- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-09
- Bylos Nr.
- A-756-1027-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės ,,Rokiškio miškų urėdija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės ,,Rokiškio miškų urėdija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės ,,Rokiškio miškų urėdija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2008 m. gegužės 22 d. išvadą dėl profesinės ligos ir įpareigoti CDMEK iš naujo atlikti P. V. profesinės ligos tyrimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007 m. sausio 10 d. P. V. profesinės ligos tyrimo komisija surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. 07-05-170. VšĮ Vilniaus universiteto Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytojas 2007 m. kovo 23 d. patvirtino profesinės ligos diagnozę: profesinė lėtinė diskogeninė S1 dextr. radikulopatija, L4- L5 stuburo kanalo stenozė, liekamieji padariniai po L5- S1 dextr. išvaržos pašalinimo. Minėto akto pagrindu P. V. 2007 m. gegužės 3 d. buvo nustatytas 40 % netektas darbingumas dėl profesinės ligos. VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“, nesutikdama su profesinės ligos nustatymu, 2007 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi su skundu į CDMEK, prašydama patikrinti profesinės ligos diagnozę. VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“ 2008 m. birželio 10 d. gavo CDMEK 2008 m. gegužės 22 d. išvadą dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)-152/15, kurioje nurodyta, kad CDMEK priėmė sprendimą palikti galioti 2007 m. kovo 26 d. nustatytą profesinės ligos diagnozę. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta, o skundas buvo išnagrinėtas formaliai. Pastarąją aplinkybę įrodo tai, kad profesinės ligos tyrimo akto II dalyje nurodyta liga pagal pateiktą kodą – 505.2 neatitinka šiuo kodu pažymėtos ligos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintą Profesinių ligų sąrašą. Minėtas kodas žymi kraujagyslių ir nervų ligas dėl mechaninės vibracijos. Kraujagyslių ir nervų ligoms radikulopatija ir stuburo kanalo stenozė nėra priskiriamos. Pareiškėjo nuomone, skundžiama išvada priimta nesilaikant ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6, 7, 8 punktų reikalavimų. Patvirtinant profesinės ligos diagnozę, nebuvo įvertintas maksimalus latentinis periodas. P. V. diagnozuota profesinė liga, kuri nėra įtraukta į Europos komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas. Jam nustatyta juosmeninė stuburo dalies diskų liga, sukelta ilgalaikės vertikalios visą kūną veikiančios vibracijos. Pagal profesinių ligų nustatymo kriterijų 8.1 punktą, nustatant juosmenines stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, taikomas 5 metų trukmės maksimalus latentinis periodas. Maksimalus latentinis laikotarpis – tai laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo darbo veiksnio veikimo dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai, po kurio nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinio ryšio su darbu. P. V. profesinė liga diagnozuota 2007 m. kovo 23 d., t. y. praėjus net 14 metų nuo darbo santykių pabaigos. VĮ ,,Rokiškio miškų urėdijos duomenimis“, net ir pasibaigus darbiniams santykiams, P. V. buitinėje aplinkoje galėjo būti veikiamas vibracijos, nes ir toliau dirbo ūkyje su traktoriumi. CDMEK nevertino tos aplinkybės, kad pagal privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenis nuo 1975 m. sausio 22 d. iki 1993 m. gruodžio 8 d. P. V. buvo sveikas. CDMEK taip pat nevertino P. V. gyvenimo anamnezės. Pagal ligos istorijos duomenis, P. V. nuo 1973 metų serga juosmens ir kryžmens radikulitu. Ši liga galėjo įtakoti profesinės ligos vystymąsi. Ši liga negali būti vertinama kaip pirmasis diagnozuotos profesinės ligos požymių pasireiškimas, nes veikiamas kenksmingo veiksnio, sukėlusio profesinę ligą - vibracijos - iki šios ligos pasireiškimo P. V. buvo labai trumpą laikotarpį nuo 1958 metų iki 1964 metų. Tuo metu dirbo su gateriu žemės ūkio artelėje. Pagal P. V. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto 13 dalį, dirbant su gateriu nėra viršijamos leistinos visą kūną veikiančios vibracijos normos, todėl jam 1973 metais diagnozuota liga negalėjo būti sukelta profesinės rizikos veiksnių. Be to, pagal P. V. ligos istoriją, 1993 m. liepos 3 d. jam atlikta stuburo operacija dėl juosmens srities stuburo išvaržos. CDMEK nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyta ir kita ligos priežastis – liekamieji reiškiniai juosmens srities stuburo išvaržos. Pagal viešai pateikiamus medicininius duomenis (pavyzdžiui, www.sveikas.lt) dažniausia radikulopatijos priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža. Todėl nėra aišku kokiu pagrindu patvirtintas profesinis susirgimas, kurio priežastis – ilgalaikė visą kūną veikianti vertikali vibracija. Disko išvaržą pagal tuos pačius viešai pateikiamus duomenis sukelia viršsvoris, netaisyklinga laikysena, sunkių krovinių kilnojimas, o ne vibracija. Disko išvarža yra ne profesinė liga, o dažniausiai traumos pasekmė.
