Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

2020-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-742-714/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
A11.-742-714/2020
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00112-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jūratė Lukšienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. M.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-742-714/2020Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00112-2020-5
Procesinio dokumento kategorijos: 12.29; 21.9.10.(S)(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 23 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,sekretoriaujant Eglei Macijauskienei,

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovei D. G. – B.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį, 290 straipsnio 8 dalį, 290 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P-1628-2020 (toliau – protokolas) (4-5 b. l.) dėl to, kad:

1) J. M., laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, gabeno Š. J. neteisėtai sumedžiotus du tauriojo elnio patinus ir vieną tauriojo elnio patelę su traktoriumi „MTZ 52“ su priekaba, tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punktą;

2) taip pat, J. M., laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) dorojo neteisėtai medžiotojų klubo „Girios“ medžioklės ploto vienete sumedžiotus du tauriojo elnio patinus ir vieną tauriojo elnio patelę, tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.2. punktą;

3) taip pat, J. M., laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su autotransporto priemone, pasisavino žuvusį stirnos jauniklį, tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.28 punktą.

Administracinio nusižengimo protokolas surašytas J. M. nedalyvaujant. J. M. buvo išreiškęs prašymą protokolą surašyti jam nedalyvaujant (6 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui taip pat pateiktas 2020 m. kovo 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės 2020 m. kovo 2 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42178-19 įtariamojo J. M. atžvilgiu ir spręsti klausimą dėl J. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 ar 7 dalį, taip dėl neteisėtai pasisavinto rasto kritusio stirnos jauniklio (10 – 17 b.l.).

Teismo posėdyje 2020 m. rugsėjo 9 d. J. M. paaiškino, kad nėra medžiotojas, anksčiau, prieš penkerius trejus metus, būdavo varovas, tada vadovavosi medžioklės vadovų nurodymais, 2019 metais gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tame pačiame kaime gyveno Š. J., jis yra medžiotojas, atėjo ir paprašė parvežti sumedžiotus gyvūnus, jis (J. M.) klausė, Š. J. sakė, nebijok, čia viskas legaliai, tvarkinga, turiu popierius, kiek važiavo į mišką neprisimena, vieną patiną ir vieną patelę vežė ir dorojo tą pačią dieną, daugiau nevažiavo, apie gyvūnų dorojimą supranta kaip kaimo gyventojas, gyvūnus parvežė ir dorojo Š. J. namuose, traktorius priklauso jo seseriai, priekaba (senas kratytuvas) – kaimynui, taip pat paaiškino, kad kaimynė pasakė jam apie partrenktą stirną, jis parsivežė stirną į savo namus, sušėrė šunims, už medžioklės taisyklių pažeidimus anksčiau nėra baustas, apskritai administracine tvarka buvo baustas seniai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovė D. G. – B. teismo posėdyje nurodė, kad medžioklė yra labai atsakinga veikla, o medžioklės taisyklės numato teises ir pareigas ir asmenims, kurie neturi teisės medžioti, J. M. nėra medžiotojas, tačiau elgėsi neatsakingai, pasitikėjo Š. J., nepareikalavo medžioklės lapo, be to vienas gyvūnas buvo patelė, kurių medžioklė tuo metu dar nebuvo prasidėjusi, apie rastą kritųsį gyvūną nepranešė, dėl to turi būti nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, dėl kitų dviejų veikų prašo perkvalifikuoti J. M. veiką iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į 290 straipsnio 7 dalį.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies arba 290 straipsnio 7 dalies.

J. M. pripažįsta, kad laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės plote traktoriumi „MTZ 52“ su priekaba gabeno Š. J. neteisėtai sumedžiotus du sumedžiotus gyvūnus, kuriuos dorojo Š. J. namuose.

Medžioklės tvarką reglamentuojančios Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), draudžia doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną (Medžioklių taisyklių 58.1.2. punktas). ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą; 2) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą; 3) neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą. Nurodyto nusižengimo subjektas yra specialusis, tai yra medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės nusižengimų byloje Nr. 2AT-20-648/2020). Dėl aplinkybės, kad J. M. nėra medžiotojas, ginčo nėra, todėl darytina išvada, kad jis nėra specialusis subjektas, kuriam kiltų administracinė atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, pagal kurią jam buvo suformuluoti kaltinimai administracinio pažeidimo protokole.

