- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- 1-126-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27006-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eglė Žakevičiū, Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2011 m. birželio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str. 1 d. ir 4 d. 10 MGL dydžio (1300 Lt) bauda; 2011-08-22 paskirta bauda sumokėta, teistumas išnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 3 d., padarymu,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2015 m. gegužės 12 d., apie 16.30 val., Minijos g.-Agluonos g.-Varnėnų g. sankryžoje, Klaipėdos m., D. G., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas Agluonos gatve, elgdamasis neatsargiai, viršydamas tame kelio ruože didžiausią leidžiamą važiavimo greitį- 50 km/h, degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su T. D. vairuojamu motociklu „Yamaha“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavusiu Minijos gatve. Po to, D. G. vairuojamas automobilis „BMW 525“ užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusius automobilius „Volvo V50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Carina“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha“ vairuotojas T. D., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais savo veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 135 p. (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu) ir 169 p. (esant draudžiamam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gegužės 12 dieną buvo išvažiavęs iš namų, žmona laukėsi vaiko 8 mėnesį, jai buvo blogai, važiavo vaistų iki vaistinės, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Jam paskambino žmona, kuri pasijuto blogai, prašė jo greičiau grįžti, važiavo 50-60 km/h greičiu. Neprisimena į kelintos valandos keltą važiavo. Važiuojant link sankryžos, jau buvo pravažiavęs Gandrališkių mikrorajono didįjį pastatą, jam degė žalias šviesoforo signalas, pastebėjo, kad signalas pradėjo mirksėti, prieš įvažiuojant į sankryžą žalias šviesoforo signalas sumirksėjo 1-2 kartus. Įvažiuojant į sankryžą, jo važiavimo greitis buvo apie 60-70 km/h, jo automobilio variklis patobulintas, todėl greitai bėgėjasi. Įvažiavus į sankryžą, persijungė geltonas šviesoforo signalas, bet jis prieš važiuodamas į sankryžą įsitikino, kad visi automobiliai stovėjo vietoje ir nepradėjo judėti. Jam pasirodė, kad saugu įvažiuoti, matė, kad niekam nekliudys. Sankryžoje padidino greitį, instinktyviai, nematė kliūties kelyje. Jis į sankryžą įvažiavo per žalią mirksintį šviesoforo signalą, galimai persijungiantį į geltoną. Kai jau buvo viduryje sankryžos, paspaudė akseleratoriaus pedalą, galimai pasiekė apie 100 km/h greitį, kad greičiau pabaigtų manevrą, greitėjimas truko 1-2 sekundes, tada pajuto smūgį į automobilio dešinę pusę, jį susuko. Tada pajuto dar kelis smūgius, buvo vos nepraradęs sąmonės, šoko būsenoje, iššoko iš automobilio, pamatė, kad atsidūrė toli už sankryžos, prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio. Motociklas atsitrenkė į jo automobilio priekines dešinės pusės dureles. Kai atsigavo, atsisukęs pastebėjo, kad sankryžoje guli motociklo vairuotojas. Tada jis pribėgo prie motociklo vairuotojo. Jis pats nenukentėjo, o motociklininkas nukentėjo, todėl žmogiškai jo atsiprašė. Atvažiavo greitoji, vėliau policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad galimai viršijo greitį, kad įvažiavo į sankryžą per mirksintį žalią šviesoforo signalą, kuris galimai persijungė į geltoną, tačiau visi automobiliai stovėjo, jis niekam nesukėlė pavojaus, yra tuo įsitikinęs, jo veiksmai nukentėjusiajam negalėjo sukelti kūno sužalojimų. Važiuodamas nematė motociklininko, matė tik automobilius. Išlipęs iš automobilio, atsitūpė, nes buvo susitrenkęs galvą ir kelį, eidamas matė, kad buvo dar keli automobiliai apgadinti. Policijos pareigūnai tik patikrino jo blaivumą ir nuvežė į ligoninę kraujo tyrimui. Kada braižė įvykio vietos schemą, jis nedalyvavo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, kad artėjant prie sankryžos su Minijos gatve, kai iki sankryžos buvo apie 3 m atstumas, jis pamatė, kad jo judėjimo krypties transporto priemonėms pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, tuomet jis padidino važiavimo greitį, kad spėtų pravažiuoti sankryžą, t.y. pabaigti manevrą. Kiek padidino važiavimo greitį ir kokiu greičiu įvažiavo į sankryžą, negali atsakyti, nes to neužfiksavo.(1 t., b.l. 154-155, 166). Savo 2015-05-12 paaiškinime policijos pareigūnams D. G. taip pat nurodė, kad kai privažinėjo Minijos gatvės sankryžą, jam mirksėjo žalia šviesa, paspaudė pedalą stipriau, kad spėtų pravažiuoti sankryžą, jam iš dešinės, iš pirmos juostos išvažiavo motociklininkas (t. 1, b.l. 149).
Nukentėjusysis T. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad į darbą važinėja motociklu. Tą dieną išsiprašė ankščiau iš darbo, važiavo Minijos g., buvo pradėjusios formuotis automobilių spūstys, oro sąlygos ir matomumas buvo geri. Degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo prie sankryžos pirmoje eismo juostoje, arčiau antros juostos, kad, jei kas norėtų sukti į kelto pusę, nemaišytų. Prieš jį nebuvo sustojusių kitų transporto priemonių, buvo pirmas. Šalia, gretimoje juostoje, stovėjo krovininis automobilis. Stovint pasižiūrėjo į apačią, priekinį ir galinį ratą. Nepaminėjo, kad prieš nuleidžiant galvą matė geltoną signalą. Pajudėjo normaliai, nuo sankryžos pradėjo važiuoti 30 km/h greičiu. Pastebėjo, kad šalia stovinčio automobilio ratas pradėjo suktis, pakėlė galvą, jau degė žalias šviesoforo signalas. Jis įsitikinęs, kad jam pradėjus važiuoti jau degė žalias šviesoforo signalas. Pradėjus važiuoti, apsižvalgė į abi puses, krovininis automobilis važiavo lygiagrečiai su juo, pradėjo jį lenkti už kokių 10 metrų, tuo metu gavo smūgį į šoną. Jau buvo įvažiavęs į kertamąją juostą, per vidurį kelio, kuris eina link kelto. Nematė automobilio, negirdėjo, kad automobilis signalizuotų, įprastai važiavo ir staiga pajuto smūgį. Perskrido virš automobilio, nusirideno per asfaltą, vienas batas nuslydo, išlupdamas kaulus. Negalėjo pajudinti kojos, buvo labai stiprus skausmas, vaizdas liejosi akyse, buvo sunku suprasti, kas aplinkui vyksta, sąmonės neprarado. Prie jo pribėgo du vyrukai, jie prilaikydami galvą padėjo nusisegti šalmą, po kelių minučių atvažiavo greitosios pagalbos automobilis. Kai jį kėlė į greitąją, suleido dozę morfijaus, nes skausmas pasidarė nepakeliamas, vėliau važiuojant suleido dar vieną dozę morfijaus. Naktį jam atliko pirmą operaciją, paliko ant tempimo. Iki antros operacijos klubo kaulas ir šlaunis dar buvo lūžę. Morfijų gaudavo po 3-4 kartus į parą, nuo skausmo negalėjo užmigti. Iš ligoninės išleido po 6 savaičių. Kai buvo nuimta langetė, buvo išsiųstas į Palangos reabilitacinę ligoninę, kad atstatytų kojos lankstumą. Jį pavyko atstatyti tik dalinai. Vėliau, 2015 m. spalio ar lapkričio mėn., darė dar vieną operaciją, buvo išimti varžtai, kad paaktyvintų gijimą. Šiai dienai šlaunis dar nėra visiškai sugijusi. Gydytojas sakė, kad darys dar vieną operaciją. Iki šiol vis dar yra nedarbingas. Kai kaltinamasis D. G. atėjo į ligoninę, sakė, kad jį matė ir norėdamas apvažiuoti bandė akseleruoti. Neprieštarauja, kad atsitrenkė į automobilio šoną, bet automobilio nebuvo, jis atlėkė dideliu greičiu. Važiuodamas automobilio nematė. Kai jį kėlė į greitosios pagalbos automobilį, D. G. pasakė, kad skubėjo į keltą ir atsiprašė.