Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-10-16 · Civilinė byla Nr. e2S-2431-431/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-16
Bylos Nr.
e2S-2431-431/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25460-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
asociacijos „EEPA“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2431-431/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25460-2015-4 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.1.2.; 3.3.2.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo asociacijos „EEPA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo asociacijos „EEPA“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl dalykinę reputaciją pažeidžiančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas asociacija „EEPA“ prašė įpareigoti atsakovą paneigti 2015 m. gegužės 26 d. pranešime spaudai, Aplinkos ministerijos interneto svetainės skiltyje aktualijos, paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją ir paskelbti Aplinkos ministerijos interneto svetainės skiltyje aktualijos, taip pat atitinkamai visuomenės informavimo priemonėms (įskaitant, bet neapsiribojant, UAB „BNS“, AB „Lietuvos naujienų agentūra ELTA“, UAB „Lrytas“, UAB „Lietuvos ryto televizija“, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, UAB „Laisvas ir nepriklausimas kanalas, UAB „Tele-3“, UAB „Delfi“, UAB „15min“) išplatinti tokio turinio pranešimą spaudai: „Aplinkos ministerija 2015 m. gegužės 26 d. pranešime spaudai pavadinimu „Aplinkos ministerija atskleidė dokumentų klastojimo schemą“ išplatino tikrovės neatitinkančią informaciją apie asociaciją „EEPA“, nurodydama, kad neva, išaiškintoje korupcijos schemoje tvarkant elektros ir elektroninės įrangos atliekas dalyvavo vienintelė gamintojus ir importuotojus vienijanti asociacija – EEPA. Informuojame, kad pateikta informacija neatitinka tikrovės“; priteisti iš atsakovo 1.000.000,00 € neturtinės žalos. Ieškovas taip pat prašė teismo atidėti 8.369,00 € žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, kad šiuo metu didelė dalis ieškovo lėšų banke yra įšaldyta dėl atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas ginčija teisme, tai yra dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas negali naudotis jam priklausančiomis 570.711,53 € lėšomis, atitinkamai bankas neleidžia naudotis ir likusiomis 73.780,15 € garanto lėšomis (finansiniu užstatu). Gindamas savo pažeistas teises šioje byloje asociacija “EEPA” buvo priverstas sumokėti didelį žyminį mokestį, sudarantį 5.149,00 €. Šiuo metu ieškovas yra priverstas kaupti naujas lėšas naujo banko garanto suformavimui, priešingu atveju organizacijai gresia licencijos sustabdymas. Dėl minėtos sunkios ir neplanuotos finansinės situacijos, kurioje išimtinai buvo atsidurta dėl atsakovo veiksmų, ieškovas stengiasi susitarti su atliekų tvarkytojais, kad pastarieji atidėtų privalomus sutartinius mokėjimus ir netaikytų sutartyse nustatytų netesybų. Teismui atsisakius atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, ieškovas negalės pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir taip apginti savo interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovui 14 d. terminą 11.158,00 € žyminiam mokesčiui sumokėti.

Teismas nustatė, jog žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu suinteresuotas asmuo privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog procesinio dokumento pateikimo dieną asmens turtinė padėtis neleidžia sumokėti jam viso ar dalies įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų teismui nepateikė. Tai, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo areštuotos ieškovo piniginės lėšos, nepatvirtina, jog ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už ieškinį. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo turimas pinigines lėšas, turtą, turtines teises ir kt., tai yra įrodymų, apibūdinančių ieškovo turtinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, jog ieškovo piniginių lėšų areštas iš esmės įtakojo ieškovo turtinę padėtį taip, kad jis negali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio šioje civilinėje byloje. Ieškovo deklaruojama aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje ieškovas yra sumokėjęs net 5.149,00 € žyminį mokestį, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nėra bloga. Ieškovas taip pat nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančio, jog jis neturi galimybės pasiskolinti trūkstamų piniginių lėšų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tai yra ieškovo lėšų šaltinių, šių lėšų kaupimo ieškovo nurodytiems tikslams, ieškovo veiklos licencijos atėmimo grėsmės ir kt. Ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo grindžiamas ne įrodymais apie ieškovo turtinę padėtį ir atitinkamus jos pokyčius bei jų įtaką ieškovo galimybėms sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už ieškinį, tačiau deklaratyviais teiginiais. Įstatymo reikalavimas sumokėti žyminį mokestį už paduodamus procesinius dokumentus įpareigoja šalis atsakingai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas taikomas tik esant įstatymo nustatytiems pagrindams. Priešingu atveju būtų pažeistas civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principas, suteikiamas nepagrįstas pranašumas vienai proceso šaliai kitos šalies interesų sąskaita. Todėl įrodymais nepagrįstas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo netenkinamas ir ieškovui nustatomas terminas trūkstamam žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.

