Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1067-221/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
2S-1067-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-07849-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Atsakovas
R. B., R. L.
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1067-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07849-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei A. B., atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė R. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp atsakovų R. B. ir R. L., nevykdomų 3, 8, 9 punktų. Atsakovė R. L. teigė, kad atsakovas R. B. neišsikelia iš jai priklausančio turto.

Atsiliepimas

Atsakovas R. B. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą prašė jo netenkinti. Atsakovas R. B. nurodė, kad šioje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau nebuvo pareikšti reikalavimai dėl iškeldinimo, išdeklaravimo, įpareigojimo perduoti dokumentus, todėl tokių reikalavimų teismas neišnagrinėjo. Dėl to teismas negali išduoti vykdomojo rašto dėl reikalavimų, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje. Taikos sutartis negali būti sudaryta dėl byloje nepareikštų reikalavimų. Taikos sutarties 3, 8, 9 punktų nevykdymas gali būti pagrindu atsakovei R. L. kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, išdeklaravimo ar įpareigojimo perduoti dokumentus, tačiau negali būti pagrindu išduoti vykdomąjį dokumentą. R. B. šioje byloje nebuvo šalimi, nepasirašė taikos sutarties, todėl vykdomasis raštas jo atžvilgiu negali būti išduotas. Atsakovei R. L. gali būti išduotas tik vykdomasis raštas dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino atsakovės R. L. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-756-375/2013 dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies: 3, 8 ir 9 punktų.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinta atsakovės R. L. ir atsakovo R. B. civilinėje byloje Nr. 2A-62-264/2015 2016 m. vasario 10 d. sudaryta taikos sutartimi dėl teisės naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, šalys susitarė, o R. B. ir R. B. įsipareigojo, kad R. B. sulaukus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), jie ne vėliau kaip per 5 dienas su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais išsikels iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir paliks namą tvarkingą bei perduos namo raktus R. L. (taikos sutarties 3 punktas). Taikos sutarties 8 ir 9 punktais šalys susitarė, kad atsakovas R. B. įsipareigoja, pasibaigus uzufruktui, perduoti atsakovei R. L. visus namo ir žemės sklypo dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, o taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius komunalinių mokesčių ir kitų būtinųjų namo išlaikymo išlaidų sumokėjimą. Atsakovas R. B. ir R. B. įsipareigoja ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo uzufrukto teisės pasibaigimo momento, išsideklaruoti iš R. L. nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog atsakovas R. B. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas įvykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 3, 8 ir 9 punktus, todėl atsakovė R. L. įgijo teisę gauti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį, priimti naują nutartį ir atmesti prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

5.1. Nepasisakyta dėl atsakovo R. B. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą nurodyto argumento, kad šioje byloje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau nebuvo pareikšti reikalavimai dėl iškeldinimo, išdeklaravimo, įpareigojimo perduoti dokumentų, teismas nenagrinėjo tokių reikalavimų, todėl teismas negali išduoti vykdomojo rašto dėl reikalavimų, kurie nebuvo išnagrinėti teismo posėdyje. Taikos sutartis negali būti sudaryta dėl byloje nepareikštų reikalavimų. Taikos sutarties 3, 8, 9 punktų nevykdymas šiuo atveju gali būti pagrindu atsakovei R. L. kreiptis į teismą dėl iškeldinimo, išdeklaravimo ar įpareigojimo perduoti dokumentus, tačiau negali būti pagrindu išduoti vykdomąjį raštą.

5.2. Neįvertinta, kad R. B. šioje byloje nebuvo šalimi, nepasirašė taikos sutarties, todėl šioje byloje jo atžvilgiu negali būti išduotas vykdomasis raštas.

5.3. Neatsižvelgta, kad R. L. šioje byloje buvo atsakovė, nepareiškusi jokių reikalavimų, todėl jai šioje byloje negali būti išduotas joks vykdomasis raštas, išskyrus vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

Atsakovė R. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6.1. Taikos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės R. L. ir atsakovų R. B. ir R. B., kadangi tuo metu R. B. buvo nepilnametis, jo gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta su R. B., kuris šioje byloje atstovavo ne tik savo, bet ir tuo metu nepilnamečio R. B. interesams.

6.2. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs kasacinį skundą dėl R. B. ir A. B. santuokos nutraukimo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pavedė apeliacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl uzufrukto nustatymo R. B. Būtent šioje apimtyje ir buvo sudaryta taikos sutartis, dėl kurios nevykdymo teismas išdavė vykdomąjį raštą. Kadangi uzufruktas turėjo būti nustatytas turtui, kuris priklauso atsakovei R. L. asmeninės nuosavybės teise, susiklostė situacija, kai teismas turėjo išnagrinėti ginčą tarp atsakovų R. B. ir jo pagal įstatymą atstovaujamo R. B. bei atsakovės R. L. Kadangi ginčas kilo tarp minėtų šalių ir būtent dėl uzufrukto nustatymo, šalys turėjo priešpriešinius reikalavimus, nukreiptus viena į kitą, taip pat kartu ir teisę sudaryti taikos sutartį dėl uzufrukto nustatymo, o iškeldinimas, dėl kurio šalys susitarė teismo patvirtintoje taikos sutartyje, yra uzufrukto pabaigos teisinė pasekmė.

Motyvuojamoji dalis

6.3. Atskirasis skundas nėra pagrįstas konkrečiomis aplinkybės, jame nurodomi teiginiai ir teisminė praktika yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusijusi su nagrinėjimu klausimu.