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad teko nukentėjusįjį ir kaltinamąjį matyti per įvykį. Jis su kolega D. L. važiavo iš darbo Minijos g., BMW markės automobiliu, jis sėdėjo keleivio vietoje, vairavo kolega D. L.. Prie sankryžos degė raudonas šviesoforo signalas, sustojo, stovėjo antroje eismo juostoje, buvo 3-ias ar 4-as automobilis toje juostoje. Motociklininką matė nuo Socialinių mokslų kolegijos, jis važiavo pirma eismo juosta, važiavo lėtai, neskubėjo, nes buvo daug automobilių, nebuvo kur skubėti. Motociklininkas buvo pirmoje juostoje, priekyje jų. Prie sankryžos, kai užsidegė žalios spalvos signalas, iki užsidegant žaliam signalui, niekas nebuvo pradėjęs judėti. Nematė momento, kada pradėjo važiuoti motociklininkas. Matė nukentėjusįjį tik kai jis buvo pakilęs aukštai virš automobilių, tai buvo praėjus kelioms sekundėms po to, kai jie pradėjo važiuoti. Lyg matė kaip atvažiuoja pilkos spalvos automobilis, matė, jog kažkas greitai pravažiavo. Jie sustojo, priėjo prie nukentėjusiojo, įtarė stuburo traumą. Atvažiavo į pirmą juostą, kad užstatytų įvykio vietą. Neužilgo atbėgo kaltinamasis. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Vėliau, atvažiavus policijos pareigūnams, girdėjo, kaip kaltinamasis pasakė, kad pripažįsta jog yra kaltas. Kaltinamasis padėjo kelti nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį. Motociklininkas iki sankryžos važiavo stabiliai. Tai matė, nes kažkurį laiką tiesiog per langą apžiūrinėjo jo motociklą. Prie sankryžos buvo 3 juostos, jie buvo 2 juostoje. Pilkas blyksnis buvo pirmoje juostoje, arčiau kelkraščio. Iki įvykio buvo praėjusios 2-3 sekundės, nuo momento kai pradėjo judėti, tuo metu jie dar nebuvo įvažiavę į sankryžą, o buvo sulig šviesoforu, nes juostoje jie stovėjo treti ar ketvirti. Galvojo, kad automobilis važiuoja pirmas, o motociklas iš paskos. Po įvykio vienas automobilis pravažiavo, kiti automobiliai ir jie sustojo. Kaltinamasis įvykio vietoje pergyveno dėl nukentėjusiojo. Tvirtina savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas M. K. teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo neteko matyti. Jis važiavo automobiliu „Ford Transit“ link Dubysos g., antra ar trečia eismo juosta. Toje juostoje atsistojo pirmas, lyg per dar vieną juostą nuo jo po dešinę stovėjo motociklininkas. Kada pradėjo važiuoti, degė žalias šviesoforo signalas. Nuo stop linijos, nuo kurios pradėjo judėti, iki sankryžos yra dar nemaža kelio atkarpa. Jie kartu visi pradėjo važiuoti, motociklininkas nepradėjo važiuoti į priekį, bet jis lengvesnis gali truputį greičiau pajudėti, bet motociklas normaliai su visu srautu važiavo. Eismo įvykį matė, smūgis buvo į motociklininko priekį, lyg motociklas buvo priekyje ir mašina trenkėsi į motociklą. Prieš įvykį matė automobilį. Pradėjus važiuoti, matė parvažiuojantį automobilį. Kai pamatė tą automobilį, jis jau buvo netoli sankryžos, tačiau jis jau buvo pradėjęs važiuoti, o automobilis judėjo pakankamai gretai ir atsitrenkė į motociklą. Motociklininkas pakilo, automobilis apsisuko, trenkėsi į stulpą, tada tarp medžių, trenkėsi į kitą automobilį. Motociklininkas nukrito ant žemės. Tada jis pastatė automobilį, priėjo prie motociklininko. Kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis buvo tikrai nemažas ir galimai įvažiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Motociklininkas gal puse korpuso greičiau už jį įvažiavo į sankryžą. Jis iš karto stabdė savo automobilį, jei nebūtų stabdęs, jo automobilį irgi būtų kliudę. Automobilio vairuotojo matomumas geresnis, nes motociklininkas su šalmu, mato mažiau. Mano, kad jo automobilis neužstojo matomumo motociklininkui. Kai pamatė atvažiuojantį kaltinamojo automobilį, jį visą laiką stebėjo, mano, kad jis važiavo pastoviu greičiu. Prieš pradedant judėti, motociklininkas stovėjo šalimais, per vieną juostą. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytoja M. P. teisme parodė, kad iki įvykio asmenų neteko matyti. Ji buvo prie sankryžos ketvirta, važiavo nuo Senosios perkėlos link Naujosios perkėlos, važiavo trečia eismo juosta, buvo intensyvus automobilių eismas. Prieš ją stovėjo kiti automobiliai. Matė motociklininką važiuojant jau nuo Senosios perkėlos, vėliau ji kažkiek atsiliko. Ji greitai važiuoti negalėjo, nes buvo automobilių spūstis, motociklininkas taip pat važiavo panašiu greičiu. Ji pamatė iš kairės pusės dideliu greičiu pralekiančią mašiną, susidarė įspūdis, kad asmuo kažkur skuba, mano, gal jam degė geltonas signalas ir jis galvojo, kad pravažiuos greitai. Matė greitį ir susidūrimo garsą, pagal garsą suprato, kad buvo didelis greitis. Pamatė skrendantį motociklą ir žmogų. Kai važiavo, jau degė žalias šviesoforo signalas, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iki įvykio praėjo maždaug 3 sekundės, spėjo pradėti judėti pirmi du automobiliai, ji dar stovėjo, automobiliai buvo tik pradėję važiuoti, nepravažiavo sankryžos šviesoforo.
Liudytoja S. S. teisme parodė, kad eismo įvykio nematė, ji savo automobilį buvo palikusi aikštelėje, jos automobilis „Volvo V50“, tuo metu ėjo pokalbiui dėl darbo. Grįžusi į aikštelę, pamatė apgadintą automobilį. Būnant prie kasų, girdėjo įvykio garsą. Automobilis šiuo metu parduotas. Apie valandą dirbo kasoje. Keltai tuo metu plaukė kas 15 min. Jai žala nėra atlyginta, draudimo bendrovė sakė, kad atlygins tik po bylos išnagrinėjimo. Buvo apgadintas jos automobilio galinis sparnas, išmušta ašis, keitė stiklus, ratą. Buvo virš rato išdaužtas stiklas, sakė, kad išvežti norėjo o automobilį, nes buvo išdaužtas stiklas, kad apsaugotų jos daiktus.
