Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. Š. 2025 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia lazda apgadino nukentėjusiajai E. K. – Z, nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent: nudaužė abu išorinius veidrodėlius, išdaužė šoninį dešinės pusės posūkio signalą, įlenkė dešinės pusės priekinį sparną, įlenkė dešinės ir kairės pusės statramčius ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai 1085 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena daugiaaukščiame name, prie kurio yra automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė nėra subraižyta ar kitaip specialiai paženklinta, tačiau nukentėjusioji pastato savo automobilį prie pat įėjimo jį užblokuodama, šis ten stovi savaitėmis, todėl neįmanoma praeiti tiek gyventojams, tiek atvažiavusiai greitajai medicinos pagalbai ar kitoms tarnyboms. Įvykio dieną jis ėjo namo su produktais, atsitrenkė ranka į stovintį minėtą autombilį, todėl užėjo piktumas, paėmė šalia gulėjusį pagalį ir su juo numušė automobilio veidrodėlius bei į jį spyrė. Kam nuosavybės teise priklausė automobilis nežinojo, tik norėjo iš pykčio jį apgadinti. Supranta, kad negražiai padarė, jog galėjo susilaikyti. Jo mėnesinės pajamos yra pašalpa, kuri siekia 240 Eur, todėl pareikšta civilinio ieškinio suma jam yra per didelė, mano, jog automobilis tiek nekainuoja kiek yra prašoma atlyginti.

Nukentėjusioji E. K. – Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiai dienai realios turtinės žalos dėl apgadintos transporto priemonės remonto patyrė apie 500 Eur, kurią gali pagrįsti banko sąskaitos išrašais. Jei kaltinamasis atsiprašytų, ji sutiktų taikytis, kadangi nori jog visas procesas greičiau pasibaigtų ir galėtų jaustis rami.

Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. K. – Z. parodė, kad 2025 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., būdama namuose, per langą išgirdo triukšmą namo kieme, kažkas rėkė ir kažką daužė. Išėjusi į balkoną, nematė kas vyksta kieme per vaizdą užstojančius medžius, pamatė tik kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto, einantį į laiptinę su lazda. Apie 21.00 val. išėjo į lauką ir pamatė, kad jos automobilis „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkingai stovėjęs prie laiptinės, yra su nudaužtais abiem veidrodėliais, išdaužtu šoniniu posūkio signalu, sulamdytu kėbulu. Netrukus pasirodė įvykį matęs kaimynas iš to paties namo, o kitas kaimynas, kuris nenorėjo būti minimas, pasidalijo filmuota vaizdo medžiaga, kurioje akivaizdžiai matosi, kaip jos matytas kaimynas su lazda, daužo jai priklausantį automobilį. Dėl kokių priežasčių kaimynas taip pasielgė, ji nežino, anksčiau jokių konfliktų nėra buvę. Apie įvykį pranešusi bendruoju pagalbos telefonu bei pateikusi pareiškimą per epolicija.lt, bendravo su kita namo gyventoja U. B., kuri taip pat matė įvykį, tačiau spėjo užfiksuoti tik nueinantį, rėkiantį kaimyną. Dėl šio įvykio kreipėsi ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo sudaryta darbų bei apgadinimų pašalinimo sąmata, kur viso įvertinta 1312,38 Eur, o be mokesčio už atliktus darbus viso 1084,61 Eur. Sau padarytą turtinį nuostolį vertina 1085 Eur. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąja bei nubausti kaltą asmenį įstatymų numatyta tvarka (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2025 m. gegužės 27 d., tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 17-18 val., kai grįžo į namus ir jam būnant prie įėjimo į laiptinę kartu su augintiniu, pastebėjo, kad pareina kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, akivaizdžiai neblaivus, su prekių krepšeliu. Priėjus prie šalia laiptinės stovėjusių automobilių, jo turimas prekių krepšelis suplyšo ir tarp automobilių išbyrėjo jo prekės. Vyriškis supykęs pradėjo rėkti, kad čia negalima statyti automobilių, jos skirtos tik pagalbos transportui. Taip pat paminėjo, kad eina pasiimti lazdą ir tuoj viską sutvarkys. Jam išėjus pasivaikščioti su šuniu, su kaimynu dar prasilenkė, tačiau ką jis darė jam išėjus, jis nematė. Jam parėjus prie namų, pamatė, kad automobilis „Seat“ stipriai apdaužytas ir šalia guli medinė, sulūžusi lazda. Dėl kokių priežasčių kaimynas sudaužė minėtą automobilį jis nežino, galimai dėl stipraus apsvaigimo nesuprato ką daro (b. l. 118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. B. parodė, kad 2025 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., jai būnant namuose, per atidarytą balkono langą išgirdo triukšmą namo kieme. Išėjusi į balkoną, pamatė vyresnio amžiaus kaimyną, gyvenantį 5 aukšte, tikslaus buto nežino, kuris elgėsi agresyviai, rankoje laikė medinę lazdą, rėkė sakydamas ,,dar į laiptinę įvažiuokit“. Tuo metu, taip pat pastebėjo, kad šalia kaimyno stovėjusio „Seat“ automobilio abu veidrodėliai nudaužti bei nueidinėdamas nuo automobilio jis dar kartą trenkė į automobilio šoną. Tai pamačiusi grįžo į kambarį pasiimti mobilųjį telefoną, norėdama tokį jo elgesį užfiksuoti, tačiau vyriškis, toliau stovėjo šalia automobilio, elgėsi agresyviai, garsiai rėkė, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, tuo metu kitas namo gyventojas, iš savo buto balkono, kaimyną ramino, tačiau jis nereagavo ir po kelių sekundžių nuėjo link namo laiptinės. Nori paminėti, kad tokį kaimyno elgesį galėjo išprovokuoti nesaikingas alkoholio vartojimas, kadangi minėtas kaimynas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Kiek jai žinoma, jokių konfliktų nėra įvykę, kas galėjo įtakoti tokį jo elgesį. Tai viskas kas jai žinoma apie įvykį, daugiau reikšmingų aplinkybių nurodyti negali (b. l. 123–124).

