- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1244-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00255-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- M. J.
Pranešėja Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-1244-622/2012
Teisėja Gražina Gudžiūnienė (Proceso Nr. 2-46-3-00255-2012-2)
2012 m. spalio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. J. prašė nustatyti jo ir nepilnametės dukros, R. J., gim. 2006-09-30, a.k (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, prašė leisti bendrauti ir pasiimti savo dukrą R. J. iš darželio „Ąžuoliukas“ kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 21 val. su savimi, kiekvieną savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 12 val., nes atsakovė R. J. trukdo jam bendrauti su dukra, neleidžia pasiimti pas save.
Atsakovė R. J. su ieškiniu nesutiko ir teismui nurodė, kad tokia bendravimo tvarka su vaiku prieštarauja šeimos sampratai. Nurodė, kad vaikas bendrauja su tėvu, kada jis tik pageidauja. Kai dukra serga tik tuomet nebendrauja su tėvu. Sutinka, kad, kai Raminta turi laisvo laiko, bendrautų su tėvu, tačiau kokią bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustatyti, ji teismui nepasiūlė.
Tauragės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies. Prašė nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros, R. J., gim. 2006-09-30, a.k (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, prašė leisti tėvui bendrauti ir pasiimti savo dukrą R. J. iš darželio „Ąžuoliukas“ kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki vakaro 21 val. su savimi ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 12 val.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė M. J. a.k (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros R. J., gim. 2006-09-30, a.k (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką: M. J. turi teisę bendrauti ir pasiimti dukrą R. J., gim. 2006-09-30, a.k (duomenys neskelbtini) su savimi iš darželio „Ąžuoliukas“ kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 21 val. ir kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 12 val.; priteisė iš R. J. a.k (duomenys neskelbtini) M. J. a.k (duomenys neskelbtini) 216,50 Lt (du šimtus šešiolika litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad mergaitė R. J. nori bendrauti su tėvu M. J. tokiomis sąlygomis, kokiomis prašo tėvas. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, jog tėvo bendravimas su dukra, prieštarauja jos interesams.
Šalies argumentai
Atsakovė R. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. J. ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad sudaryta Santuokos teisinių pasekmių sutartimi atsakovė įsipareigojo netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Minėtų salygų ji nepažeidžia, todėl teismas negalėjo keisti sutarties sąlygų ir nustatyti kitokią bendravimo tvarką. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jam trukdo matytis ir bendrauti su dukra. Nurodė, kad dukra nebuvo apklausta nei teismo, nei vaiko teisių apsaugos specialistų, todėl nežinojo jos nuomonės dėl bendravimo su tėvu. Nurodė, kad jai netrukdo ieškovui teismo nustatytas grafikas dėl bendravimo su dukra.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes atsakovės motyvai ir argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, jog vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad nėra pakankamai užtikrinamos ieškovo teisės bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė skunde nurodė, jog sutinka su teismo nustatyta tvarka dėl ieškovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą, tačiau skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 43). Taip pat apeliante nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidas, nes ji neprieštaravo ir leido ieškovui bendrauti su dukra bei dalyvauti jos auklėjime. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kolegija mano, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007)
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką (b. l. 3-5). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutaria su ieškovu dėl bendravimo su dukra, nesutiko, kad ieškovas galėtų matytis su vaiku kiekvieną trečiadienį (b. l. 36) ir tik vėliau davė sutikimą (b. l. 37). Ieškovė kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl atsakovės teiginiai, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, nes ji netrukdė bendrauti su vaiku, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įstatymo garantuojamas lygias tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, pirmosios instancijos teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi įstatymas įtvirtinta bendrą principą, jog pralaimėjusi šalis privalo atlyginti kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš rašytiniu bylos duomenų matyti, kad atsakovė taikiai ginčo spręsti nesiūlė, ginčijo ieškovo reiškiamą ieškinį, nesutiko su siūloma bendravimo tvarka, o kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, todėl atsakovės teiginiai, jog ieškovas nepagrįstai reiškė ieškinį teisme, laikytini nepagrįstais, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, atsakovei tenka pareiga proporcingai atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 433 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik ½ dalį – 216,50 Lt. Faktinės bylos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas susijusias su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą palikti nepakeistą.