Liudytojas N. R. teisme parodė, kad A. S. davė jam automobilį, o jis nuvažiavo į aikštelę, pasistatė mašiną ir su darbiniu autobusiuku persikėlė į Nidą. Po to A. paskambino, kad yra sudaužyta mašina, daugiau nieko nežino. A. pranešė policija, o jis nieko nematė. Kai grįžo 5 valandą, ten nieko nebebuvo, tik sudaužyta mašina. A. yra išvykęs į Vokietiją, Aikštelė yra uždara, eismas nesusieja su važiuojamąja kelio dalimi. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ techniškai tvarkinga. Sudaužytos buvo šoninės vairuotojo pusės durys, sparnas, stiklas, slenkstis. Po to šiuo automobiliu dar važiavo, tik įlipo per keleivio pusę, nes durys neatsidarė. Kiek žino, A. automobilio žalą atlygino draudimas, A. jam pretenzijų neturi.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad 2015 m. gegužės mėn. buvo paskolinęs N. R. savo automobilį „Toyota Carina“. Jam paskambino policijos pareigūnai, pasakė, kad automobilis sudažytas. Jis nuvažiavo, pasiėmė automobilį, lyg su tralu išsivežė, nes durelės neužsidarė. Toliau stovėjo BMW ir Volvo automobilis, kitoje juostoje buvo motociklas. Prie BMW automobilio buvo du vaikinai, įvykio nematė. Už apgadintą „Toyota Carina“ automobilį niekas su neatsikaitė, automobilį sutvarkė ir pardavė. Draudimas nurodė, kad kol nėra nustatytas kaltininkas, negali atlyginti. Automobilis stovėjo aikštelėje, yra žalios vejos nemaža dalis, tada stovėjimo aikštelė.
Liudytoja R. Č. teisme parodė, kad yra nukentėjusiojo T. D. žmona, 15 metų yra kartu, iš jų 10 metų susituokę. Valandą po eismo įvykio jai paskambino iš ligoninės ir pasakė kad T. pateko į avariją. Ligoninėje tiesiog buvo matyti, kad buvo sužalota koja, buvo atviri lūžiai, labai nukentėjo blauzda ir pėda. T. buvo reanimacijoj su nuskausminamaisiais. Pirma naktis buvo sunkiausia, nes buvo neaišku, kokie sužalojimai yra ir ar pavyks išgelbėti koją, nes nebuvo aišku kiek nukentėjo kraujagyslės. T. pasisekė, kad kraujagyslės stiprios ir jos nenutrūko. Kaulas buvo sutraiškytas, tiek pėdos tiek blauzdos. Gydytojai tą kaulą surinko iš naujo. Net po poros mėnesių rentgeno nuotrauka rodė daugybę atplaišų pačioje kojoje. Pirmą naktį buvo sutvarkyta blauzda ir pėda, o šlaunis su dviem lūžiais nesutvarkyta. T. pora dienų pragulėjo reanimacijoj, o po to perkeltas į traumatologinį skyrių, jam buvo lovos režimas. Blauzda buvo sudėta su išorinės fiksacijos strypais, šlaunis palikta, nes gydytojai laukė, kol sugis plėštinės žaizdos, nukris temperatūra, kol paaiškės ar nėra kitokių traumų. Šlaunis buvo lūžusi dviejose vietose, kiekvienas judesys kėlė didelį skausmą. T. visiškai negalėjo pajudėti, jam nuolat buvo leidžiamas morfinas.
T. patyrė keturias operacijos. Ligoninėje gulėjo šešias savaites. Tris operacijos per tas 6 savaites, o ketvirtąją šiek tiek vėliau. Pooperaciniai skausmai buvo dideli, ypač po operacijos, kai buvo išimtas išorinės fiksacijos aparatas nuo blauzdos ir įdėtas strypas išilgai kaulo. Paskutinę savaitę T. ligoninėj mokė vaikščioti su specialia vaikštyne. Namo jis grįžo praktiškai nevaikštantis, su pažastiniais ramentais. Reikėjo namus paruošti, įrengti atramas, rankenas, jos naudojamos ligi šiol. Jai teko mokytis slaugos dalykų. T. šiek tiek pagerėjo po poros mėnesių, po Palangos reabilitacijos ligoninės. Ten jis sustiprėjo, su ramentais galėjo vaikščioti. Jam reikėdavo nuolatinės pagalbos. T. visus metus vaikščiojo su dviem pažastiniais ramentais. Gal šiek tiek lengviau paskutinius pusę metų buvo, kai pakeitė ramentus, po to pradėjo vaikščioti su vienu, o dabar paskutinius pora mėnesių vaikšto su lazda. Visi buities darbai krito ant jos pečių, nukentėjo jos darbas, uždarbis ir šiek tiek savivertė. Per tuos pusantrų metų suprastėjo socialinis gyvenimas. T. net ir šiuo metu kenčia nuolatinius skausmus. Visišku pasveikimu gydytojai abejoja. Netgi dabar praėjus pusantrų metų po avarijos vienas iš lūžių yra visiškai nesugijęs. Avarija pakeitė jų gyvenimą 180 laipsnių kampu. T. buvo aktyvus, energingas, sportuodavo, socialus, daug keliavo. Dabar gyvenimas visiškai kitoks, su draugais susitinka retai, draugai aktyvūs, sportuojantys, keliaujantys, todėl dabar skiriasi jų interesai. Negali nieko planuoti, nes priklausomi nuo oro sąlygų. Nežino, ar apskritai T. pasveiks. Visiškai išvengti pasekmių nepavyks, nes koja yra sutrumpėjusi 2 cm, vadinasi šlubavimas išliks. Gydytojai vengia prognozuoti. Kažkuo T. galės užsiimti, tačiau dabar jis iki šiol turi nedarbingumo pažymėjimą. T. 10 metų dirbo užsienyje logistu, dviejose įmonėse. Naftos ir dujų kompanijoje. Jis keliaudavo po pasaulį, yra dirbęs įvairiausiose pasaulio šalyse, užsiimdavo laivų logistika, naftos ir dujų versle, jis labai vertinamas savo darbe, tarptautinėje kompanijoje. Tuo metu T. dirbo Rusijoje, turėjo kontraktą dvejiems metams, bet jį nutraukė ankščiau, nes prasidėjo neramumai Kryme. Dėl įvairių kompleksinių priežasčių jis nusprendė grįžti. Jo alga buvo pririšta prie rublio, rublis smarkiai smuko. T. turėjo galiojantį kontraktą, jis tiesiog nutraukė jį ankščiau ir įvykio dieną jis nebegaliojo. Tuo metu statėsi namą, kai problemos kilo Rusijoje, nusprendė, kad grįš ir pabaigs namą. T. nusprendė susirasti laikiną darbą, kad turėti veiklos. Ir po truputį ieškotis kokio nors darbo užsienyje. T. sulaukė daugybę pasiūlymų. Keli pasiūlymai yra byloje, nes jie buvo pateikti elektroniniu paštu. Rusijoje vidutinis darbo užmokestis buvo 5-6 tūkst. Eur. per mėnesį į rankas. T. visada vairuoja ramiai, atsakingai, neviršija greičio. Šiuo metu gydymo nėra, reikia laukti. Gydytojas siūlo ir planuoja dar sykį operuoti, išimti strypą ir įdėti naują, taip suaktyvinti visą veiklą ir galbūt tas kaulas sugis. Sutuoktinis į užsienį važinėja daugiau nei 10 metų. Į Lietuvą T. grįžo 2014 m. viduryje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pradėjo 2015 m. vasarį, iki tol aktyviai dirbo prie statybų. Paskutinis jo darbo užmokestis vidutiniškai buvo maždaug 5000-6000 EUR.