Atsakovas CDMEK su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad 2007 m. kovo 26 d. P. V. nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą nagrinėjo remdamasi profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto duomenimis, pagal kuriuos P. V. 35 metus dirbo veikiamas triukšmo, vibracijos, atliko krovinių kėlimą ir pernešimą. Rokiškio miškų urėdijoje dirbo vairuotoju mašinomis, kurių triukšmas ir vibracija viršijo leistinas higienos normos ribines vertes. Miškų urėdijoje dirbo 14 metų. Po to pervestas staklininku prie gaterio. CDMEK, patvirtindama 2007 m. kovo 26 d. nustatytą profesinės ligos diagnozę, atsižvelgė į tai, kad P. V. 35 metus dirbo vairuotoju, veikiamas padidintos viso kūno vibracijos, dėl ko išsivystė L5-S1 disko išvarža. Jis operuotas 1993 metais, po to skirta II invalidumo grupė ir vairuotoju daugiau nedirbo. Pirmieji ligos simptomai pasireiškė jam dar dirbant, į latentinį periodą buvo atsižvelgta. CDMEK įvertino tai, kad P. V. nuo 1975 m. sausio 22 d. iki 1993 m. gruodžio 8 d. nebuvo sveikas, nes pagal išrašus iš ligos istorijos 1973, 1974, 1989, 1991 ir 1993 metais sirgo radikulitu. Atsakovo nuomone, pareiškėjas vertina tik lokalią, t. y. rankas veikusią, vibraciją 1958-1964 metais, kai P. V. dirbo gaterininku. CDMEK įvertino ir ilgalaikį viso kūno vibracijos poveikį 1979-1992 metais, kuris sukėlė diskogeninį stuburo juosmens ir kryžmens susirgimą - disko išvaržą, dėl kurios atlikta operacija 1993 metais. Atlikta disko pašalinimo operacija pagerino P. V. būklę, bet nepanaikino visų klinikinių ligos požymių, tai ir įvardinta neurochirurgo kaip atokūs padariniai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad Profesinių ligų nustatymo kriterijų 3.3 punkte nurodyta, jog maksimalus latentinis periodas – tai laiko trukmė nuo paskutinio kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių veikimo (ekspozicijos) dienos darbe iki to momento, kai paveiktam asmeniui pasireiškė pirmieji ligos simptomai ar požymiai, po kurios nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinio ryšio su darbu. Profesinių ligų nustatymo kriterijų 8 punkte nurodyta, kad nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovą), rekomenduotina taikyti tam tikrus maksimalius latentinius periodus. Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų 8.1 punktą, nustatant juosmenines stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, rekomenduojama taikyti latentinį laikotarpį iki 5 metų. Anksčiau nurodytos Profesinių ligų nustatymo kriterijų nuostatos yra rekomendacinio pobūdžio. Todėl, jei specialistai konkrečiu atveju turi galimybę, remdamiesi konkrečiais dokumentais, išvadomis, tyrimais ir t. t., vienareikšmiškai patvirtinti konkretaus asmens konkrečią profesinę ligą, sukeltą kenksmingų darbo veiksnių, nustatytas rekomendacinio pobūdžio latentinis laikotarpis negali užkirsti kelio profesinės ligos patvirtinimui. Išanalizavus P. V. ligos istorijos duomenis, nustatyta, kad nuo 1973 metų jis sirgo radikulitu. Privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenys buvo klaidinantys. Skundžiamame CDMEK sprendime nurodyta, kokiais duomenimis ir teisės aktais vadovaujantis palikta galioti 2007 m. kovo 26 d. nustatyta profesinės ligos diagnozė (b. l. 8-9). Interneto svetainėse skelbiami duomenys negali būti taikomi konkrečiam atvejui, bet kurio sveikatos negalavimo priežastis asmeniui nustato gydytojai. Tiek CDMEK, tiek P. V. profesinės ligos tyrimo komisija nustatė, kad profesinę ligą sukėlė ilgalaikė visą kūną veikianti vibracija. Asmuo veikiamas padidintos vibracijos ir triukšmo dirbo 35 metus. Higieninių tyrimų rezultatai, profesinės rizikos veiksniai, atliktų matavimų rezultatai yra pateikti profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte. Pareiškėjas neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių (vibracijos dydžio, triukšmo dydžio, darbo stažo, P. V. ligos). Priežastinį ryšį tarp darbo pobūdžio, sąlygų ir išsivysčiusios ligos gali nustatyti tik atitinkamos srities kompetentingi specialistai. CDMEK savo išvadas dėl profesinės ligos diagnozės nurodė 2008 m. gegužės 22 d. sprendime, jas patvirtino ir detaliau paaiškino teismo posėdžio metu. Nėra pagrindo abejoti kompetentingos CDMEK komisijos išvadomis atsižvelgiant vien į tai, kad interneto svetainėse nurodomos kitokios disko išvaržos ar radikulopatijos priežastys. CDMEK, patvirtindama nustatytą profesinės ligos diagnozę, vadovavosi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, procedūrinių pažeidimų nepadarė. P. V. nustatyta profesinė liga atitinka 505.02 kodu pažymėtas ligas Europos profesinių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 122. Pareiškėjas vadovavosi negaliojančiu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu. Todėl pareiškėjo argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo neteisingai nurodytas ligos kodas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad naikinti skundžiamą CDMEK sprendimą nėra teisinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija prašo“ panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti CDMEK 2008 m. gegužės 22 d. išvadą dėl profesinės ligos ir įpareigoti CDMEK iš naujo atlikti P. V. profesinės ligos tyrimą. Pareiškėjo nuomone, Profesinių ligų kriterijų 8 punkto nuostata, kad nustatant profesines ligas, įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą bet neįtrauktas į Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovą), rekomenduotina taikyti tam tikrus maksimalius latentinius periodus, turi būti suprantama, kaip rekomenduojanti taikyti tam tikrą apibrėžtą latentinį laikotarpį, bet ne kaip leidžianti nustatant profesinę ligą iš viso netaikyti latentinio laikotarpio kriterijaus. Nuo P. V. paskutinio kenksmingo veiksnio veikimo pabaigos iki to momento, kai jam nustatyta profesinė liga, praėjo 14 metų. Todėl, atsižvelgiant į rekomenduojamą 5 metų trukmės maksimalų latentinį laikotarpį diagnozuotam profesiniam susirgimui, CDMEK turėjo konstatuoti, kad nėra galimybės moksliškai pagrįsti egzistuojantį priežastinį ryšį su darbu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintą Profesinių ligų sąrašo (Vyriausybės 2006 lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) 1 pastabą, šiame sąraše nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais veiksniais. Nei disko išvarža, nei radikulitas nėra įtrauktos į profesinių ligų sąrašą. Kadangi ginčijamoje diagnozėje nurodyta, kad nustatyta diskogeninė S1 dextr. radikulopatija, L4- L5 stuburo kanalo stenozė yra liekamieji padariniai po L5- S1 dextr. išvaržos pašalinimo, akivaizdu, kad tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir nustatytos profesinės ligos nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Pagal viešai pateikiamus duomenis, disko išvaržą dažniausiai sukelia viršsvoris, netaisyklinga laikysena ir panašiai. Pareiškėjas prašė teismo skirti byloje ekspertizę, kad būtų galima atsakyti į klausimus: kokios priežastys paprastai sukelia disko išvaržą, ar disko išvarža P. V. buvo sukelta ilgalaikės vibracijos. Teismas šį pareiškėjo prašymą atmetė, nepagristai pasiremdamas atsakovo, kaip specialisto, pateikta nuomone. Tačiau atsakovo atstovas byloje turėjo teisinį suinteresuotumą apginti skundžiamą sprendimą. Todėl, viešai prieinamiems faktams prieštaraujant atsakovo nuomonei, ir pareiškėjui to prašant, ekspertizė byloje turėjo būti skiriama. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1198 yra galiojantis. Jis tik buvo pakeistas ir papildytas teismo sprendime minimu Vyriausybės 2006 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 122. Pagal Vyriausybės 1994 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtinto Profesinių ligų sąrašo 5.6 punktą, kodu 505.02 yra pažymėtos ligos, sukeltos padidėjusio ar sumažėjusio atmosferos slėgio, plaštakos ir riešo kaulų ir sąnarių ligos dėl mechaninės vibracijos bei kraujagyslių ir nervų ligos dėl mechaninės vibracijos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju diagnozuotos ligos kodas pagal Profesinių ligų sąrašo 15.5 punktą yra 2.503. Šiuo kodu pažymėta liga nėra įtraukta į Europos profesinių ligų sąrašą pirmąjį priedą, ji įtraukta tik į antrąjį priedą, kuriame pateiktas sąrašas ligų, įtariamų kaip profesinės pagal kilmę, tačiau jų kaip profesinių kilmė dar nėra visiškai patvirtinta, nors Lietuvoje ši liga ir laikoma profesine. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nėra aišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, jog P. V. privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenys yra klaidingi. Tiek privalomuosius sveikatos patikrinimus, tiek asmens sveikatos istoriją rašo specialistai, todėl šie dokumentai ir jų turinys yra lygiaverčiai. Kaip tik privalomųjų sveikatos patikrinimų duomenys profesinės ligos nustatymo aspektu yra svaresni, nes būtent jų metu gydytojai tiria, ar nėra tam tikroms profesijoms būdingų sveikatos sutrikimų. Be to, priešingai nei nurodo atsakovas, sveikatos istorijos duomenys rodo, kad ieškovui nustatytą profesinę ligą galėjo sąlygoti ne vibracija. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 1973 metais P. V. diagnozuotas radikulitas laikytinas požymiu, kad galimai vystosi profesinė liga. Tačiau, pagal profesinės ligos tyrimo akte pateiktus duomenis, iki 1975 metų P. V. nedirbo veikiamas leistiną normą viršijančios vibracijos. Be to, P. V. darbo stažas veikiant vibracijai pagal Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalies 12 punktą tėra 22 metai. Pagal to paties akto 13 punktą viršijančios nustatytas ribas vibracijos P. V. buvo veikiamas 17 metų. Iš to paties akto 12 punkto matyti, kad vairuodavo P. V. ne visą darbo dieną o 3-4 valandas. Leistinas kenksmingo veiksnio dydis yra apskaičiuojamas vertinant 8 valandų darbo dienos trukmę. Tačiau CDMEK, patvirtindama profesinę ligą, į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalis nustato, kad trečiaisiais suinteresuotaisiais asmenimis laikomi asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2008 m. gegužės 22 d. išvados, kuria buvo palikta galioti profesinės ligos tyrimo komisijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu Nr. 07-05-170 P. V. 2007 m. kovo 23 d. nustatyta profesinės ligos diagnozė: profesinė lėtinė diskogeninė S₁ dextr. radikulopatija, L₄- L₅ stuburo kanalo stenozė, liekamieji padariniai po L₅- S₁ dextr. išvaržos pašalinimo; 1993 (discitas), liga, sukelta 35 metus veikusios padidintos viso kūno vibracijos, teisėtumas ir pagrįstumas.
Akivaizdu, kad nustatyta ir ginčijamu aktu patvirtinta profesinė liga P. V. sukuria tam tikras teises. Bylos duomenys patvirtina, kad P. V. yra kreipęsis į Rokiškio rajono apylinkės teismą dėl periodinės netekto darbingumo kompensacijos iš VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“, ryšium su jam nustatyta profesine liga (b. l. 31). Taigi, sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti tiesioginės įtakos P. V. teisėms ir interesams, tačiau P. V. nagrinėjamoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtrauktas, galimybė išsakyti savo poziciją dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų bei teikti tam tikrus įrodymus (ir pan.) jam nesuteikta.
Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str. 2 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Toks esminis procesinės teisės normų pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodytam procesinės teisės pažeidimui ištaisyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.