Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2011-01-25 · Byla Nr. PK-9-277/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
PK-9-277/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Kaltinamasis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.PK-9-277/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5.; 2.9.10. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. sausio 25 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui H. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi 1968 m. sausio 4 d. Vilniuje, lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, susituokusi, bedarbė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. 2010 m. lapkričio 5 d., apie 11 val. 38 min., Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ administracinio pastato laiptinėje, griebdama už plaukų, pargriaudama ir spardydama, padarydama daugybinius paviršinius kūno sumušimus - pakaušio kraujosruvą, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens srities kraujosruvas - nežymiai sužalojo H. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą.

L. A. dėl pareikšto privataus kaltinimo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad santykiai su H. V. jau trejus metus yra priešiški. Santykiai pašlijo dėl to, kad, būdama Vokietijoje, iš H. V. pasiskolino pinigų ir pažadėjo grąžinti skolą grįžusi iš Vokietijos. H. V. nesulaukė jos grįžtant ir savavališkai pasiėmė iš jos buto mikrobangų krosnelę ir muzikinį centrą, kurių neatiduoda, o skolą reikalauja grąžinti. 2010 m. lapkričio 5 d. atėjo į biblioteką, esančią uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ administraciniame pastate. Bibliotekoje H. V. apšaukė ją dėl negrąžintos skolos. Einant iš bibliotekos H. V., kuri valė laiptinę, vėl ją užpuolė ir šlapiu skuduru, kuriuo plovė laiptus, trenkė per nugarą, griebė už rankos. Atstūmė nuo savęs H. V. ir ji parkrito laiptų aikštelėje. Už plaukė H. V. negriebė ir nespardė.

Nukentėjusioji H. V. paaiškino, kad 2007 metais dirbo Vokietijoje, prižiūrėjo senutę. L. A. atvažiavo pakeisti ją šiame darbe ir pasiskolino 150 eurų. Grįžusi į Vidiškes išgirdo apie L. A. blogus atsiliepimus. Buvo kalbama, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, nieko neturi ir skolos neatiduos. Nuėjusi į butą, kuriame gyveno L. A., ten buvusiam vyrui pasakė, kad mikrobangų krosnelė ir muzikinis centras pirkti už jos pinigus, todėl juos pasiims ir grąžins, kai L. A. atiduos skolą. 2010 m. lapkričio 5 d. dirbo Vidiškių kultūros centre, kuris yra UAB „Meleksas“ pastate. Apie 11 val. 30 min. išplovė grindis bibliotekoje ir išėjo į koridorių. Tuo metu į biblioteką ėjo L. A., kurios paklausė kada ji grąžins 150 eurų. L. A. į tai atsakė necenzūriniais keiksmais ir nuėjo į biblioteką. Plovė laiptinę ir buvo pasilenkusi, kai einanti iš bibliotekos L. A. griebė ją už plaukų, pargriovė ir, keikdama necenzūriniais žodžiais, ėmė spardyti. Ji šaukėsi pagalbos, bet nieks nepadėjo. Pavyko atsistoti ir sugriebti L. A. už plaukų. L. A. iš rankų iškrito knygos ir ji rusiškai šaukė paleisti. Paleido L. A. plaukus. Tuo metu iš „Melekso“ patalpų atėjo M. L. ir V. M., kurie matė pabėgančią L. A. Apie įvykį pranešė policijai ir savo vaikams. L. A. išpešė jai iš pakaušio kuokštą plaukų ir ta vieta buvo sutinusi. Spardydama sumušė dešinį petį, kairę alkūnę ir dešinį sėdmenį. Atvykę policijos pareigūnai matė jos rankose kuokštą išpeštų plaukų. Dėl patirtų sužalojimų lankėsi pas šeimos gydytoją ir chirurgą. L. A., panaudodama prieš ją fizinį smurtą, padarė neturtinę žalą. Dėl L. A. veiksmų kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, buvo pažeminta. Neturtinę žalą įvertina 1000 Lt ir prašo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš L. A.