Civilinio atsakovo atstovas advokatas J. S. teisme nurodė, kad eismo įvykio metu patirtos žalos, kai nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas, neturtinės žalos sumos yra gerokai viršijančios 5000 EUR, todėl tuo atveju, jeigu kaltinamasis bus pripažintas atsakingu už eismo įvykio sukėlimą, natūralu, kad visa ši suma bus panaudota, nukentėjusio neturtinei žalai atlyginti, o viršijanti suma bus priteista iš kaltinamojo tiesiogiai. Dėl turtinės žalos ieškovas turi pareigą įrodyti žalos dydį. Net jeigu ir laikyti, kad nukentėjusysis iki eismo įvykio gaudavo tokį įspūdingą darbo užmokestį, tai nuostoliams dėl negautų pajamų pagrįsti, neužtenka pateiktų rašytinių įrodymų. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sferą reglamentuoja specialus įstatymas. Specialusis įstatymas nustato ir negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, kuri remiasi Vyriausybės nutarimu, kuris taikomas visiems asmenims dirbusiems pagal darbo sutartis, ir nurodo kaip yra nustatomas vidutinis tokio asmens darbo užmokestis, kuris skaičiuojamas pagal paskutinius 3 mėnesius iki eismo įvykio gautas pajamas. Draudimo bendrovės pateiktas apskaičiavimas remiasi ir oficialiais rašytiniais įrodymais ir paties nukentėjusio darbdavio pateiktais duomenimis apie iki eismo įvykio šio asmens gautą vidutinį darbo užmokestį. Įvertinus VSDF Klaipėdos skyriaus išmokėtas socialinio draudimo išmokas, kurios yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, nuo eismo įvykio iki 2016-10-31 dienos yra nustatyta tik tokia negautų pajamų kompensacijos suma, kurią pagal įstatymus ir teismų praktiką galėtų atlyginti draudimas. Dėl kitos turtinės žalos asmeniui, didelių prieštaravimų nėra, yra pateikta skaičiuotė. Pagal privalomojo įstatymo draudimo nuostatas, atsakingas draudikas atlygina tik įrodymais pagrįstą žalos dydį. Teismas, net ir nesant rašytinių įrodymų gali pats nustatyti žalos dydį. Nepriklausomo vertintojo nustatyta nuostolių suma teisinga, tik nesutinka su daiktų verte, nes ta apranga nebuvo nauja ir negalima laikyti, kad nusidėvėjimas toks nežymus. Byloje žinoma, kad daugiau nei metus iki eismo įvykio nukentėjusysis nedirbo, o prieš pat eismo įvykį dirbo ir gavo kitokį darbo užmokestį. Įstatymai numato netiesioginių nuostolių apskaičiavimo tvarką, ji yra nustatyta Vyriausybės nutarime Nr. 650.
Žemesnės instancijos teismas
2015-05-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4011/15 (01) konstatuojama, kad D. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2015-05-12 19.12 val.) (1 t., b.l. 148).
2015-05-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 4007/15 (01), konstatuojama, kad T. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (kraujo ėminys paimtas 2015-05-12, 17.11 val.) (1 t., b.l. 82).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko Minijos - Varnėnų gatvių sankryžoje, ties Varnėnų g. namu Nr. 7., Klaipėdos m., kur susidūrė automobilis „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į sankryžą iš Agluonos gatvės, su motociklu „Yamaha“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiavusiu Minijos gatve. Po to automobilis „BMW 525“ užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusius automobilius „Volvo V50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Carina“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) autoavarijos vietos plane užfiksuotos automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis, slydimo žymės, stiklo šukės ir automobilių Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Carina, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei motociklo Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padėtys Minijos – Varnėnų gatvių sankryžoje po eismo įvykio; papildomuose duomenyse apie eismo įvykį apibūdinti pagrindiniai išvardintų transporto priemonių apgadinimai (1 t., b.l. 18-26). Transporto priemonės - BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Yamaha, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtos (t. 1, b.l. 29-38).
2015-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1891/15 (03) konstatuojama, kad T. D. buvo nustatyti šie sužalojimai: kairio šlaunikaulio diafizės ir kaklo lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis, kairio šokikaulio atviras lūžis su išnirimu, kairio pakinklio bei kairės išorinės kulkšnies plėštinės žaizdos. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų T. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyrius 6.6.13 punktas) (1 t., b.l. 80-81).
2015-09-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-145 (15) konstatuojama, kad automobilio „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinio kairės pusės rato dehermetizacija įvyko dėl išorinės jėgos poveikio į galinio kairiojo rato padangos išorinę šoninę sienelę, tikėtina automobiliui judant skersine arba artima tokiai krypčiai (išsivysčius šoniniam slydimui), todėl galima tvirtinti, kad ratas dehermetizavosi įvykio metu bei šio rato dehermetizacija neįtakojo įvykio kilimo (1 t., b.l. 42-44).
2016-06-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-110 (16) konstatuojama, kad nagrinėjamo įvykio metu šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje savo judėjimo krypties pirmąja eismo juosta tiesiai važiavęs motociklas „Yamaha“ atsitrenkė į motociklui iš kairės, kraštine kairiąja savo judėjimo krypties eismo juosta važiavusio bei sankryžą tiesiai kirtusio automobilio „BMW 525“ dešiniojo šono priekinę dalį. Susidūrimo metu motociklas „Yamaha“ buvo pasuktas apie vertikalią ašį laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi bei nugriuvęs ant kairiojo šono važiuojamosios dalies paviršiumi nuslydo automobilio „BMW 525“ judėjimo kryptimi. Dėl susidūrimo su motociklu „Yamaha“ atsiradusių jėgų poveikio, automobilis „BMW 525“, taip pat apie vertikalią ašį pradėjo suktis laikrodžio rodyklių judėjimo kryptimi, toldamas nuo važiuojamųjų dalių sankirtos judėjo (slydo) įstrižai į priekį ir į dešinę prieš įvykį buvusios judėjimo krypties atžvilgiu, kliudydamas šaligatvio bordiūrą užlydo ant šaligatvio bei už jo esančios vejos, tikėtina, slysdamas kairiuoju šonu pasisukęs judėjimo kryptimi, atsitrenkė į stovėjusio automobilio „Volvo V50“ kairįjį šoną, kuris buvo pasuktas ir nublokštas iš stovėjimo vietos bei atsitrenkė į greta stovėjusio automobilio „Toyota Carina“ kairįjį šoną. Po susidūrimo su automobiliu „Volvo V50“, automobilis „BMW 525“ iki visiško sustojimo dar įveikė ne mažesnį kaip 15,6 m atstumą.
Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „BMW 525“ vairuotojas D. G. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei važiuoti neviršydamas leistino greičio, jo judėjimo kryptimi užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją.
Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje motociklo „Yamaha“ vairuotojas T. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, jo judėjimo kryptimi užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, privalėjo sustoti prieš „Stop“ liniją, įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, privalėjo duoti kelią automobiliui „BMW 525“, išvažiuojančiam iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jo krypties signalas buvo leidžiamasis), o, jeigu automobilis „BMW 525“ į sankryžą įvažiavo ir ją kirto degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, tai pastebėjęs privalėjo stabdyti vairuojamą motociklą.
Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima automobilio „BMW 525“ ir motociklo „Yamaha“ suartėjimo aplinkybių susieti su šviesoforo darbo režimu.
Techniniu požiūriu tikėtina, kad prieš pat išsivystant šoniniam slydimui automobiliu „BMW 525“ buvo važiuojama didesniu nei 103,4 km/h greičiu.
Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumos analizės pagrindu, automobilio „BMW 525“ judėjimo kryptimi užsidegus eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, automobilis „BMW 525“ savo judėjimo kryptimi esančios „Stop“ linijos galėjo būti neprivažiavęs 61,2 m, 152 m arba 184 m atstumu.