Institucijos atstovė prašo perkvalifikuoti J. M. veiką dėl dviejų tauriojo elnio patinų ir vienos tauriojo gabenimo ir dorojimo iš ANK 290 straipsnio 8 dalies į 290 straipsnio 7 dalį. Šioje nurodyto straipsnio dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą.

Teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra administracinio nusižengimo sudėties. Kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik nusižengimo faktą, bet jį padariusio asmens kaltę. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Bylos nagrinėjimo metu iš J. M. paaiškinimų, baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad jis, paprašytas kaimyno Š. J., gabeno ir dorojo tauriojo elnio patiną ir tauriojo elnio patelę. Tačiau nėra jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad J. M. galėjo ir turėjo suprasti, kad gyvūnai sumedžioti, pažeidžiant nustatytą tvarką. Jis žinojo kaimyną Š. J. esant medžiotoju, šis patikino, kad viskas legalu, yra popieriai. Pats J. M. nėra medžiotojas, su medžioklės tvarką reglamentuojančiais teisės aktais nėra susipažinęs. Ar jo elgesį galima būtų laikyti neatsargiu, kai jis sutiko padėti parvežti gyvūnus iš miško ir juos doroti, nepaprašęs parodyti jam gyvūnų sumedžiojimo legalumą patvirtinančius dokumentus. Toks jo elgesys galėtų būti vertinamas kontekste to, kaip jo vietoje elgtųsi vidutinis jo gyvenimo būdą, socialinį statusą, išsilavinimą atitinkantis asmuo. ANK 9 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų, kad J. M. suprato, jog gabeno ir dorojo neleistinai sumedžiotus gyvūnus, pasitikėdamas ir pagrįstai manydamas, kad veža ir doroja teisėtai sumedžiotą žvėris, elgėsi nerūpestingai, tačiau jo veiksmuose nėra tyčios. Kyla pagrįstų abejonių, kad J. M. suprato, jog gabena ir doroja tyčia neteisėtai sumedžiotą žvėris. Kadangi šių abejonių nepanaikina jokie byloje esantys įrodymai, jos turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. naudai ir todėl laikytina, kad nėra įrodyta, jog jis suvokė, kad gabena ir doroja neteisėtai sumedžiotus žvėris.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad J. M. veikoje nėra nei administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nei 290 straipsnio 7 dalyje sudėties. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo (kai visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio nusižengimo teisenai bylos nutraukti (ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinė teisena J. M. atžvilgiu dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir dorojimo nutrauktina, nenustačius jo kaltės, tai yra nenustačius duomenų, kad J. M. žinojo ar galėjo žinoti, kad gyvūnai sumedžioti neteisėtai. Remtis prielaida, kad J. M. galėjo suprasti, įtarti, kad gyvūnai sumedžioti neleistinai, negalima.

Dėl ANK 290 straipsnio 1 dalies.

Medžioklės taisyklių 58.28. punkte yra nustatyta, kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir AAD ir negavus leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai. Tokia veika užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį.

J. M. paaiškino, kad savaitė iki to atvejo, kai Š. J. paprašytas parvežė ir dororojo gyvūnus, parsivežė iš miško nugaišusį stirnos jauniklį, kurį rado ir apie jį papasakojo kaimynė.

Aptartų aplinkybių ir faktų visuma suponuoja išvadą, kad J. M. neteisėtai pasisavino, kas atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Aplinkybė, kad gyvūnas nugaišęs, J. M. nekėlė jokių abejonių.

J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 290 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta nuobauda įspėjimas arba bauda nuo 30,00 Eur iki 90,00 Eur. Skiriant nuobaudą J. M., atsižvelgtina į tai, kad jis pirmą kartą J. M. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, į tai, kad yra J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje (nugaišusio gyvūno neteisėtas pasisavinimas) skirtina bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas

nutaria:

J. M., gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje (dėl nugaišusio neteisėto pasisavinimo), ir kirti jam nuobaudą 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Administracinę teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, 7 dalį (dėl neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimo ir nutraukti.

Išaiškinti, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 20118229812. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendrų Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šį terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus. Nustačius, kad asmuo neturi turto ar lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, teismas nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais.

Nutarimui įsiteisėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-653-714/2020 grąžinti į rūmų raštinę.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.

Teisėja Jūratė Lukšienė