Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-90-159/2011

2011 m. kovo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovams S. J. ir advokatui A. Ž., atsakovės atstovui advokatui E. A., trečiajam asmeniui V. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1472-740/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Restapa“ ieškinį atsakovei E. Č. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo V. Č.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas sprendime padarė išvadas, kad atsakovė neobjektyviai nurodė ieškovės atliktų darbų trūkumus, kaip pagrindą sustabdyti darbų apmokėjimą, nes atsakovės atstovas pasirašė atliktų darbų aktus, atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, priėmė ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pats tiesiogiai vykdė statybos darbų priežiūrą ir iš esmės daugumą darbų priėmė pasirašydamas statybos darbų žurnale; kad byloje nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų terminų ar jų kokybės, tačiau nors ir pažeisdama sutarties nuostatas dėl apmokėjimo terminų, ieškovei net penkis kartus raštu reikalaujant apmokėjimo, periodiškai atliko mokėjimus nuo 2008-07-30 iki 2009-03-19. Tokie atsakovės atlikti ieškovei mokėjimai taip pat netiesiogiai įrodė, kad dėl darbų eigos ir kokybės atsakovė ieškovei pretenzijų neturėjo. Teismas atsakovės pateiktus įrodymus dėl nekokybiškai atliktų darbų įvertino neobjektyviais ir juos įvertino neužbaigtų darbų pasekmėmis.

Remdamasis įrodymų visuma teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog statybos darbai pagal sutartį buvo sustabdyti ieškovės atstovo prašymu, todėl sutiko su ieškovės teiginiais, kad sutartys tarp šalių nėra pasibaigusios. Remiantis šalių sutartimis ieškovė turi pareigą iki galo užbaigti darbus, atsakovė tuos darbus priimti ir už juos sumokėti, atliekant galutinį statybos darbų priėmimą–perdavimą, ieškovė turės galimybę nurodyti galimus darbų trūkumus ir realizuoti kitas teises, susijusias su galimų trūkumų šalinimu. Teismas, vadovaudamasis CK 6.71 str. – 6.75 str., užsakovės – atsakovės – sutartimi prisiimtu įsipareigojimu mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius rangovei už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo neapmokėtų darbų kainos ir remdamasis delspinigių apskaičiavimo lentele, iš atsakovės ieškovei priteisė 45 50,93 Lt delspinigių (t. 1, b. l. 187–189).

Atsakovė E. Č. 2010-06-11 padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-12 sprendimą, priimti naują sprendimą – atmesti visus UAB ,,Restapa“ ieškinio reikalavimus, iš ieškovės atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenagrinėjo tos aplinkybės, kad pagal rangos sutartis ieškovė visus statybos darbus privalėjo atlikti iki 2008-08-25, tačiau statybos darbų neatliko. Atsakovei pasirašius atliktų darbų aktus, kuriuose nurodyti dalies pagal sutartis atliktų darbų kiekiai, ieškovė savavališkai nutraukė visų darbų vykdymą ir jų užbaigimą. CK 6.207 str. 2 d. nustato, kai šalys savo prievoles turi vykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Ieškovei laiku neatlikus visų sutarties darbų, atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimą už darbus.

Teismas sprendime neteisingai įvertino atliktų darbų aktus. Tokių aktų paskirtis yra fiksuoti faktiškai atliktų darbų kiekius. Atliktų darbų aktai nėra dokumentai, kuriais priimami darbai ir patvirtinta tų darbų kokybė. Sutarčių 7 punkte šalys buvo susitarusios, kad darbų priėmimas bus organizuojamas užbaigus objekto darbus. Šalys nebuvo sutarusios dėl darbų priėmimo etapais. Atliekamų darbų kokybė yra viena esminių rangos sutarčių sąlygų ir, apeliantės manymu, užsakovė turi teisę stabdyti mokėjimus, nustačius darbų trūkumus (CK 6.207 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo paskirti ekspertizę, todėl atsakovė savarankiškai organizavo nepriklausomo tyrimo atlikimą. Eksperto, turinčio teismo eksperto kvalifikaciją, išvada patvirtino atsakovės teiginius, kad ieškovė statybos darbus vykdė netinkamai, nesilaikė statybos kokybės reikalavimų, statybos darbų dokumentacija nebuvo tinkamai ir teisingai rengiama bei pildoma, taip pat ekspertas nurodė, kokius nuotolius atsakovė patyrė dėl nekokybiškai ir iki galo neatliktų darbų.

Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė delspinigius. Atsakovė sustabdė mokėjimus ieškovei laiku ir tinkamai neatlikus statybos rangos darbų. Nustačius, kad atsakovė pažeidė savo prievolę vykdyti mokėjimus, delspinigiai ieškovės naudai negalėtų būti priteisti, ieškovei praleidus sutrumpintą šešių mėnesių terminą reikalavimui dėl delspinigių pareikšti (CK 125 str. 5 d., t. 2, b. l. 2–3).

Užsakovės atstovas ir techninis prižiūrėtojas V. Č. statybos darbų žurnalo Nr. 1 dalyje „Forma F – 7“ grafoje „Darbų priėmimo rezultatai“ ranka padarė įrašus ir pasirašė, kad darbų kokybė atitinka projekto ir norminių dokumentų reikalavimus, nenurodė nei nepriimtų darbų kiekio, nei nurodymų ištaisyti defektus. Atsakovės atstovas ne tik pasirašė atliktų darbų aktus, bet ir atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą, priėmė ieškovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kartu pats tiesiogiai vykdė statybos darbų priežiūrą. Atsakovė ar jos atstovas įstatymų nustatyta tvarka trūkumų dėl ieškovės atliktų darbų savo valios neišreiškė, todėl pripažintina, kad ieškovė darbus atliko nenukrypdama nuo sutarčių nustatytų reikalavimų (CK 6.663 str.). Ieškovė nesutinka su ekspertizės išvada ir nurodė, kad statybos darbų trūkumai yra neužbaigtų darbų pasekmė. Atsakovės patirti nuostoliai dėl defektų atsirado ne dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų, tačiau dėl to, kad statybos darbai buvo sustabdyti, iki bus atsiskaityta už faktiškai atliktus darbus. Atsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimo metu defektų nebuvo, tai patvirtina atsakovės vykdyti daliniai mokėjimai už darbus. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, jog jai neteisingai apskaičiuoti delspinigiai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39, už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas ir praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistini delspinigiai už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2009-01-29 iki 2009-07-29 (t. 2, b. l. 9–15).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti už atliktus statybos rangos darbus ieškovei. Taip pat šalys nesutaria dėl atliktų darbų aktuose fiksuotų darbų kiekių ir tų atliktų darbų kokybės.

Apeliantės E. Č. teigimu, buvo fiksuojami tik atliktų darbų kiekiai, tačiau darbai atlikti nekokybiškai, dėl to jai neatsirado prievolė mokėti už atliktus darbus. Siekdama įrodyti nekokybiškai atliktus darbus, atsakovė remiasi eksperto išvada. Be to, apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistais delspinigiais, jų apskaičiavimu ir prašo teismą taikyti ieškinio senatį.

CK 6.652 str. reglamentuoja rangos sutarčių atlikimo terminus. Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai) (CK 6.652 str. 1 d.). Iš 2008-07-11 ir 2008-07-12 sudarytų statybos rangos sutarčių matyti, kad šalys sutarčių 4 punktais numatė darbų pradžios ir pabaigos terminus, tačiau sutartys neįvykdytos kilus ginčui dėl šalių priešpriešinių teisių ir pareigų vykdymo (t. 1, b. l. 80–81, 107–108). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad darbų neatlikimas nustatytais terminais nėra ginčo dalykas, nes sutarčių vykdymas buvo sustabdytas. Atsižvelgus į tai, nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenagrinėjo tos aplinkybės, kad pagal rangos sutartis ieškovė visus statybos darbus privalėjo atlikti iki 2008-08-25. Jeigu atsakovei ieškovės praleistas darbų įvykdymo terminas turėjo esminės reikšmės, atsakovė turėjo galimybę reikšti priešieškinį ir įrodyti, jog neatlikus darbų sutartyse nustatytais terminais, atlikti rangovo darbai jai prarado prasmę ir reikalauti dėl to susidariusių nuostolių atlyginimo (CK 6.652 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčui esminę reikšmę nagrinėjamu atveju turi šalių priešpriešinių teisių ir pareigų vykdymas, kylantis iš rangos sutarčių. Ieškovės teigimu, statybos rangos darbai buvo sustabdyti dėl to, kad atsakovė nustatytais terminais neįvykdė prievolės sumokėti už atliktus darbus. CK 6.656 straipsnyje, reglamentuojančiame rangovo teisę išieškoti jam priklausantį atlyginimą, rangovui suteikta teisė sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.

