Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja D. T. laikotarpiu nuo 1984-10-15 iki 1992-08-11 dirbo valstybinėje mikroelektronikos įmonėje „Venta“ (vėliau - mokslinis-gamybinis susivienijimas „Venta“, AB „Vilniaus Venta“) alavuotoja (b. l. 15-21).

Pareiškėja Vilniaus skyriui 2016-04-20 pateikė prašymą skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 47-48).

Vilniaus skyrius 2016-06-21 sprendimu „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas D. T.“ Nr. PE SP2-292 atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (b. l. 9). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad skirti kompensacijos nėra teisinio pagrindo, nes pagal teisės aktų nuostatas kompensacija gali būti skiriama asmenims, kurie dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis metalo apdirbimo pramonės įmonėse, o valstybinė mikroelektronikos įmonė „Venta“ nėra metalo apdirbimo pramonės įmonė.

Nesutikdama su Vilniaus skyriaus 2016-06-21 sprendimu Nr. PE SP2-292, pareiškėja 2016-08-17 pateikė skundą Valdybai, prašydama panaikinti ginčijamą sprendimą ir skirti kompensaciją (b. l. 10-12). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2016-09-07 sprendimu „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas“ Nr. (6.5)I-5193 jį atmetė kaipo nepagrįstą (b. l. 13-14). Valdyba pažymėjo, kad elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonės įmonių alavuotojų darbo pobūdis kitoks, nei alavuotojų, dirbusių metalo apdirbimo įmonėse, Sąrašuose jie neįvardyti ir teisės gauti kompensaciją neturi, todėl Vilniaus skyrius ginčijamu sprendimu teisėtai ir pagristai atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nes kompensacijai skirti nėra teisinio pagrindo.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja gali būti pripažinta dirbusia ypatingomis sąlygomis.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu ir Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267. Pagal Įstatymo 67 str. 1 d. gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas suteikiama teisė asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. - kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis. Minėto straipsnio 2 d. 1 p. nustatyta, kad kompensacija išmokama moterims, ne mažiau kaip 7,5 metų dirbusioms iki 1995 m. sausio 1 d. darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. l.

Tvarkos aprašo (LRV nutarimo redakcija, aktuali nuo 2010-01-01) 2 p. nustatyta, kad teisę gauti kompensaciją turi nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, išdirbę Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 24 dalyse (šio Aprašo 6.1–6.9 punktuose) nustatytą laiką kompensacijai gauti arba ne mažiau kaip pusę šio laiko minėtojo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje ir šio Aprašo priede nurodytu laikotarpiu, jeigu iki 1995 m. sausio 1 d. šiems asmenims nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija tuo metu galiojusia tvarka arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas. Pagal Tvarkos aprašo 6.1-6.2 p. kompensacijos skiriamos ir mokamos asmenims, kurie iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus tam tikruose Lietuvoje galiojusiuose darbų ir profesijų sąrašuose: 1) <...> moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 1 sąraše, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą už 10 metų; 2) <...> moterims – ne mažiau kaip 10 metų kitus darbus sunkiomis darbo sąlygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 2 sąraše, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kompensacijos skiriamos ir mokamos pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą už 5 metus. <...>. Tvarkos aprašo 8, 9 p. atitinkamai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje taikomi šio Aprašo 6.1–6.9 punktuose nurodyti tam tikrų profesijų ir pareigų sąrašų pakeitimai ir papildymai, padaryti iki 1990 m. kovo 11 dienos; į pakeitimus ir papildymus, padarytus po šios datos, neatsižvelgiama. Darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinio darbo ypatingomis sąlygomis trukmę. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieneri darbo ypatingomis sąlygomis metai.

Pagal Tvarkos aprašo 13 p. asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją ar jos dalį, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka kreipiasi dėl kompensacijos į savo nuolatinės gyvenamosios vietos VSDF valdybos teritorinį skyrių, pateikdami prašymą ir darbo ypatingomis sąlygomis trukmę ir pobūdį įrodančius dokumentus. Tvarkos aprašo 14.1 – 14.6 p. nustatyta, kad reikalingo kompensacijai skirti darbo ypatingomis sąlygomis trukmė ir pobūdis įrodomi šiais dokumentais: 1) valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais, o nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. – socialinio draudimo teritorinio skyriaus pažymėjimais, išduotais remiantis šiuose skyriuose esančia apdraustų privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu asmenų įskaita; 2) darbo knygelėmis, įskaitant į kompensacijai skirti reikiamą stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir kurie patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos ar organizacijos antspaudu; 3) darbo stažo pažymėjimais, darbdavių išduotais remiantis turimais dokumentais; 4) sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų pažymėjimais, išduotais remiantis turimais dokumentais; 5) valstybinės archyvų sistemos įstaigų pažymėjimais arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; 6) darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių ar valstybinės archyvų sistemos įstaigų išduotais remiantis turimais dokumentais. VSDF valdybos teritoriniai skyriai, gavę prašymą ir dokumentus dėl kompensacijos, patikrina šių dokumentų išdavimo pagrįstumą, nustato asmens teisę gauti kompensaciją ar jos dalį ir per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo raštišku sprendimu patvirtina šios teisės buvimą ar nebuvimą (Tvarkos aprašo 15 p.).

Taigi, vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis, teisę gauti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis turi moterys, kurios iki 1994-12-31 nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, numatytus Lietuvoje galiojusiuose, buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 patvirtintuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Sąrašo Nr. 1 XI skyriaus „Metalo apdirbimas“ 4 dalies „Kitos metalo apdirbimo profesijos“ „a“ papunktyje įvardyti alavuotojai karštu būdu, o Sąrašo Nr. 2 XV skyriuje „Metalo apdirbimas“ 5 dalies „Metalo padengimo galvaniniu būdu gamyba“ „a“ papunktyje - alavuotojai.

Nustatyta, kad kartu su 2016-04-20 prašymu skirti kompensaciją už darbą ypatingomis darbo sąlygomis pareiškėja pateikė Vilniaus skyriui šiuos dokumentus: 1) LAB „Vilniaus Venta“ 2003-09-19 Pažymą apie ypatingas darbo sąlygas, numatytas Sąraše Nr. 1 arba Nr. 2, Nr. 0919-11, kurioje nurodytas pareiškėjos darbo stažas dirbant ypatingomis darbo sąlygomis; 2) asmens kortelę; 3) mokslinio-gamybinio susivienijimo „Venta“ Lengvatinių darbo sąlygų ir apmokėjimo dydžio nustatymo, dirbančių kenksmingose darbo sąlygose 1991 m. liepos 10 d. komisijos posėdžio protokolą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad komisija patvirtino „Padidinto kenksmingumo darbų sąrašą“, taip pat šio protokolo Priedą Nr. 1 „Ypatingai kenksmingų darbų sąrašas“ ir Priedą Nr. 2 „Padidinto kenksmingumo darbų sąrašas“, kurio 6 p. nustatyta, jog padidinto kenksmingumo darbams priskirtinas alavuotojos karštu švino-alavo lydmetaliu darbas; 4) mokslinio-gamybinio susivienijimo „Venta“ 1991-07-25 įsakymą Nr. 195K, kuriame išvardinti darbuotojai, dirbantys kenksmingomis darbo sąlygomis, minėtame sąraše pareiškėja nurodyta tarp 4 cecho darbuotojų, jos pareigos - alavuotoja (b. l. 47-48, 50-75).

Atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 67 str. ir Tvarkos aprašo 2 p. nustatytų reikalavimų kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti ginčijamuose sprendimuose grindžiama tuo, kad ji dirbo alavuotojos karštu būdu darbą ne metalo apdirbimo pramonės įmonėje - Vilnius skyrius ginčijamame sprendime pažymėjo, kad Sąrašo Nr. l skyriuje „Metalo apdirbimas" XI skyriuje 4 dalyje įvardyti alavuotojai karštu būdu turėjo dirbti metalo apdirbimo pramonės įmonėse (b. l. 9). Valdyba ginčijamame sprendime nurodė, kad Sąrašo Nr. 1 XI skyriaus „Metalo apdirbimas" 4 dalies „Kitos metalo apdirbimo profesijos“ „a“ papunktyje yra įvardinti alavuotojai karštu būdu, o Sąrašo Nr. 2 XV skyriuje „Metalo apdirbimas“ 5 dalies „Metalo padengimo galvaniniu būdu gamyba“ „a“ papunktyje yra įvardyti alavuotojai), todėl Sąrašuose nurodyti ir teisę gauti kompensaciją turi tik metalo apdirbimo įmonių darbuotojai, kurie vykdė vamzdžių, lakštų, kablių, varžtų ir kitų metalinių detalių alavavimo karštose voniose darbus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad alavuotojo pareigybė gali būti ir kitų pramonės šakų įmonių gamybose, pvz. elektrotechnikos, radiotechnikos, tačiau elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonės įmonėse dirbantys alavuotojai vykdo radijo ir elektros prietaisų, laidų antgalių, elektros mašinų apvijų, ričių, kabelių jungčių ir pan. alavavimo darbus, todėl tokių alavuotojų skiriasi ir darbo pobūdis, o remiantis buvusios TSRS Valstybinio darbo ir socialinių klausimų komiteto 1972-11-24 išaiškinimu Nr. 19-1-5357, elektrotechnikos ir radiotechnikos pramonės įmonių alavuotojai neturėjo teisės gauti lengvatinę pensiją“ (b. l. 13-14). Taigi, tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamuose sprendimuose rėmėsi Sąraše Nr. 1 išvardintų darbų kategorijomis, tačiau nustatė, kad tam, jog Sąrašo Nr. 1 XI skyriuje „Metalo apdirbimas“ 4 dalies „Kitos metalo apdirbimo profesijos“ „a“ papunktyje įvardinto alavuotojo karštu būdu darbo atlikimas būtų laikomas darbu ypatingomis sąlygomis, būtina, jog toks darbas būtų atliekamas tik tam tikros rūšies pramonės įmonėje, t. y. metalo apdirbimo pramonės įmonėje.