6.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad apeliacinės instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims šioje byloje turi res judicata galią ir privalo būti vykdoma, atmetė atsakovo R. B. argumentus kaip nepagrįstus.

6.5. Atskirajame skunde nurodoma teisminė praktika yra susijusi ne su taikos sutarties vykdymo, bet su jos nuginčijimo ir negaliojimo pagrindais, o šioje byloje yra nagrinėjamas tik prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl teismas neturi teisės nagrinėti sandorių negaliojimo pagrindų ir dėl jų pasisakyti.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovės R. L. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės A. B. ir atsakovo R. B., dėl atsakovo R. B. kaltės, nustatė nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu R. B., išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-756-375/2013). Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-62-264/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, uzufrukto nustatymo nepilnamečiui vaikui klausimą perdavė spręsti apeliacinės instancijos teismui (civilinė byla Nr. 3K-3-526-687/2015). Pastarąjį klausimą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta atsakovės R. L. ir atsakovo R. B., su kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio R. B. gyvenamoji vieta, 2016 m. vasario 10 d. sudaryta taikos sutartis, kurią buvo prašoma patvirtinti. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino atsakovės R. L. ir atsakovo R. B. 2016 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį dėl teisės naudotis gyvenamuoju namu (uzufrukto) nustatymo iki nepilnamečio R. B. pilnametystės joje nurodytomis sąlygomis.

Taigi atsakovai R. L. ir R. B. kilusį teisminį ginčą išsprendė 2016 m. vasario 10 d. sudarydami taikos sutartį. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta minėta taikos sutartis, įsiteisėjo tą pačią dieną. Teismo patvirtinta ir jokiomis kitomis sutartimis nemodifikuota taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas, todėl kaip nepagrįsti atmestini atsakovo R. B. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl taikos sutarties sudarymo joje nurodytomis sąlygomis negalimumo, kadangi šie argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamam klausimui.

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos/nevykdomos ir ar jos gali būti priverstinai (į)vykdomos apskritai.

Iš Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtintos atsakovės R. L. ir atsakovo R. B. 2016 m. vasario 10 d. sudarytos taikos sutarties matyti, kad 3 punktu šalys susitarė, kad R. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir R. B. įsipareigojo, kad R. B. sulaukus pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini), jie ne vėliau kaip per 5 dienas su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais išsikels iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir paliks namą tvarkingą bei perduos namo raktus R. L. Taikos sutarties 8 punkte numatyta, kad atsakovas R. B. įsipareigoja, pasibaigus uzufruktui, perduoti atsakovei R. L. visus namo ir žemės sklypo dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, o taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius komunalinių mokesčių ir kitų būtinųjų namo išlaikymo išlaidų sumokėjimą. Taikos sutarties 9 punktu atsakovas R. B. ir R. B. įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo uzufrukto teisės pasibaigimo momento, išsideklaruoti iš R. L. nuosavybės teise priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nėra ginčo dėl aplinkybės, kad taikos sutarties 3, 8, 9 punktais atsakovo R. B. prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 3, 8, 9 punktuose nurodytos sąlygos yra aiškios, suprantamos, jas įmanoma vykdyti priverstinai.

Atsakovui R. B. nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties 3, 8, 9 punktuose nurodytų sąlygų, atsakovė R. L. 2018 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas R. B. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis įvykdė šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 3, 8 ir 9 punktus, nutarė išduoti atsakovei R. L. vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas R. B. CPK nustatyta tvarka neginčijo taikos sutarties sąlygų, terminas taikos sutarties 3, 8, 9 punktuose nustatytoms sąlygoms įvykdyti jau yra suėjęs, nurodytos taikos sutarties sąlygos nustatytu terminu nėra įvykdytos, atsakovas R. B. nei atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nei atskirajame skunde nenurodė argumentų, dėl kurių jis negalėjo laiku įvykdyti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išdavė atsakovei R. L. vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

Atskirojo skundo argumentas, kad R. B. šioje byloje nebuvo šalimi, nepasirašė taikos sutarties, todėl šioje byloje jo atžvilgiu negali būti išduotas vykdomasis raštas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes taikos sutarties pasirašymo metu nepilnamečio R. B. interesams atstovavo jo įstatyminis atstovas – tėvas R. B. Aplinkybė, kad šioje byloje R. L. procesinė padėtis buvo atsakovė, o ne ieškovė, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti vykdomojo rašto išdavimo negalimumo, kadangi Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis buvo sudaryta būtent tarp atsakovės R. L., asmeninės nuosavybės teise valdančios turtą, kuriam buvo nustatomas uzufruktas, ir atsakovo R. B., atstovaujančio ir savo nepilnametį sūnų R. B., kurių naudai uzufruktas buvo nustatomas iki (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdomojo rašto dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies neišdavimas pažeistų atsakovės R. L. interesus ir sudarytų galimybę atsakovui R. B. ir toliau nevykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į teisinio apibrėžtumo ir atsakovės R. L. teisėtų lūkesčių, siejamų su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumu, principus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo R. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Atsakovė R. L. pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo R. B. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo 2018 m. balandžio 16 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 1003954. Atsakovės R. L. jai atstovaujančiai advokatei sumokėta 200 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (0,4 x 884,8 Eur), todėl ši suma priteistina atsakovei R. L. iš atsakovo R. B. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį.

Priteisti atsakovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė