Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A. K. , institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos atstovei Rasai Vitkauskienei, nukentėjusiajam S. L. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A. K. , skundą Administracinei komisijai prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. prašė panaikinti Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009-05-21 nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 188 str., -150 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad A. K. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, užtvėrė įvažiavimą į S. L. dirbamus laukus, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje.

Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos atstovė prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą užtverdamas bendro naudojimo kelią einantį per jo namų valdą.

Nukentėjusysis S.L. prašė skundo netenkinti ir paaiškino, kad A. K. užtvėrė bendro naudojimo kelią, kuriuo patekdavo į asmeninio ūkio žemės sklypą. Skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš planinės medžiagos ir nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 0,0500 ha kelias, kurį užtvėrė A. K. , eina per A. K. privačios žemės valdą ir patenka į suprojektuoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 3350-0001-0029, ribas bei įskaičiuotas į bendrą 7,2500 ha žemės sklypo plotą (b.l. 42, 44-47). Nekilnojamo turto registre ginčo kelias įregistruotas A. K. nuosavybės teise (b.l. 42-47). Duomenų, kad šiam keliui būtų nustatytas kelio servitutas, suteikiantis kitiems asmenims teisę naudotis keliu kaip pėsčiu taku ar važiuoti transporto priemonėmis, nenustatyta (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius. Vidaus keliai – tai juridinių ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės vidaus keliai priklauso valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ginčo kelias priskirtas vietinės reikšmės keliams ir priklauso savivaldybei nuosavybės teise. Iš Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-24 sprendimu Nr. K-168 patvirtinto Alytaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašo matyti, kad ginčo kelias nėra įtrauktas į nurodytą vietinės reikšmės kelių sąrašą. Nors ginčo kelias yra pažymėtas žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip projektinis bendro naudojimo kelias, tačiau jis asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. ir šiam keliui nėra nustatyto kelio servitutas (b.l. 33, 35, 42-47). Byloje nenustatyta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad kelias yra bendro naudojimo. Nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad ginčo kelias asmeninės nuosavybės teise priklauso A. K. . A. K. kaip turo savininkas pagal Civilinio Kodekso 4.37 straipsnio nuostatas turi teisė valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės objektu – ginčo keliu.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad savavaldžiavimas tai - nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinės ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tik tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad ginčas tarp nukentėjusiojo S. L. ir A. K. kaip gretimų žemės sklypų savininkų yra kilęs dėl naudojimosi keliu tvarkos. Tokio pobūdžio ginčas yra turtinis ginčas, kuris turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nukentėjusio S. L. pareiškimas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui dėl jo pažeistų teisių gynimo, negalėjo būti sprendžiamas administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka. Nurodytas ginčas turėjo būti sprendžiamas Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje įtvirtintais civilinių teisių ginimo pagrindais, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka užtikrina teismas.

Teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 7 straipsnis). ATPK 284 str. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įrodyti jo kaltę. Nevisapusiškai ištyrus ir įvertinus reikšmingas bylai aplinkybes A. K. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. veiksmuose nėra ATPK 188 str. numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str.1 d. 2 p., teisėja

nutarė:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Administracinės komisijos prie Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2009-05-21 nutarimą, kuriuo A. K. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 188 str. -150 Lt bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.