Iš E. K. – Z. pareiškimo matyti, kad 2025 m. gegužės 27 d., apie 17.00 val., kieme išgirdo rėkimą ir daužymo garsus. Išėjo į balkoną, tačiau jame esantys medžiai užstojo vaizdą, matė tik kaimyną, einantį į laiptinę su lazda. Apie 21.00 val. išėjo į lauką ir pamatė, kad jos automobilis, tvarkingai stovėjęs prie laiptinės, yra su nudaužtais abiem veidrodėliais, išdaužtu šoniniu posūkio signalu, sulamdytu kėbulu. Netrukus pasirodė įvykį matęs kaimynas, kuris pasidalijo filmuota vaizdo medžiaga. Vaizdo įraše matyti tas pats kaimynas, kurį matė su lazda (gyvenantis (duomenys neskelbtini)), daužantis jos automobilį (b. l. 8–20).

Iš 2025 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas devynių aukštų, raudonų plytų, daugiabutis pastatas. Ties įėjimu į pastatą matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovėjimo vietos nėra pažymėtos. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 24).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai pateikti 8 failai, tai yra 1 vaizdo įrašas ir 7 nuotraukos. Failas Nr. 1, pav.: att.vHK0-HEuUO9HzaIOe4i3_BJaJuHGDdGWX2kFYQz7b3c. Matomas prie „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užfiksuotas vaizdas iš aukštai, kur matomas vyresnio amžiaus vyras, žilais plaukais, stovintis iš kairės automobilio pusės, vilkintis raudonos spalvos džemperį su baltai – juodu logotipu, su tamsiomis kelnėmis, rankoje laiko medinę lazdą. Įraše matoma, kad dešinės pusės veidrodėlis nudaužtas, o kairės pusės veidrodėlį nudaužia su turima lazda, kur po smūgio jis nukrenta ant žemės. Įrašo metu girdima, kaip minėtas vyriškis rėkia, vartoja necenzūrinį žodį, o jį filmuojantis asmuo sako: ,,apsiramink tu blet“, o vyriškis po šių žodžių, kažką toliau rėkdamas nueina link automobilio galinės dalies. Failuose Nr. 2-7, pav.: IMG_2303(1), IMG_2303(1), IMG_2305 (1), IMG_2306, IMG_2307, IMG_2308, IMG_2309, užfiksuoti automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdai, kur matoma, kad automobilis pastatytas tvarkingai, tarp kitų transporto priemonių. Matoma, kad automobilio veidrodėliai sudaužyti, matomi apgadinimai ir kitose automobilio vietose (b. l. 30–36).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad yra pateikta automobilio „Seat Ibiza“ remonto sąmata, kurioje nukentėjusiajai priklausančiam automobiliui padarytas turto apgadinimas įvertintas iš viso 1085 Eur (b. l. 49–60).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, matyti, kad Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas 01-1-18636-25, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo nustatytas iš liudytojų parodymų patikrinus policijos CDB VRIS registro duomenis, kur nustatyta, kad nurodytu adresu registruotas minėtas asmuo, taip pat pagal POLIS II nustatyta, kad pagal veido bruožus asmuo atitinka vaizdo įraše užfiksuotą asmenį (b. l. 127).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas V. Š. 2025 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia lazda apgadinus nukentėjusiajai E. K. – Z. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios E. K. – Z. ir liudytojų L. V. bei U. B. parodymais, pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis V. Š. savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad nukentėjusioji pastatė savo automobilį prie pat įėjimo į laiptinę, taip jį užblokuodama, o jis nešdamas produktus namo, ranka atsitrenkė į minėtą automobilį, supyko dėl susidariusios situacijos, todėl pasiėmė pagalį ir apgadino svetimą automobilį. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios E. K. – Z. parodymams, kadangi būdama namuose, ji išgirdo daužymo garsus kieme ir pro langą pamatė į laiptinę einantį kaimyną su lazda bei po kurio laiko ant savo automobilio pastebėjo apgadinimus. Liudytojų L. V. ir U. B. parodymai taip pat patvirtina įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis 2025 m. gegužės 27 d., apie 18.00 val., būdamas įpykęs, medine lazda apgadino daugiaaukščio namo kieme stovėjusį automobilį „Seat“. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėtoje vaizdo medžiagoje.