Didžiausiu įvykio vietoje leidžiamu 50 km/h greičiu važiuojantis automobilis „BMW 525“ 61,2 m atstumą nuvažiuoja per 4,4 s, 152 m atstumą nuvažiuoja per 10,9 s, 184 m atstumą nuvažiuoja per 13,2 s. Situacija, kad abu eismo įvykio dalyviai į sankryžą įvažiavo jų judėjimo kryptimis degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui – techniniu požiūriu yra negalima.
Jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidarė situacija, kurią nurodo automobilio „BMW 525“ vairuotojas D. G., tai pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, tai yra automobilio „BMW 525“ vairuotojas D. G. važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį bei į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir susidūrė su motociklu „Yamaha“, o motociklo „Yamaha“ vairuotojas T. D. į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui bei susidūrė su automobiliu „BMW 525“.
Jeigu nagrinėjamas įvykis įvyko motociklo „Yamaha“ vairuotojo T. D., M. K., M. J., D. L. ir M. P. nurodomomis aplinkybėmis, tai pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „BMW 525“ vairuotojo D. G. veiksmai,– vairuojamu automobiliu „BMW 525“ važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį bei į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir susidūrė su motociklu „Yamaha“ (1 t., b.l. 49-62).
Daiktai: motociklas „Yamaha“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis „BMW 525“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir T. D. rūbai bei avalynė apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ( 1 t., b.l. 29-31,32-35,36-38, 69-70).
Dėl kaltės
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010).
Kaltinamasis D. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, aiškino, kad į sankryžą įvažiavo nors ir viršydamas leistiną greitį, tačiau degant (tai yra mirksint) leidžiamam šviesoforo signalui – žaliam, todėl nukentėjusysis turėjo leisti jam pabaigti važiuoti per sankryžą. Tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes, kaltinamasis nebuvo nuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu rašydamas paaiškinimą policijos pareigūnams (t. 1, b.l. 149), taip pat duodamas parodymus tyrėjams (t. 1, b.l. 154-155), teigė, kad žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti jam jau artėjant prie Minijos g. sankryžos, kai iki sankryžos buvo apie 3 m atstumas, tuomet jis padidinęs važiavimo greitį, kad spėtų pravažiuoti sankryžą, tačiau kiek padidino greitį ir kokiu greičiu įvažiavo į sankryžą, neužfiksavo. Teisme kaltinamasis D. G. jau aiškino, kad į sankryžą įvažiavo apie 60-70 km/h greičiu, o akseleratoriaus pedalą paspaudė tik jau viduryje sankryžos, tuomet išvystė apie 100 km/h greitį, be to aiškino, kad pravažiuojant pro didįjį Gandrališkių pastatą, jam dar degė žalias šviesoforo signalas, kuris pradėjo mirksėti prieš įvažiuojant į sankryžą, jam sumirksėjo 1-2 kartus, o geltonas šviesoforo signalas galimai įsijungė tik jau įvažiavus į sankryžą.
Nukentėjusysis T. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad į sankryžą įvažiavo jam degant leidžiamam – žaliam – šviesoforo signalui. Prieš nuleidžiant galvą, matė degantį geltoną šviesoforo signalą. Pastebėjo, kad šalia stovinčio automobilio ratas pradėjo suktis, tada pakėlė galvą, jau degė žalias šviesoforo signalas. Jis nuo sankryžos pradėjo važiuoti apie 30 km/h greičiu. Krovininis automobilis, kuris buvo sustojęs greta jo, važiavo lygiagrečiai su juo, jis pradėjo lenkti krovininį automobilį už kokių 10 metrų, tuo metu pajuto smūgį į šoną. Kaltinamojo automobilio iki įvykio nematė.
Tokius nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina teisme apklaustų liudytojų M. J., M. K. ir M. P. parodymai.
Liudytojas M. J. nuosekliai tvirtino, kad sankryžoje jo kolegos D. L. vairuojamas automobilis sustojo antroje eismo juostoje, buvo 3-ias ar 4-as automobilis toje juostoje. Motociklininką matė, jis važiavo pirma eismo juosta, lėtai, neskubėdamas ir sustojo pirmoje eismo juostoje, priekyje jų. Iki užsidegant žaliam šviesoforo signalui, niekas sankryžoje nebuvo pradėjęs judėti. Iki įvykio buvo praėjusios apie 2-3 sekundės, nuo momento kai jo kolegos automobilis pradėjo judėti, tačiau jie į sankryžą įvažiavę dar nebuvo, įvykio metu buvo sulig šviesoforu, nes savo juostoje jie stovėjo treti ar ketvirti. Matė nukentėjusįjį pakilusį aukštai virš automobilių, tai buvo praėjus kelioms sekundėms po to, kai jie pradėjo važiuoti. Lyg matė kaip atvažiuoja pilkos spalvos automobilis, matė, jog kažkas greitai pravažiavo.
Liudytojas M. K. taip pat patvirtino, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi kartu pradėjo judėti, motociklininkas taip pat pajudėjo kartu su juo, nepradėjo važiuoti pirmas. Kai pradėjo važiuoti, matė greitai parvažiuojantį automobilį. Kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis buvo nemažas ir galimai įvažiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Motociklininkas gal tik puse korpuso greičiau už jį įvažiavo į sankryžą. Jis iš karto stabdė savo automobilį, jei nebūtų stabdęs, jo automobilį irgi būtų kliudę. Prieš pradedant judėti, motociklininkas stovėjo šalimais, per vieną juostą.
Liudytoja M. P. taip pat patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet teigė, kad kai pajudėjo sankryžoje, jau degė žalias šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iki įvykio praėjo maždaug 3 sekundės, spėjo pradėti judėti priekyje jos stovėję du automobiliai. Pamatė iš kairės pusės dideliu greičiu pralekiančią mašiną, susidarė įspūdis, kad asmuo kažkur skuba, mano, gal jam degė geltonas signalas ir jis galvojo, kad pravažiuos greitai.
Nė vienas teisme apklaustas liudytojas iki įvykio eismo įvykio dalyvių nepažinojo, liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, jų suinteresuotumo bylos baigtimi teismas nenustatė, todėl pagrindo abejoti teisme šių liudytojų duotais parodymais nėra jokio pagrindo.
2016-06-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11K-110(16) konstatuota, kad techniniu požiūriu tikėtina, kad prieš pat išsivystant šoniniam slydimui automobiliu „BMW 525“ buvo važiuojama didesniu nei 103,4 km/h greičiu. Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumos analizės pagrindu, automobilio „BMW 525“ judėjimo kryptimi užsidegus eismą draudžiančiam geltonam šviesoforo signalui, automobilis „BMW 525“ savo judėjimo kryptimi esančios „Stop“ linijos galėjo būti neprivažiavęs 61,2 m, 152 m arba 184 m atstumu. Situacija, kad abu eismo įvykio dalyviai į sankryžą įvažiavo jų judėjimo kryptimis degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui – techniniu požiūriu yra negalima.
Kadangi specialistui tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima automobilio „BMW 525“ ir motociklo „Yamaha“ suartėjimo aplinkybių susieti su šviesoforo darbo režimu, specialistas negalėjo vienareikšmiškai spręsti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui tirti. Kita vertus, specialisto išvadoje nurodoma, kad jeigu nagrinėjamo įvykio metu susidarė situacija, kurią nurodo automobilio „BMW 525“ vairuotojas D. G., tai pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai, tai yra automobilio „BMW 525“ vairuotojas D. G. važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį bei į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir susidūrė su motociklu „Yamaha“, o motociklo „Yamaha“ vairuotojas T. D. į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui bei susidūrė su automobiliu „BMW 525“, tačiau jeigu nagrinėjamas įvykis įvyko motociklo „Yamaha“ vairuotojo T. D., M. K., M. J., D. L. ir M. P. nurodomomis aplinkybėmis, tai pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „BMW 525“ vairuotojo D. G. veiksmai,– vairuojamu automobiliu „BMW 525“ važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį bei į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir susidūrė su motociklu „Yamaha“ (1 t., b.l. 49-62).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamojo D. G. parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo T. D., liudytojų M. J., M. K. ir M. P. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs, aiškūs ir logiški, tokius nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus patvirtina ir specialisto išvada.