Liudytoja M. L. paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Meleksas“ buhaltere. 2010 m. lapkričio 5 d. buvo savo kabinete kai prieš pietų pertrauką koridoriuje kažkas sušuko „gelbėkit“. Išėjusi į koridorių pamatė prie sienos stovinčią H. V. ir šaukiančią, kad ją muša. Tuo metu kita ten buvusi moteris, kurios net pavardės tada nežinojo, o dabar žinanti, kad tai A., surinko nuo grindų knygas ir, pasakiusi „atiduok mano daiktus“, nuėjo.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Meleksas“. 2010 m. lapkričio 5 d., eidamas iš savo kabineto į tualetą, girdėjo garsiai kalbančių moterų balsus. Koridoriuje sutiko sandėlininkę, kuri dar paklausė kas ten rėkia. Eidamas toliau pamatė besibarančias H. V. ir L. A. Dėl ko jos susibarė nesidomėjo ir nuėjo toliau.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad nukentėjusioji jo motina. 2010 m. lapkričio 5 d., baigiantis ketvirtai pamokai, mama telefonu verkdama papasakojo, kad ją kultūros namuose primušė L. A. Atbėgęs į kultūros namus rado ten motiną ir atvykusius policijos pareigūnus. Matėsi, kad mama primušta, nes drabužiai buvo purvini, kelnės suplėšytos, rankose laikė kuokštą išplėštų plaukų.

Liudytojas S. V. paaiškino, kad nukentėjusioji jo motina. 2010 m. lapkričio 5 d. paskambino brolis ir pranešė, kad mama primušta kultūros namuose. Atėjęs į kultūros namus rado ten verkiančią motiną. Motina policininkams pasakojo, kad ją primušė L. A., išrovė plaukus. Tuos išrautus plaukus mama laikė saujoj.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad nukentėjusioji jos motina. 2010 m. lapkričio 5 d. paskambino brolis V. ir pasakė, kad mamą kultūros namuose primušė L. A. Atėjusi į kultūros namus rado ten sėdinčią motiną. Policijos pareigūnai jau buvo išvykę. Matė, kad mamos kelnės suplėšytos. Mama pasakojo, kad paklausė L. A. kada ji grąžins skolą, o ta mamą užpuolė, griebė už plauku, pargriovė ant grindų ir spardė. Matė kuokštą iškritusių plaukų.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju. 2010 m. lapkričio 5 d. kartu su pareigūnu A. L. tyrė H. V. pareiškimą apie prieš ją panaudotą fizinį smurtą. Pranešimas apie muštynes Vidiškių kultūros centre buvo gautas dar prieš pietus. Atvykę į Vidiškių kultūros centrą rado ten H. V., kuri buvo labai susijaudinusi, suplėšytais drabužiais. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją užpuolė ir primušė Vidiškių gyventoja A. Pasakojo, kad paklausė A. kada grąžins skolą, o ta griebė ją už plauku, pargriovė ant žemės ir spardė. Kalbėjo apie išrautus plaukus ir dėl to patirtą didelį skausmą. Pagal H. V. pasakojimą buvo aišku, kad tai privataus kaltinimo byla, todėl tik užrašė nukentėjusiosios pasakojimą į protokolą-pareiškimą ir daugiau tyrimo veiksmų neatliko.

Liudytojas A. L. paaiškino, kad dirba Utenos vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Didžiasalio policijos nuovados tyrėju. Kartu su pareigūnu A. B. tyrė H. V. pareiškimą dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto. Bendravo su H. V. Vidiškių kultūros centre. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, suplėšytais drabužiais. Pasakojo, kad ją užpuolė ir primušė pažįstama moteris, nurodė jos pavardę. Nukentėjusioji sakė, kad ją griebė už plaukų, juos net išraudama, pargriovė ir spardė. Matė išrautus plaukus.

