- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- 1A-721-81-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 03-1-00519-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-81/2010
2010 m. lapkričio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 135 str. 1d. padarymą laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Š., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) , 2009 m. lapkričio 25 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose kumščiais sudavė nukentėjusiajam M. J. penkis smūgius į kairį šoną ir į nugarą bei vieną smūgį į pilvą, taip nukentėjusiajam M. J. padarė pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, dėl ko nukentėjusysis M. J. neteko daugiau kaip 30 procentų bendro pastovaus darbingumo, t.y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Jis mano, kad paskirta bausmė per griežta, teismas nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 135 str. 1 d. atsižvelgdamas į klaidingą eksperto išvadą, kad nukentėjusysis M. J. neteko 30proc. darbingumo. Liudytojo Nr. 1 parodymai klaidingi, nes jie nesutampa su nukentėjusiojo M. J. parodymais.
Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.
LR BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Nuteistasis iš esmės nesutinka su byloje surinktų įrodymų vertinimu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso/toliau- LR BPK/ 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y. sunkiai sutrikdęs M. J. sveikatą. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija visiškai sutinka.
Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam M. J., tačiau nesutinka su padarytų sužalojimų kvalifikavimu, nes mano, jog nepagrįstai ekspertas nurodė, jog M. J. neteko 30 proc. darbingumo. Šis nuteistojo skundo argumentas nepagrįstas ir turi būti atmetamas. Pažymėtina, teismo specialisto išvada Nr. G4036/09(02) teismas netikėti neturi pagrindo, nes ją atliko turintis tinkamą kvalifikaciją teismo medicinos ekspertas, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus. Specialistas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės LR BK 235 straipsnį, būtent teismo medicinos ekspertai turi teisę, kompetenciją nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šios išvados pagrįstumu ir teisingumu. Iš šios specialisto išvados matyti, jog M. J. konstatuotas pilvo sumušimas ir blužnies plyšimas, kurie galėjo gautis būtent nurodomu laiku, t.y. 2009-11-25, šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdingas tiesioginiam smūginiam kontaktui; tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumštimi ar spiriant koja; dėl blužnies pašalinimo M. J. yra netekęs daugiau kaip trisdešimt procentų bendro pastovaus darbingumo ir todėl sveikatos sutrikdymo mastas kvalifikuojamas sunku. Šios aplinkybės, kad nuteistasis sudavė smūgius nukentėjusiajam A. Š. neneigė. Ta aplinkybė, kad A. Š. buvo suduoti smūgiai 2009-11-25, patvirtinama nukentėjusiojo parodymais, kurių A. Š. neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis teigia, kad Liudytojo Nr. 1 parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Šis skundo argumentas iš dalies pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus, kurią Liudytojo Nr.1 parodymų dalį vertina kritiškai, ir kodėl tiki tik dalimi Liudytojo Nr. 1 parodymų. Teismas vadovavosi tik tais Liudytojo Nr. 1 parodymais, kurie iš esmės neprieštarauja nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymams bei kitai rašytinei bylos medžiagai, todėl tuo pagrindu nuteistojo veikos kvalifikacija negali būti keičiama. Liudytojas Nr. 1 patvirtino, jog A. Š. ir nukentėjusysis kalbėjo apie perėjimą į kitą būrį, po ko A. Š. M. J. sudavė smūgius rankomis. Šie parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiojo M. J. parodymus. Būtent nuteistojo, nukentėjusiojo, Liudytojo Nr. 1 parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei kiti byloje išsamiai ištirti ir visapusiškai įvertinti įrodymai neginčijamai patvirtina A. Š. kaltę sudavus smūgius rankomis M. J., dėl ko jam padarytas pilvo sumušimas su blužnies plyšimu, dėl ko M. J. neteko 30 procentų bendro pastovaus darbingumo, t.y. sunkai sutrikdžius sveikatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Š. sąmoningai mušė nukentėjusįjį, suduodamas rankomis, kumščiais, nukentėjusiajam į šoną, į nugarą ir į pilvą, todėl kaip ir bet kuris normalus žmogus turėjo suprasti ir suprato tokių savo veiksmų pavojingumą kito asmens sveikatai, nors ir nenorėjo tokių savo veiksmų padarinių – sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. elgėsi staiga atsiradusia neapibrėžta netiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo veika dėl jo padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1d. kvalifikuota teisingai.
Nepagrįstas ir atmetamas nuteistojo skundo argumentas dėl per griežtos bausmės.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi LR BK 54 str. 2 d. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą, nors yra jaunas, tačiau anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, per bausmės atlikimo laiką neskatintas, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus baustas 10 kartų, nusikaltimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. Š. prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Dėl šių aplinkybių paskirtoji bausmė yra adekvati nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, yra mažesnė nei numatytos bausmės už šį nusikaltimą sankcijos vidurkis, todėl dar švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.