Teismas pažymėjo, jog ieškovas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą sumą. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 1.000.000,00 € neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu ieškinio suma viršija aštuoniasdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų sumą, mokėtinas žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimą mokėtinas dviejų tūkstančių dvidešimt septynių eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios aštuoniasdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus žyminis mokestis. Tokiu būdu apskaičiuotas ir už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 11,158,00 €.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas asociacija „EEPA“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą atidėti likusio žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Nurodė, jog teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių sunkią ieškovo finansinę padėtį, dėl kurios ieškovas šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio. Todėl skundžiama teismo nutartis užkerta ieškovui teisę į teisminę gynybą. Sunkią ieškovo finansinę padėtį patvirtina 2015 m. rugpjūčio 28 d. raštas su sąskaitų išrašu, kuriame nurodyta, kad ieškovas turi tik 23.390,01 € lėšų. Ieškovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 566.641,23 €. Dauguma atliekų tvarkytojų laukia, kol ieškovas, surinkdamas ketvirtines įmokas iš narių, padengs įsiskolinimus. Tačiau pastarieji ragina ieškovą kuo skubiau atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsiskaitymas už suteiktas paslaugas yra prioritetinis, kadangi tik taip ieškovas gali įvykdyti jam valstybės nustatytas pareigas – tinkamai finansuoti atitinkamų elektros ir elektronikos įrangos atliekų sutvarkymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumu ir universalumo rpincipas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 84 straipsnį teismas turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nutartyje teismas taip pat nurodė, jog ieškovo mokėtiną žyminį mokestį sudaro 11.158,00 €. Tačiau CPK 80 straipsnio 7 dalis nustato, kad procesinius dokumentus ir jų priedus teikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokami 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau nei 2 €. Kadangi ieškovas pateikė dokumentus elektroninėmis ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 8.369,00 €.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimu, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ieškovas dokumentus pateikė per Elektroninių paslaugų portalą, todėl netiksliai nustatė ieškovui mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė reikalauja įpareigoti atsakovą paneigti 2015 m. gegužės 26 d. paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją ir priteisti iš atsakovo 1.000.000,00 € neturtinės žalos. Taigi ieškovas reiškia turtinį ir neturtinį reikalavimą. Už neturtinį reikalavimą ieškovas sumokėjo 31,00 € dydžio žyminį mokestį. Tuo tarpu žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą sumokėjimą ieškovas prašo atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

Ieškovas ieškinį su priedais teismui yra pateikęs elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį mokėtina žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą yra 8.369,00 €. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas šiuo metu gali disponuoti lėšomis, kurias sudaro 23.390,01 €, tuo tarpu finansiniai įsipareigojimai paslaugų teikėjams sudaro 566.641,23 €.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti dokumentai patvirtina, jog ieškovas šiuo metu turi savo sąskaitoje lėšų, leidžiančių jam sumokėti žyminį mokestį. Pripažintina, jog nurodyta ieškovo įsipareigojimų suma yra daug didesnė, negu visos ieškovo turimos lėšos. Tačiau atidedant žyminio mokesčio mokėjimą, būtina ne tik konstatuoti sunkią šalies turtinę padėtį. Teismas privalo įsitikinti, ar proceso pabaigoje šalis bus pajėgi sumokėti žyminį mokestį, kurio mokėjimas yra atidėtas. Priešingu atveju, priėmus galimai nepalankų ieškovui sprendimą, nesumokėtas žyminis mokestis turės būti išieškomas į valstybės biudžetą, o ieškovui neturint jokių lėšų, gali likti neišieškotas. Tuo tarpu ieškovo nurodomų turimų įsipareigojimų ir skolų dydis, galimybę proceso pabaigoje išieškoti iš ieškovo žyminį mokestį daro abejotiną.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismo nustatytas įpareigojimas sumokėti visą žyminį mokestį nepažeidžia ieškovo teisės į teisminę gynybą. Ieškovas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodė jokių kliūčių, neleidžiančių ieškovui minėtą sumą pasiskolinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į CPK 80 straipsnio 7 dalies taisykles ir nepagrįstai nesumažino ieškovui mokėtino žyminio mokesčio 25 procentais, todėl ši Vilniaus miesto apylinkės teismo dalis pakeistina.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Atmesti ieškovo asociacijos „EEPA“ prašymą dėl žyminio mokesčio už ieškinį dalies mokėjimo atidėjimo.

Nustatyti ieškovui asociacijai „EEPA“ keturiolikos dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą 8.369,00 € (aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų) žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti.

Pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja Laima Gerasičkinienė