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad V. Š. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis tyčia lazda apgadino nukentėjusiajai E. K. – Z. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Ibiza“.

Kaltinamasis V. Š. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad gadina svetimą turtą, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: lazda nudaužė nukentėjusiajai nuosavybės teise priklausančio automobilio abu išorinius veidrodėlius, išdaužė šoninį dešinės pusės posūkio signalą, įlenkė dešinės pusės priekinį sparną, įlenkė dešinės ir kairės pusės statramčius.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo V. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo

Teisiamojo posėdžio metu 2025 m. rugsėjo 24 d. tarp kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiosios E. K. – Z. sudarytas ir teismui pateiktas rašytinis susitaikymo protokolas, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir įsipareigojo per 6 mėnesių laikotarpį atlyginti jų abiejų sutartą žalą 500 Eur. Nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir pareiškė su juo susitaikanti.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Šiuo atveju V. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, apie savo padarytą nusikalstamą veiką davė teisingus ir neprieštaringus parodymus, besąlygiškai pripažino nustatytas esmines faktines ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi bei atsiprašė nukentėjusiosios. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų matyti, kad V. Š. teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis yra išsiskyręs, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė, gydytas nebuvo (b. 1. 151, 153).

Iš rašytinio susitaikymo protokolo, sudaryto tarp kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiosios E. K. – Z., matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė ir įsipareigojo nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tai yra 500 Eur, nukentėjusiajai sumokėti iki 2026 m. kovo mėnesio, mokant kas mėnesį po 100 Eur grynais pinigais (b. l. 196). Nukentėjusioji tai patvirtino, nurodė, kad sutinka, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius, pretenzijų kaltinamajam nebeturi.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygos. Teismo vertinimu, byloje esantys teigiamai kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, ir tai, kad jis laikomas anksčiau neteistu, naujų nusikalstamų veikų po šioje byloje nagrinėjamos veikos padarymo neįvykdė, taip pat, jog dėl savo poelgio išreiškė nuoširdų apgailestavimą ir atsiprašė nukentėjusiosios, sudaro pagrindą manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas šiuo atveju buvo atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų bei daugiau nebenusikals. Teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra kaimynai, gyvena gretimuose butuose, sprendžia, kad socialinės taikos tarp kaltininko ir nukentėjusiosios atkūrimas šiuo atveju yra didesnė siekiamybė nei kaltinamojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

Tuo remiantis V. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

V. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji E. K. – Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1085 Eur turtinės žalos ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 74–77). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl apgadintos transporto priemonės remonto patyrė turtinės žalos, tačiau tik jos dalį, tai yra 145,20 Eur, galėjo pagrįsti banko sąskaitos išrašu (b. 1. 199), kadangi kitas paslaugas apmokėjo grynaisiais pinigais ir neišsaugojo mokėjimų kvitų. Iš rašytinio susitaikymo protokolo, sudaryto tarp kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiosios E. K. – Z., matyti, kad buvo susitarta dėl 500 Eur dydžio bendros nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis įsipareigojo šią sumą nukentėjusiajai sumokėti iki 2026 m. kovo mėnesio, mokant kas mėnesį po 100 Eur (b. l. 196).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ginčas dėl žalos atlyginimo baigtas taikiai, patvirtintinas susitarimas, pagal kurį kaltinamasis įsipareigojo turtinę ir neturtinę žalą – 500 Eur, atlyginti nukentėjusiajai iki 2026 m. kovo mėnesio, mokant kas mėnesį po 100 Eur grynais pinigais, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

VI. Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 142–145), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (b. l. 33) ir CD kompaktinis diskas su civilinio ieškinio priedu (b. l. 82), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja E. K. – Z., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo V. Š. ir nukentėjusiosios E. K. – Z. 2025 m. rugsėjo 24 d. susitarimą, pagal kurį V. Š. įsipareigojo turtinę ir neturtinę žalą – 500 Eur, atlyginti nukentėjusiajai E. K. – Z. iki 2026 m. kovo mėnesio, mokant kas mėnesį po 100 Eur grynais pinigais, ir procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, patvirtinus susitarimą dėl žalos atlyginimo, nutraukti.

Išaiškinti V. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu V. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir CD kompaktinį diską su civilinio ieškinio priedu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.