Teismo medicinos ekspertizė nustatė (b.l.39), kad H. V. medicininėje dokumentacijoje konstatuoti daugybiniai paviršiniai kūno sumušimai – pakaušio kraujosruva, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens kraujosruvos. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais galimai 2010 m. lapkričio 5 d. Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Konstatuoti trys atskiri sužalojimai. Jie galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus – kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą ir kitus byloje esančius dokumentus, pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad L. A. 2010 m. lapkričio 5 d., apie 11 val. 38 min., Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ administracinio pastato laiptinėje, griebdama už plaukų, pargriaudama ir spardydama, padarydama daugybinius paviršinius kūno sumušimus - pakaušio kraujosruvą, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens srities kraujosruvas - nežymiai sužalojo H. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios jau kelis metus yra priešiški. Pagal nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymus priešiškumas atsirado dėl to, kad kaltinamoji negrąžina nukentėjusiajai skolos, o nukentėjusioji neatiduota kaltinamajai daiktų, kuriuos iš jos buto savavališkai paėmė. Kaltinamoji ir nukentėjusioji vienodai kalba apie šio konflikto priežastis, vietą ir laiką. Jų parodymai skiriasi tik dėl konflikto eigos. Nukentėjusioji tvirtina, kad 2010 m. lapkričio 5 d., apie 11 val. 38 min., Ignalinos rajono Vidiškių kaime, uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ pastate, kuriame yra ir kultūros centras, laiptinėje įvykusio konflikto metu kaltinamoji panaudojo prieš ją fizinį smurtą - griebė ranka už plaukų, pargriovė ir kelis kartus įspyrė. Kaltinamoji teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, o tik atstūmė nuo savęs po to, kai nukentėjusioji pradėjo mušti ją šlapiu skuduru, kuriuo plovė grindis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad asmenų, mačiusių konfliktą nuo pradžios iki pabaigos, nebuvo, todėl teismas kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymus vertina, atsižvelgdamas į kitus įrodymus. Nukentėjusioji dėl kilusio triukšmo į įvykio vietą atėjusiai liudytojai M. L. pasakė, kad ją muša. Įvykio vietoje dar buvusi L. A. tokių kaltinimų nepaneigė, o tik susirinko nuo grindų knygas ir, pasakiusi „atiduok mano daiktus“, išėjo. Teismas mano, kad esant kaltinamosios nupasakotai įvykių eigai, vargu ar ji nutylėtų faktą, kad ne nukentėjusioji yra mušama, o pati ji šlapiu skuduru, kuriuo plauna grindis, mušasi. Policijos pareigūnų parodymai ir tuoj pat po konflikto policijos pareigūno surašytas H. V. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad apie konflikto eigą ir prieš ją panaudotą fizinį smurtą nukentėjusioji nuosekliai pasakoja nuo pat pirmos apklausos. Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją požymius (išrautus plaukus, suplėšytus drabužius) tuoj po konflikto pastebėjo ne tik nukentėjusiosios vaikai liudytojai V. V., S. V. ir J. V., bet ir atvykę įvykį tirti policijos pareigūnai A. B. ir A. L. Faktą, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas – padaryti mažiausiai trys trauminiai poveikiai bukais kietais daiktais – patvirtina ir teismo medicinos ekspertizės aktas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymus apie 2010 m. lapkričio 5 d. įvykusio konflikto eigą, remiasi ne kaltinamosios L. A., o nukentėjusiosios H. V. parodymais. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji pirmiau neteista.

L. A. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad L. A. nusikalto pirmą kartą ir padarė nesunkų nusikaltimą skiria jai švelniausią Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių dydį nustato mažesnį už Baudžiamojo kodekso 46 straipsnyje numatytą šios bausmės dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį.

Nukentėjusioji H. V. pareiškė L. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad L. A. veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, jautėsi pažeminta, patyrė dvasinį sukrėtimą. Neturtinę žalą įvertina 1000 Lt ir prašo tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš L. A.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nustatyta, kad L. A. 2010 m. lapkričio 5 d., apie 11 val. 38 min., Ignalinos rajono savivaldybės Vidiškių kaime, uždarosios akcinės bendrovės „Meleksas“ administracinio pastato laiptinėje, griebdama už plaukų, pargriaudama ir spardydama, padarydama daugybinius paviršinius kūno sumušimus - pakaušio kraujosruvą, kairės alkūnės ir dešinio sėdmens srities kraujosruvas - nežymiai sužalojo H. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Teismas konstatuoja, kad dėl L. A. nusikalstamos veikos H. V. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, t.y. neturtinę žalą, kurią turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, bet byloje nėra duomenų apie išlikusį nukentėjusiosios sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė jai ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Žala padaryta dėl tyčinio nusikaltimo. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į kaltinamojo turtinę padėtį. L. A. šiuo metu nedirba, neturi pastovių pajamų, bet, būdama jauna ir darbinga, turi galimybę uždirbti žalos atlyginimui reikalingas lėšas. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų apie padarytą turtinę žalą, turtinės žalos atlyginimo nereikalauja, todėl laikytina, kad turtinė žala jai nepadaryta. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusioji nenurodė ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 500 Lt.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – tris mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 20 valandų per mėnesį ir per bausmės laiką atlikti 60 valandų viešųjų darbų. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš L. A. H. V. naudai 500,00 Lt (penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis