buvo perspėtas ir į perspėjimą nereagavo, buvo pagrįstas pagrindas skirti jam nuobaudą už Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalių, 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir Taisyklių 2.44 punkto pažeidimus. Teismas atmetė skunde nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas R. B. elgėsi neteisėtai, pareiškėją persekioja, atsakovo pareigūnai, siekdami pareiškėją nubausti, sąmoningai falsifikavo tarnybinio patikrinimo medžiagą, nes aplinkybės, susijusios su nuteistojo D. R. pasiaiškinimu, R. B. papildomu tarnybiniu pranešimu, V. R. ir G. U. tarnybiniais pranešimais, negali būti vertinamos kaip dokumentų falsifikavimo faktai. Be to, aplinkybes, susijusias su pareigūno R. B. elgesiu, persekiojimu, paneigia tai, kad ir nuteistojo V. P. elgesys buvo svarstytas drausmės komisijoje ir buvo nutarta apsiriboti pokalbiu. Teismas padarė išvadą, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl paskirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo, jos pagrįstumą pripažino ir Kalėjimų departamentas. Nenustatyta ir Kalėjimų departamento 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2S-3154 panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 130 – 132) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarnybinis tyrimas pradėtas 2008 m. liepos 15 d., nes jo skundas gautas tik 2008 m. liepos 16 d.

2. Neatmetama klastojimo galimybė (pranešimų įregistravimo data, taisymai).

3. Klastojimą įrodo ir tai, kad arčiau stovėję pareigūnai nepareiškė jokių pastabų, o toliau buvęs pareigūnas viską ,,matė ir girdėjo“.

4. Teismas klaidingai nurodė, kad F. Z. stovėjo šalia D. R., nes pastarasis šios aplinkybės nepripažino.

5. D. R. patvirtino, kad su juo nebendravo, jis buvo sąmoningai suklaidintas.

6. Kadangi F. Z. iš pataisos įstaigos buvo išleistas jau vykdant tarnybinį tyrimą, argumentas, jog nebuvo galimybės jo apklausti, vertintinas kaip niekinis.

7. Teismui nurodė visas pareigūno R. B. priekabiavimo priežastis, tačiau šis jas ignoravo.

8. Bylos aplinkybės buvo falsifikuojamos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 140) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nėra jokio pagrindo kalbėti apie dokumentų klastojimą (tarnybinių pranešimų klaidingumą).

Šalies argumentai

2. Apelianto teiginiai apie atstumus tarp pareigūnų ir jo buvimo vietų nėra aplinkybių klastojimas.

3. Tyrimas realiai pradėtas 2008 m. liepos 17 d., o teismo nutartis dėl F. Z. lygtinio paleidimo įsiteisėjo 2008 m. liepos 16 d., privalėjo jį paleisti per dvi paras nuo nutarties gavimo dienos pirmą dienos pusę.

4. Pareigūnas R. B. tinkamai atlieka savo pareigas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 145 – 146) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas teisingai nustatė, kad tarnybinis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas 2008 m. liepos 15 d., gavus Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. B. tarnybinį pranešimą Nr. 40/07-818.

2. Teismas tinkamai išanalizavo visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

3. Nenustatyta pareigūno R. B. neteisėto elgesio, persekiojimo, tarnybinio tyrimo medžiagos falsifikavimo.

4. Apeliantas nenurodė nei vieno konkretaus teisės akto, kuris buvo netinkamai pritaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo matyti, kad jis yra priimtas 2008 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio tyrimo išvados pagrindu. Todėl nurodyta išvada laikytina pareiškėjo skundžiamo nutarimo sudedamąja dalimi. Pagal šią tarnybinio tyrimo išvadą, pareiškėjas, bendraudamas (kalbėdamas) su kitame lokaliniame sektoriuje esančiu (gyvenančiu) nuteistuoju F. Z., pažeidė Taisyklių 2.44 punktą ir, nereaguodamas į pareigūno R. B. reikalavimą nutraukti šį pokalbį, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalis bei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus (b. l. 15-16). Todėl nagrinėjamoje byloje yra būtina aptarti išvardintų materialinės teisės normų taikymą.

Iš Taisyklių 2.44 punkto matyti, kad jame nurodyta nuteistųjų pareiga „gauti pataisos namų personalo leidimą, pageidaujant bendrauti tarpusavyje esant atskiruose lokaliniuose sektoriuose“ (b. l. 90-92). Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio (kuriame nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos) 1 dalyje nurodyta nuteistųjų pareiga laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o šio straipsnio 2 dalyje – pareiga vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio (kuriame nurodytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos) 1 dalies 1 punkte nurodyta nuteistųjų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o šios dalies 2 punkte – pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Pasisakydama dėl Taisyklių 2.44 punkto taikymo, kolegija pažymi, kad jame nustatyta nuteistųjų pareiga gauti atitinkamą leidimą nėra suformuluota pakankamai aiškiai. Tokią išvadą kolegija daro, atsižvelgdama į tai, kad: pirma, ši Taisyklių norma nėra suformuluota atitinkamo draudimo nustatymo būdu; antra, iš jos nėra pakankamai aiškūs nei joje nurodyto nuteistųjų galimo (leistino) bendravimo vieta, nei tokio bendravimo būdai. Be to, pažymėtina, kad pagal aptariamos teisės normos konstrukciją, joje nurodyto leidimo gavimą suponuoja situacija, kai nuteistasis siekia atitinkamo bendravimo, tačiau situacijoje, kai nuteistųjų bendravimas įvyksta atsitiktinai (pvz., nuteistiesiems atsitiktinai susitikus vietoje, kurioje ir vienas, ir kitas nuteistasis turėjo teisę būti), nurodyto leidimo neturėjimo teisinės pasekmės nėra suformuluotos pakankamai aiškiai tam, kad nuteistasis vienareikšmiškai suprastų jam privalomo elgesio taisyklę. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo pokalbis su kitu nuteistuoju paminėtoje tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytoje situacijoje savaime negali būti laikomas pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos pažeidimu nei Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalies, nei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme. Todėl nagrinėjamoje situacijoje negalima padaryti išvados, kad pareiškėjas sąmoningai nesilaikė Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalyje bei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nuteistųjų pareigos laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjui paskirta su šių teisės normų taikymu siejama drausminė nuobauda negali būti pripažinta pagrįsta.

Pasisakydama dėl kito pareiškėjo tariamai padaryto drausmės pažeidimo, kuris teisės taikymo požiūriu siejamas su pareigūno nurodymo nevykdymu, t. y. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies bei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu, kolegija pažymi, kad nuteistųjų pareiga vykdyti bausmės vykdymo institucijos įstaigos arba pareigūno nurodymus bei administracijos reikalavimus yra absoliuti ta prasme, kad tai yra viena iš pagrindinių pataisos įstaigų režimo laikymosi užtikrinimo sąlygų. Todėl šios pareigos nevykdymas, išskyrus atvejus, kad nuteistajam adresuotas nurodymas yra akivaizdžiai neteisėtas, laikytinas nuteistajam privalomų elgesio taisyklių pažeidimu. Nagrinėjamai bylai fakto nustatymo požiūriu yra reikšminga nustatyti, ar paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytoje situacijoje pareiškėjas iš tikrųjų nevykdė pareigūno (R. B.) reikalavimo nutraukti bendravimą su nuteistuoju F. Z., t. y. nepaisant reikalavimo nutraukti pokalbį, jį tęsė. Tai reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies bei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo aspektu nagrinėjamai bylai yra reikšmingas fakto nustatymo, t. y. byloje esančių įrodymų įvertinimo, klausimas.

Iš paminėtos 2008 m. rugpjūčio 14 d. tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad aptariamo incidento liudytojai, be paties pareiškėjo ir pareigūno R. B., buvo pareigūnai G. U., V. R. ir (pagal R. B. paaiškinimus) D. Č. Tačiau teismo apklaustas liudytojas D. Č. nurodė, kad pačios situacijos nematė, o iš liudytojų G. U. ir V. R. teismui duotų parodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas po R. B. reikalavimo nutraukti pokalbį su nuteistuoju F. Z. jį (pokalbį) tęsė (b. l. 99-103). Kolegija pažymi, kad to taip pat nepatvirtino teismui nei vienas iš kitų liudytojų - nuteistųjų, kurie buvo paminėto incidento dalyviai (V. P., D. R., F. Z.). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro priešingą negu pirmosios instancijos tesismas išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjo tariamai padaryto Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies bei šio kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo faktas byloje neįrodytas.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (Bausmių vykdymo kodekso 12 str. 1 d., 110 str. 1 d. 1 p.) bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas ir pareiškėjo skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti. Panaikinti Pravieniškių 1 – ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą Nr. 682 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2S-3154.

Sprendimas neskundžiamas.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusAnatolijus BaranovasVaida Urmonaitė – Maculevičienė