Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini).

Pažymoje apie santuoką nurodyta, kad susituokė K. P. ir E. K.. Gimimo liudijimas ir pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas ir palikėjas yra broliai.

Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių bei po 150/803 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui ir palikėjui.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos pažymoje nurodyta, kad S. P. ir J. P. deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pagal 1991–1998 m. Pyplių kaimo ūkinę knygą Nr. 1 ir 1998–2002 m. namų ūkių knygą Nr. 1, sodyba priklausė jų mamai E. P.. S. P. ir J. P. minėtoje sodyboje gyvena nuo gimimo.

Byloje pateikti mokėjimo nurodymai už elektrą, patvirtina, kad E. V. sumoka mokesčius pareiškėjo vardu.

Pareiškėjo atstovė posėdžio metu nurodė, kad vienintelis palikėjo įstatyminis įpėdinis yra pareiškėjas. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė dėl sveikatos būklės, tačiau palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Liudytojas E. V. posėdžio metu davė parodymus, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jau 30 metų. Pareiškėjas ir jo brolis jam yra žinomi. Jie yra patys artimiausi kaimynai, ribojasi tvora. Kai ten atsikraustė, jie jau ten gyveno, jie ten gimė ir augo. Palikėjas neturėjo sutuoktinės, vaikų. Jie buvo 4 broliai, kiti numirė. Nei vienas neturėjo šeimos. Pareiškėjo brolis S. yra miręs. Ten yra sena sodybėlė, palikėjas turėjo pusę namo ir 6 arus žemės. Pareiškėjas rūpinasi likusiu brolio turtu. Pareiškėjas jo paprašo, jis nušienauja žolę, pagenėja medžius. Pareiškėjas yra ligotas, sunkiai vaikšto. Pareiškėjas ir prieš ir po brolio mirties rūpinosi turtu. Broliai gyveno dviese. Prieš mirtį 2–3 metus palikėjas buvo išėjęs gyventi pas moteriškę, todėl pareiškėjas ten vienas gyveno. Pareiškėjas net nežinojo, kad brolis numirė, nes jis nesilankydavo name. Pareiškėjas brolį palaidojo. Pareiškėjas viskuo rūpinosi. Pareiškėjas duoda pinigų, o jis sumoka mokesčius už elektrą, šiukšlių išvežimą ir žemės mokestį.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, jog pareiškimui neprieštarauja, todėl surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pateiktais rašytiniais įrodymais, savo bei liudytojo paaiškinimais, pareiškėjas įrodė, kad jis po savo brolio S. P. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir valdo jo palikimą. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Kitokia tvarka, negu kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių, todėl jo kreipimasis yra laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo brolio S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.