Nustatyta, kad 2008-07-11 ir 2008-07-12 statybos rangos sutarčių 3-aisiais punktais užsakovė – atsakovė – E. Č. prisiėmė įsipareigojimą už atliktus darbus sumokėti kiekvieną mėnesį pagal faktiškai atliktų darbų kiekius ir už atliktus darbus sumokėti ne vėliau kaip mėnesio 10 dieną už praeito mėnesio atliktus darbus (statybos rangos sutarčių 6.1 punktas). Iš atliktų darbų aktų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė atliko darbų už 137 127 Lt iš sutartyse numatytų darbų už 186 901 Lt (t. 1, b. l. 64–70). Atsakovei minėtais sutarčių punktais prisiėmus įsipareigojimus sumokėti rangovei – ieškovei, konstatuotina, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti už atliktus darbus vėliausiai iki 2008-09-10. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovė sumokėjo ieškovei iki 2008-09-10 tik 15 000Lt iš 137 127 Lt (t. 1, b. l. 71, 74–75).

CK 6.661 straipsnyje nustatyta rangovo teisė sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje nurodytų savo priešpriešinių pareigų, pagal teisines pasekmes yra tapati sutarties vykdymo sustabdymui. Kadangi atsakovė laiku nesumokėjo ieškovei, teisėjų kolegija turi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turėjo teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol atsakovė sumokės už jau atliktus darbus CK 6.661 str. nustatytu pagrindu. Esant šioms aplinkybėms atmestinas apeliantės argumentas, kad ji nemokėjo už atliktus darbus, nes jie atlikti ne laiku ir nekokybiškai. Tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes nepaisant atsakovės teigimo, kad darbai atlikti nekokybiškai ir ne laiku, ji ir jos atstovas V. Č. po raginimo laikotarpiu nuo 2008-10-03 iki 2009-03-19 sumokėjo dar 73 000 Lt ieškovei (t. 1, b. l. 18–21, 71a–79). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad minimi mokėjimai įrodo atsakovės argumentų nepagrįstumą dėl darbų eigos ir kokybės. Taip pat nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad atliktų darbų aktas nėra dokumentas, kuriuo būtų priimti darbai ir patvirtinta tų darbų kokybė, nes atliktų darbų aktų paskirtis yra fiksuoti faktiškai atliktų darbų kiekius. Iš statybos darbų žurnalo skyriaus „Darbų vykdymas“ matyti, kad buvo fiksuojamas darbų priėmimo rezultatas, kartu ir darbų kokybė. Statybos darbų žurnale pasirašė atsakovės atstovas V. Č. (t. 1, b. l. 131, 133). Jame detaliai aprašyti atlikti darbai, todėl atsakovės atstovas, priimdamas atliktų darbų kiekius, kartu priėmė ir jų kokybę. Užsakovo pareiga priimti darbų rezultatą ir jų kokybę numatyta CK 6.662 str. 1 d. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Pasirašęs darbų priėmimo aktą ir jame nenurodęs trūkumų užsakovas netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.662 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju šalys sutartyse nesusitarė, kad priimdamos darbų rezultatą nevertina jų kokybės, todėl šiuo atveju sutarčių šalims taikomos CK 6.662 str. 3 d. nuostatos. Ieškovei perduodant tik dalį atliktų darbų, o ne visus darbus iš karto, konstatuotina, kad tarpinių darbų trūkumai, jeigu tokie buvo, galėjo būti nustatyti darbų priėmimo metu. Užsakovė iki tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo už atliktus darbus, nepareiškė jai jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Tik teisminio proceso metu, t. y. praėjus beveik dvejiems metams, kreipėsi dėl statinio ekspertizės atlikimo.

Teisėjų kolegijai, įvertinus kompleksinio projektavimo firmos UAB „Klaipėdos komprojektas“ statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos ekspertizės aktą Nr. 10-009E (t. 2, b. l. 5): 1) kad apeliantės 1-asis ekspertui R. M. pateiktas klausimas – Ar statybos rangos darbų sutartys tarp užsakovo ir rangovo yra tinkamai ir visiškai įvykdytos? – nesusijęs su ginčo dalyku, nes, kaip jau anksčiau nutartyje buvo minėta, statybos rangos darbų sutartys iki galo neįvykdytos, rangovei – ieškovei sustabdžius darbus, užsakovei – atsakovei nesumokėjus už faktiškai atliktus darbus; 2) kad statinio ekspertizės aktu Nr. 10-009E nebuvo ekspertuojama, ar rangovės atlikti darbai pagal užsakovei pateiktus atliktų darbų aktus atlikti kokybiškai, nes ekspertas atliko ekspertizę ar statybos rangos darbų sutartys, sudarytos tarp užsakovo ir rangovo, apskritai tinkamai ir iki galo įvykdytos; 3) kad ekspertinis tyrimas atliktas pagal 2008-10-15 darytas fotonuotraukas, t. y. praėjus dviem mėnesiams po darbų atlikimo bei ekspertui į objektą atvykus praėjus beveik dvejiems metams po atliktų darbų perdavimo; 4) eksperto statinio ekspertizės išvados 2-uoju klausimu duotą išvadą, jog iškasti grioviai užplauti smėliu; plastmasinės pralaidos iki pusės užneštos smėliu ir šiukšlėmis; iškastas tvenkinys užneštas smėliu; kelio danga išplauta lietaus vandens; keliams nesuformuoti skersiniai nuolydžiai; kelio apsukimo aikštelė yra tik 10x12 m ploto, o ne 12x12 ploto, kaip numatyta projekte, ir kad tų defektų atsiradimas yra nekokybiškai atliktų ir neužbaigtų darbų pasekmė, teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad statinio ekspertizės išvados neįrodo, jog ieškovė dalį perduotų darbų užsakovei atliko nekokybiškai, nes dėl tų darbų neatlikimo, kaip minėta, kalta pati atsakovė, nesumokėjusi ieškovei pagal sutartis už atliktus darbus bei prašiusi ieškovės sustabdyti darbus dėl lėšų trūkumo.

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas minėtas statinio ekspertizės aktas, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iki ieškinio pateikimo teisme atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų terminų ar kokybės ir pagrįstai pripažino įrodytais ieškovės teiginius, jog statybos darbai pagal sutartį buvo sustabdyti ieškovės atstovo prašymu.

Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo pareikšti. Ieškovė pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39, kuriame nurodyta, kad delspinigiai gali būti priteisiami už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, nors ieškinys pareikštas ir praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Vadovaujantis šia teismų formuojama delspinigių skaičiavimo taisykle svarbu nustatyti, kada pareikštas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, nes tokiu atveju delspinigiai gali būti apskaičiuoti tik už paskutiniuosius 6 mėnesius. Kaip matyti iš UAB „Restapa“ ieškinio, reikalavimas dėl 4 550,93 Lt delspinigių iš atsakovės E. Č. priteisimo teisme pareikštas 2009-07-30 (t. 1, b. l. 44–49), tokiu atveju delspinigiai galėjo būti pradėti skaičiuoti nuo 2009-01-29, nes ieškovė faktiškai ieškinį surašė ir pasirašė 2009-01-29. Iš UAB „Restapa“ į bylą pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad delspinigiai atsakovei apskaičiuoti nuo 2009-01-29 už tuo metu susidariusį 57 127 Lt įsiskolinimą (t. 1, b. l. 61). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad pagal šalių sutarties nuostatas užsakovas privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius rangovui už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo neapmokėtų darbų kainos, o tokią šalių susitarimo teisę dėl netesybų numato įstatymas – CK 6.71 str.–6.75 str.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo ir visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–180 str., 185 str., nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnis 1 dalis 1 punktas).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Restapa“ 2010-06-22 mokėjimo nurodymu UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pervedė 2 420 Lt, todėl patyrė 2 420 Lt išlaidų už suteiktą advokato A. Ž. teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 16, 18). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 p., 8.18 p., iš atsakovės ieškovei priteistina 1 560 Lt išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nes advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 9–15, 800 Lt x 1,5 = 1 200 Lt) ir 3 valandas dalyvavo apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 21–25, 29–33; 800 Lt x 0,15 = 120 Lt x 3 val. = 360 Lt).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 560 Lt išlaidų, patirtų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, ieškovei UAB „Restapa“, į. k. 176552212.