Liudytojas M. J. tvirtino, kad iki užsidegant žaliam šviesoforo signalui, niekas sankryžoje nebuvo pradėjęs judėti, o eismo įvykis įvyko tik praėjus apie 2-3 sekundėms nuo momento, kai jo kolegos automobilis užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo judėti, liudytojas M. K. nurodė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui visi kartu pradėjo judėti, motociklininkas taip pat pajudėjo kartu su juo, nepradėjo važiuoti pirmas. Kai pradėjo važiuoti, matė greitai parvažiuojantį automobilį. Kaltinamojo vairuojamo automobilio greitis buvo nemažas ir galimai įvažiavo per raudoną šviesoforo signalą, nes jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Liudytoja M. P. teigė, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iki įvykio praėjo maždaug 3 sekundės, spėjo pradėti judėti priekyje jos stovėję du automobiliai, tuomet pamatė iš kairės pusės dideliu greičiu pralekiančią mašiną.
Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų M. J., M. K. ir M. P. teisme nurodytomis aplinkybėmis, kurios vienareikšmiškai patvirtina nukentėjusiojo T. D. nurodytą aplinkybę, jog jo vairuojamas motociklas į sankryžą įvažiavo tik po to, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Vertinant specialisto išvadą šių liudytojų ir nukentėjusiojo T. D. parodymų kontekste, akivaizdu, kad T. D. Kelių eismo taisyklių reikalavimų važiuodamas į sankryžą nepažeidė, o kaltinamasis D. G. į sankryžą įvažiavo ne tik viršydamas leidžiamą greitį, bet ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, kadangi specialisto išvadoje pabrėžta, jog situacija, kad abu eismo dalyviai į sankryžą įvažiavo jų judėjimo kryptimis degant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui – techniniu požiūriu negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog eismo įvykis įvyko ne kaltinamojo D. G. nurodytomis aplinkybėmis, o nukentėjusiojo T. D. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra D. G. į sankryžą įvažiavo ne tik viršydamas leistiną greitį bet ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu buvo automobilio „BMW 525“ vairuotojo D. G. veiksmai,– vairuojamu automobiliu „BMW 525“ važiavo viršydamas didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 50 km/h važiavimo greitį bei į sankryžą įvažiavo jo judėjimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui bei susidūrė su motociklu „Yamaha“. Tokiais savo veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 135 bei 169 punktų reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą bei sunkų nukentėjusiojo T. D. sveikatos sutrikdymą. Taigi, kaltinamojo D. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 3 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tiek į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis D. G. anksčiau teistas už apysunkius turtinius nusikaltimus, tačiau teistumas yra išnykęs, padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių šioj byloje teismas nenustatė, kaltinamasis bedarbis, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo veiksmais padarytos žalos nepašalino ir savo elgesio kritiškai nevertina. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį nei šios bausmės vidurkis už neatsargius nusikaltimus.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vedęs, augina mažametį vaiką, anksčiau už tokio pobūdžio veikas nebuvo teisiamas, už šiurkščius KET administracine tvarka nebuvo baudžiamas, teismas turi pagrindo manyti, kad D. G. daugiau nusikaltimų nedarys, o bausmės tikslai jam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs.
Byloje nustatyta, kad D. G. anksčiau darė KET pažeidimus, buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo neįgijęs teisės vairuoti, taip pat už tai, kad sukėlė eismo įvykį (t. 1, b.l. 172), duomenų, kad buvo baustas už tai, jog automobilį būtų vairavęs apsvaigęs, nėra. Teismas pažymi, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, sukeliant nusikalstamus padarinius, kurie šioje byloje nustatyti didesni nei minimalūs – nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata ir kaltinamojo veikos padariniai nėra išnykę, nukentėjusysis iki šiol jaučia ir neapibrėžtą laiką tikrai jaus eismo įvykio metu patirtus padarinius.
Teismas įvertina tai, kad D. G. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas KET pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes. Kaltinamasis D. G. elgdamasis neatsargiai, viršydamas tame kelio ruože didžiausią leidžiamą važiavimo greitį, degant draudžiamam šviesoforo signalui, nesustojo prieš šviesoforą, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su nukentėjusiojo vairuojamu motociklu, dėl ko nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, be D. G. automobilio ir nukentėjusiojo motociklo, apgadinti dar du automobiliai. Nors D. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, tačiau anksčiau buvo administracine tvarka už KET pažeidimus, be to, šioje byloje nustatyti D. G. padaryti KET pažeidimai yra šiurkštūs ir sukėlė sunkias pasekmes, o kaltinamasis savo kaltės nepripažino, todėl darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo – skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė:
- iš kaltinamojo D. G. priteisti 55 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, išlaidas patirtas advokato paslaugoms bei vertimo išlaidoms padengti, pateikė duomenis, kad už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje advokatui sumokėjo 1600 EUR (t. 2, b .l. 99-100, t. 4, b.l. 34) bei turėjo 45 EUR išlaidų už dokumentų vertimo paslaugas (t. 4, b.l. 35);
-iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 5 000 EUR neturtinei žalai, 5294 EUR turtinei žalai ir 105 063 EUR negautoms pajamoms atlyginti (t. 3, b.l. 1-200, t. 4, b.l. 1-35).
Ieškinyje nukentėjusysis T. D. nurodė, kad patirtą turtinę žalą sudaro: 1) gydymo priemonėms ir vaistams išleistos lėšos -1018,15 EUR, 2) eismo įvykio metu sugadinto turto – motociklo bei motociklininko aprangos vertė, įvertinus jų nusidėvėjimą, taip pat motociklo saugojimo bei vertintojo paslaugos – 4275,90 EUR (t. 3, b.l. 4-6), bei 105 063 EUR negautų pajamų (t. 3, b.l. 6-7). Ieškovas T. D. nurodo, kad jo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis iki 2014 m. gegužės mėnesio dirbdavo logistikos vadovu pagal metinius kontraktus užsienio valstybėse, jo pajamos būdavo didelės, po eismo įvykio buvo priverstas atsisakyti gautų mažiausiai keturių darbo pasiūlymų, dėl ko realiai negavo 105 063 EUR (iš negautų pajamų sumos jau atimtos Socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta 2199 EUR suma) pajamų, nes būdamas sveikas ir darbingas turėjo realią galimybę gauti nurodyto dydžio pajamas. T. D. teigia, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro jo patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį sukėlė daugybiniai kojos kaulų lūžiai bei plėštinės žaizdos, sužalojimai ne kartą gydyti operaciniu būdu. Ieškovas patyrė didžiulius skausmus tiek po įvykio, tiek gydymo metu, nes lūžusi koja buvo tempiama, jam buvo paskirtas gulimas režimas, leidžiama daug nuskausminamųjų vaistų. Ilgą laiką jautė ne tik fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, pažeminimą, jam buvo būtina kito žmogaus priežiūra. Dėl patirtų sužalojimų suprastėjo kasdieninis gyvenimas, apribotos galimybės bendrauti, buvo priklausomas nuo kitų žmonių, negalėjo atlikti jokių fizinių pastangų reikalaujančių darbų. Eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, šlaunikaulis iki šiol negyja, koja sutrumpėjusi 20 mm, tai sukelia nepatogumų vaikštant ir stovint, būtina speciali ortopedinė avalynė. Gydytojų prognozė nėra optimistiška, šiuo metu vaikšto pasiremdamas lazda, chirurgas prognozuoja papildomų operacijų, siekiant paskatinti kaulo gijimą. Pusantrų metų ieškovas priverstas gyventi sėslų gyvenimą, negali dirbti mėgstamo darbo, sveikata ir gyvenimo kokybė nebebus tokia, kokia buvo iki eismo įvykio.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis, kurį vairavo kaltinamasis D. G., buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale (1 t., b.l. 170). Draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas byloje įtrauktas civiliniu atsakovu (1 t., b.l. 140-141).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už tą žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, o pagal to paties įstatymo 16 str. 1 d., atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovo į bylą pateiktų mokėjimo kopijų matyti, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nukentėjusiajam T. D. jau pervedė 1903,45 EUR (gydymo, kuro išlaidoms bei negautoms pajamoms atlyginti) (t. 2, b.l. 87), 1883,85 EUR (už įvykio metu sugadintą turtą), taigi viso nukentėjusiajam T. D. jau išmokėjo 3787,30 EUR sumą ir savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad sutinka nukentėjusiajam papildomai sumokėti - 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, 386,21 EUR su gydymu susijusiems nuostoliams atlyginti, 1883,85 EUR dėl turto sugadinimo ir 651,74 EUR negautoms pajamoms atlyginti.
Nukentėjusysis T. D. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl eismo įvykio turėjo 1018,15 EUR gydymo išlaidų, kurias sudaro pirktų vaistų, gydymo priemonių, reabilitacijos paslaugų vertė ir palatos mokestis (t. 3, b.l. 25,136-148), draudimo bendrovė nesutinka atlyginti 243,32 EUR už pagerintą palatą, už vaistus, ramentus ir reabilitaciją yra apskaičiavusi ir išmokėjusi 386,21 EUR, dar sutinka sumokėti 386,21 EUR, motyvuodama tuo, kad iš Klaipėdos universitetinės ligoninės 2017-02-09 pranešimo matyti, kad T. D. gydymo ligoninėje laikotarpiu nuo 2015-05-12 iki 2015-06-22 vienvietę palatą (mokamą paciento) pasirinko savo ar artimųjų pageidavimu, tuo laikotarpiu laisvų lovų (be papildomo apmokėjimo) ligoninėje buvo (t. 2, b.l. 91).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs tai, kad 243,32 EUR išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 3, b.l. 148), nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, jautė didelius skausmus, dėl ko jam buvo būtina artimųjų parama ir pagalba, kurią būtų sudėtinga suteikti, jei nukentėjusysis būtų slaugomas daugiavietėje palatoje, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais laiko pagrįstomis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš draudimo bendrovės priteistina likusi neatlyginta gydymo išlaidų dalis (1018,15-386,21), kurią sudaro 631,94 EUR.
Nukentėjusysis T. D. eismo įvykio metu sugadinto turto – motociklo vertę grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ motociklo vertinimo pažyma bei ataskaita, kurioje nurodoma, jog motociklo vertė yra 3143 EUR (t. 3, b.l. 131-132), taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog už motociklo saugojimą aikštelėje ir vertinimą patyrė atitinkamai 84,70 EUR bei 120 EUR išlaidas (t. 3, b.l. 128-129,133), o motociklininko aprangos vertę nukentėjusysis grindžia UAB (duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodoma, kad 2012 m. kainomis motociklininko rūbų ir aksesuarų bendra vertė su PVM yra 1092 EUR, tačiau nukentėjusysis teigia, kad žala buvo padaryta 2015 m. todėl įvertinus 15 proc. nusidėvėjimą, minėtų daiktų kaina 928,35 EUR.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sutiko atlyginti visą vertinimo ataskaitoje nurodytą motociklo vertę – 3143 EUR, motociklo saugojimo ir vertinimo išlaidas, tačiau pateikė nuostolių skaičiuotę bei internetinių skelbimų kopijas, kuriomis grindžia savo teiginius, jog panaudotų nukentėjusiojo nurodytų motociklininko rūbų ir aksesuarų bendra kaina yra ne 1092 EUR, o tik 420 EUR (t. 2, b.l. 57-62).
Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo duomenys gauti iš įmonės, prekiaujančios nauja ir naudota motociklininkų apranga, atstovo, nėra susietos su minėtų daiktų įsigijimo metu galiojusiomis kainomis, neaišku, kiek laiko naudotų ir kiek nusidėvėjusių daiktų kainos nurodytos ir paskaičiuotos, o skelbimuose nurodytos kainos taip pat tik orientacinės, kadangi nurodyta šiuo metu esanti kaina, kuri neatspindi daiktų vertės, kai juos įsigijo nukentėjusysis. Kita vertus, nors nukentėjusysis nurodo, kad per trejų metų laikotarpį jo turėti daiktai nusidėvėjo tik 15 procentų, tačiau pirkimo čekių, patvirtinančių, jog būtent už tokią kainą, kokia nurodyta pažymoje jis daiktus ir įsigijo į bylą nepateikė. Todėl, teismo nuomone, per tokį laikotarpį nurodytų specifinių daiktų vertė sumažėjo ženkliau – t.y. 30 proc., ir pagrįsta sugadintų daiktų vertė būtų 764,40 EUR, atitinkamai ieškovo reikalavimą dėl sugadinto turto sumažinant iki 4112,10 EUR.
Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė už sugadintą motociklininko aprangą, motociklą, motociklo vertinimo išlaidas bei saugojimą aikštelėje nukentėjusiajam T. D. jau išmokėjo 1883,85 EUR sumą (t. 2, b.l. 85, 106), todėl teismas nukentėjusiojo patirtai žalai dėl sugadintų daiktų, aprangos, vertinimo ir saugojimo turėtoms išlaidoms atlyginti iš draudimo bendrovės priteisia dar 2228,25 EUR (4112,10 EUR-1883,85 EUR).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, yra laikomos asmens turtine žala. Privalomuoju socialiniu draudimu yra saugomi, draudžiamo asmens turtiniai interesai ir įstatyme nustatytais atvejais yra kompensuojami turtiniai asmens praradimai.
Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį.
Nukentėjusysis T. D. nurodo, kad jo dėl eismo įvykio negautos pajamos ieškinio padavimo dieną sudaro per 17 mėnesių jo uždirbama suma – 107 262 EUR, kurią paskaičiavo išvesdamas iki eismo įvykio užsienio bendrovėse gautų pajamų ir po eismo įvykio gautuose darbo pasiūlymuose įvardintą darbo užmokesčio vidurkį, šią sumą sumažindamas Socialinio draudimo fondo valdybos išmokėta 2199 EUR suma, taigi prašo iš draudimo bendrovės priteisti 105 063 EUR negautų pajamų (t. 3, b.l. 6-7, 143-200, t. 4, b.l. 1-13).
Atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas su tokiu paskaičiavimu nesutinka, nurodo, kad prieš tampant nedarbingu ieškovas dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)” ir jo vidutinis atlyginimas sudarė 288,56 EUR per mėnesį, todėl ieškovo negautos pajamos už 24 mėnesius nuo eismo įvykio iki nuosprendžio priėmimo sudarytų 6925,44 EUR, įvertinus SODROS išmokas (4775,46 EUR) galutinė ieškovo negautų pajamų suma sudarytų - 2149,98 EUR, dalį negautų pajamų sumos – 1498,24 EUR - atsakovas ieškovui jau yra sumokėjęs (t. 2, b.l. 86-87).
Nukentėjusysis T. D. bei jo sutuoktinė R. Č. teisme nurodė, kad nukentėjusysis iš užsienio grįžo 2014 m., apie metus niekur nedirbo, statėsi namą, o 2015 m. vasarį laikinai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškojosi kito darbo užsienyje. Visos jo darbovietės iki grįžtant į Lietuvą pabaigti namo statybas ir įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo užsienio kompanijose, paskutinė jų - „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo logistikos ir jūrinių operacijų koordinatoriumi nuo 2013-04-05 iki 2014-05-08, o iš darbo išėjo savo noru dėl Krymo neramumų, jo gaunamas mėnesinio atlyginimo vidurkis minėtoje įmonėje buvo 5201 EUR (t. 2, b.l. 92-94). Tokį darbą dirbo ir anksčiau, ką patvirtina jo pateiktos paso kopijos. Po eismo įvykio nukentėjusysis gavo bent keturis analogiško darbo pasiūlymus, kurių neturėjo galimybės priimti dėl sveikatos sutrikdymo (t. 3, b.l. 197-200, t. 4, b.l. 1-13).
Teismas atsižvelgia į tai, kad iki eismo įvykio, kuriame buvo sužalotas, nukentėjusysis T. D. savo noru buvo nutraukęs darbo santykius „(duomenys neskelbtini)“, vienerius metus gyveno Lietuvoje, be to, 2015 m. vasarį įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje iki patirtų sveikatos sužalojimų (2015-05-12) dirbo daugiau nei tris mėnesius techniku – konsultantu, uždirbdamas vidutinį 288,56 EUR dydžio mėnesio darbo užmokestį (t. 2, b.l. 65).
Nors nukentėjusysis teigia, kad dėl eismo įvykio negavo pajamų, kurios lygios užsienio bendrovėje uždirbto ir gautuose darbo pasiūlymuose įvardinto užmokesčio vidurkiui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tokį darbo užmokestį T. D. būtų gavęs realiai. Nukentėjusiojo gauti darbo pasiūlymai pateikti jau po eismo įvykio ir nukentėjusiojo sužalojimo, byloje jokių duomenų, kad T. D. jau buvo sutaręs dėl darbo sąlygų kurioje nors iš minėtų įmonių, nėra, todėl darbo pasiūlymai nepatvirtina, jog T. D. realiai būtų sutikęs dirbti tokį darbą ir būtų priimtas į atitinkamą darbovietę.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas nurodytais argumentais, kad realiai T. D. negautų pajamų suma apskaičiuotina pagal vidutinį T. D. darbo užmokestį (atskaičius mokesčius) paskutinėje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš šios sumos atimant socialinio draudimo išmokas (ligos pašalpą). Kadangi nukentėjusysis T. D. iki šio nuosprendžio paskelbimo buvo nedarbingas dvejus metus (2015-05-12 – 2017-06-01), jo negautų pajamų suma už šį laikotarpį būtų 6925,44 EUR (288,56 x24 mėn.). Iš šios sumos atimama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus jau išmokėta suma 3967,46 EUR (t.2, b.l. 89-90), paskaičiuota iki 2017-01-25, bei dar 808 EUR suma už keturis mėnesius iki nuosprendžio paskelbimo (4x202EUR), viso 4775,46 EUR. Taigi draudimo bendrovė iki nuosprendžio paskelbimo turėtų nukentėjusiajam išmokėti 2149,98 EUR negautų pajamų sumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė jau išmokėjo T. D. 1498,24 EUR negautų pajamų atlyginimą, iš draudimo bendrovės nukentėjusiojo naudai negautų pajamų atlyginimui papildomai išieškotina 651,74 EUR suma.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas sutinka atlyginti 5000 EUR neturtinę žalą, t.y. maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustatytą draudiko atlygintinos neturtinės žalos sumą.
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam T. D. buvo padaryti įvairūs sužalojimai - kairio šlaunikaulio diafizės ir kaklo lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis, kairio šokikaulio atviras lūžis su išnirimu, kairio pakinklio bei kairės išorinės kulkšnies plėštinės žaizdos - dėl kurių jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei įvairius nepatogumus, kadangi nukentėjusiajam atliktos keturios operacijos, po operacijų leidžiami stiprūs nuskausminamieji vaistai, iš ligoninės išleistas tik praėjus 6 savaitėms nuo įvykio. Po įvykio sužalota koja yra sutrumpėjusi apie 20 mm, iki šiol nukentėjusysis yra nedarbingas, vaikšto pasiremdamas lazda, koja nėra visiškai sugijusi, visiško pasveikimo prognozė abejotina (t. 3, b.l. 26).
Esant tokioms veikos pasekmėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam T. D. buvo padaryta neturtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta, nukentėjusysis kentėjo stiprius fizinius skausmus, vartojo stiprius nuskausminančius preparatus, dėl sveikatos sutrikdymo negali dirbti, kurį laiką buvo itin sumažėjusios jo galimybės bendrauti, jis buvo visiškai priklausomas nuo aplinkinių žmonių pagalbos ir paramos. Šiuo metu nukentėjusysis vaikšto pasiremdamas lazda, nors vaikščiojimo funkcija likusi, tačiau akivaizdu, kad dėl kojos sutrumpėjimo, nukentėjusysis jaus diskomfortą ir nepatogumus. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukėlė dvasinius išgyvenimus dėl traumos komplikacijų ateityje (sužalota koja liko trumpesnė, kojos kaulas negyja, dėl ko nukentėjusiajam gali tekti išgyventi dar vieną operaciją). Teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius traumos reiškinius, į tai kad kaltinamasis D. G. vedęs, bedarbis, tačiau darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto (t. 4, b.l. 29-32), o jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus.
Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8688 EUR iki 26 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011, 2K-193/2012, 2K-48/2013 ir kt.). Tačiau teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus nustatyti neturtinės žalos dydį yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo fizinius ir dvasinius išgyvenimus, patirtus dėl sveikatos sutrikdymo, atsižvelgęs į sveikatos sutrikdymo mastą, liekamuosius sužalojimų padarinius, atkreipdamas dėmesį ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies, viso priteisdamas 18 000 eurų sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti - iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisiant 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti, o likusią 13 000 EUR sumą priteisiant iš kaltinamojo D. G..
Dėl išlaidų už dokumentų vertimus ir advokato pagalbai apmokėti
BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Atsižvelgdamas į tai, kad D. G. pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, o nukentėjusysis į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog kartu su teisminio nagrinėjimo metu pateiktais kvitais iš viso buvo patirtos 1645 EUR išlaidos (t. 2, b.l. 99-100, t. 4, b.l. 34-35), kurias sudarė užmokestis teisininkui už ieškinio parengimą bei atstovavimą byloje, kitos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos – užsienio kalba pateiktų dokumentų vertimas į lietuvių kalbą (BPK 103 str. 6 p.), šias nukentėjusiojo patirtas išlaidas, teismas laiko pagrįstomis ir ne per didelėmis, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš kaltinamojo D. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti.
Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams.
Nukentėjusiojo T. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
N. T. D. iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo priteisti 3511,93 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus vienuolika eurų 93 ct) turtinei žalai ir 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
N. T. D. iš kaltinamojo D. G. priteisti 13 000 EUR (trylika tūkstančių eurų) neturtinei žalai bei 1645 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) proceso išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Tris kompaktines plokšteles su nuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje, automobilio „BMW 525“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį kairės pusės ratą, saugomą Klaipėdos apskrities VPK (t. 1, b.l. 35,41), grąžinti D. G..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.