- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-991/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
- Atsakovas
- V. G., B. A., D. P., A. N., V. V., A. Č., D. K., A. D., R. B., V. B., K. M., L. Š., N. V., A. M., G. S., I. Š., K. T., L. P., A. S., D. R., J. R., M. S., E. T., S. B., S. P., L. B., G. Š., V. P., V. K., D. M., V. N., D. Z., L. K., S. K., G. P.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. G. priklausančioms piniginėms lėšoms civilinėje byloje Nr. 2-322-267/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams V. G., B. A., D. P., A. N., V. V., A. Č., D. K., A. D., R. B., V. B., K. M., L. Š., N. V., A. M., G. S., I. Š., K. T., L. P., A. S., D. R., J. R., M. S., E. T., S. B., S. P., L. B., G. Š., V. P., S. B., V. K., D. M., G. S., V. N., D. Z., L. K., S. K., G. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų, esamų ar buvusių darbuotojų, 245 835,08 Lt turtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl materialinių vertybių trūkumo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neviršijant pareikštų reikalavimų sumos kiekvienam iš atsakovų, areštuoti jiems priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui V. G. nuosavybės teise priklausančius 9111,45 Lt vertės kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant ar esant nepakankamai areštavo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis.
Atsakovas V. G. pateikė teismui prašymą panaikinti sąskaitų, esančių AB „SEB bankas“ ir AB Swedbank“, areštą, nes į minėtas sąskaitas pervedamos lėšos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. G. piniginėms lėšoms, esančioms AB „SEB bankas“ ir AB Swedbank“ sąskaitose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog į atsakovui V. G. priklausančias sąskaitas, esančias minėtuose bankuose, yra pervedamos lėšos, kurios yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, konstatavo, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Šiaulių lyra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas be pagrindo panaikino teismo 2010-11-10 nutarties dalį, nes tai yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Būsimas galimas jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas liko neužtikrintas, nes atsakovo piniginių lėšų areštas patvirtina, jog kitokio turto šis atsakovas neturi.Teismas neturėjo pagrindo panaikinti visų piniginių lėšų, esančių atsakovo sąskaitose, areštą. CPK 689, 736–739 straipsniai išsamiai reglamentuoja, kaip turi būti nukreiptas išieškojimas, todėl jei antstolis pažeistų nurodytas normas, tokie veiksmai galėtų būti skundžiami. Teismas pažeidė CPK 152 straipsnio 2 dalį, nes tokia nutartis nėra vykdoma skubiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad yra panaikinama teismo 2010-11-10 nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo V. G. piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas teisingai aiškino bei taikė CPK 150 straipsnį, reglamentuojantį laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir panaikinimą, nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstė argumentus ir iš esmės sprendė ne dėl nutarties dalies panaikinimo, o dėl teismo nutartimi taikytų dalies minėtų priemonių panaikinimo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas turėjo pagrindą panaikinti byloje taikytas priemones atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose (CPK 185 str.).
Kaip yra žinoma, taikant laikinąsias apsaugos priemones, jos yra parenkamos kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis ekonomiškumo principu ir turi būti proporcingos siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti minėtas priemones kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą.
Kaip nustatyta aukščiau, ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti 2010-11-10 nutartimi atsakovui buvo taikytos kompleksinės laikinosios apsaugos priemonės, nurodant jų eiliškumą, o skundžiama nutartimi panaikintas tik areštas atsakovo piniginėms lėšoms, esančioms nurodytose bankų sąskaitose (CPK 150 str. 1 d.). Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apelianto argumento, jog būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra užtikrintas. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto teismas, todėl apeliantas turėjo galimybę teikti įrodymus, kad atsakovas jokio kito turto neturi, ar turi nepakankamai (CPK 306, 338 str.). Tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė, o tai, kad vykdant minėtą teismo nutartį buvo areštuotos atsakovo piniginės lėšos, nepatvirtina, jog jis neturi kito turto (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, o taip pat į tai, kad nepaneigta aplinkybė, jog į nurodytas sąskaitas yra pervedamos piniginės lėšos yra atsakovo vienintelis pragyvenimo šaltinis, į tai, kad piniginių lėšų areštas itin riboja asmens galimybę tenkinti būtiniausius kasdienius poreikius, teisėjų kolegija sprendžia, jog toks areštas nėra visiškai proporcingas tikslams, kurių siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.