- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- 2-2073-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00911-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo: 1) santuoką, įregistruotą tarp G. M. ir I. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl sutuoktinės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti savo santuokinę pavardę; 3) bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.
Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė santuoką su atsakove, santuoka buvo įregistruota Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų neturi. Santuokoje gyveno trumpai. 2009-05-18 ieškovas buvo suimtas už padarytą nusikalstamą veiką ir iki 2013- 08-16 atliko bausmę. Bausmės atlikimo metu jokios informacijos ir laiškų iš sutuoktinės negaudavo ir apie ją nieko nežino. Bandė užmegzti ryšius, tačiau nepavyko. Apie rūpinimąsi šeima, šeimos santykius, kurie yra grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu liko tik geri prisiminimai. Atsakovė gyvena atskirai, santuokinis gyvenimas yra pilnai iširęs ir nėra pagrindo manyti, kad gali šeimos santykiai pasitaisyti. Mano, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas, todėl sutuoktinių taikymo procedūra iš esmės pažeistų ieškovo interesus ir nebūtų efektyvi. Santuoka yra iširusi dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas. Santuokos metu kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Gautas dovanas, savo asmeninius daiktus pasiėmė ir atsakovei jokių turtinių reikalavimų nereiškia. Kreditorinių ir skolinių įsipareigojimų neturi ir nėra kreditorių, kurie gali pareikšti finansinius reikalavimus. Išlaikymo sau reikalavimo po santuokos nutraukimo nereiškia. Pavardę pasilieka santuokinę.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, kad būdamas laisvės atėmimo įstaigoje ieškovas iš atsakovės nesulaukė jokio bendravimo, jokio laiško. Išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos ieškovas nieko nežinojo apie atsakovę ir jos gyvenimą. Jokių santuokinių ryšių nepalaiko iki šiol. Mano, kad abu sutuoktiniai nesirūpino vienas kitu ir santuokos išsaugojimu, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Telefonu kabėjo su atsakove, kuri sutiko nutraukti santuoką.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką atsakovė informuota Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbus pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.
Byloje pateiktas įrodymas – santuokos sudarymo įrašas (b. l. 4) patvirtina, jog ieškovo G. M. ir atsakovės I. M. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas ieškiniu prašė šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinės I. M. kaltės. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šalių santuoka iširo esant abiejų sutuoktinių kaltei.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo to laiko, kai jis pateko į laisvės atėmimo įstaigą atsakovė nustojo juo rūpintis, jokių ryšių su atsakove nepalaiko iki šiol.
Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvadą, jog ieškovas neįrodė vien tik atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis bandė išsaugoti santuoką, tačiau santuokiniai ryšiai nutrūko vien tik dėl atsakovės kaltės. Nurodytos priežastys suponuoja išvadą, jog abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, vienas kitu nuo 2009 metų nesirūpina, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).
Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos santuokinės pavardės: „Mozūra“, „Mozūrienė“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Esant pateiktiems įrodymams, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra (b. l. 5, 6, 7, 8), teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia.
Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims nepareiškus reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo, teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies (50 procentų), ieškovui valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimu esant atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovės priteistina 50 procentų bylinėjimosi išlaidų – 85,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovo atstovavimą teisme, 50,00 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė informuotina, kad žyminis mokestis valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: „M.“, „M.“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio, 85,72 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovo atstovavimą, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.