Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2016 m. sausio 1 d. apie 20.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilių girtumas), bute adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo sugyventine J. P., sudavė ranka 1 (vieną) kartą jai į veidą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

E. Š., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad per Naujus metus išgėrė, kažkas jam užėjo, sudavė nukentėjusiajai vieną kartą delnu, taip atsitiko pirmą kartą, nors jie kartu jau 18 metų. Konfliktas kilo nežino dėl ko, gal dėl nukentėjusiosios pažįstamų, nukentėjusiosios jis atsiprašė iš karto, kai jį paleido iš policijos, susitaikė su ja, pažadėjo, kad tai tikrai nepasikartos, ir dabar yra kartu su nukentėjusiąja. Taip pat nurodė, kad jis tikrai nuoširdžiai gailisi, anksčiau tikrai nėra smurtavęs namuose.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. taip pat visiškai prisipažino dėl jam pareikštų įtarimų, parodė, kad 2016 m. sausio 1 d. jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Čia gyvena jo sugyventinė J. ir jų bendras vaikas – dukra, dukrai yra 8 metai. Dukra buvo pas močiutę, nes jai yra atostogos mokykloje. Parodė, kad dieną prieš tai jie vartojo alkoholinius gėrimus, šventė Naujus Metus. Dėl kažkokios priežasties tarp jų kilo konfliktas ir jis kelis kartus ranka sudavė J.. Į kurias kūno vietas sudavė, nepamena. Dėl to, kad sudavė J., jis labai gailisi. Daugiau jis nieko paaiškinti negali (b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu 12016 m. vasario 25 d. nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 20.00 val. ji ir jos sugyventinis E. Š. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Buvo išgėrę, nes šventė Naujuosius. E. staiga kilo kažkoks pykčio ir pavydo priepuolis. Jis pradėjo sakyti jai visokius nepagrįstus priekaištus, kad jai skambina draugai ir panašiai. Jis staiga prišoko ir vieną kartą kumščiu, bet ne visa jėga, sudavė jai į kairiąją veido pusę. Dėl smūgio ji patyrė fizinį skausmą. Kadangi E. buvo įsiutęs ir elgėsi neadekvačiai, išsigando, kad dar ką nors gali jai padaryti, todėl iškvietė policiją. Greitoji pagalba nebuvo kviesta, nes smūgis nebuvo labai stiprus. Buvo paraudimas, vėliau nedidelė mėlynė. Į Teismo medicinos tarnybą dėl abdukcijos ir į jokias kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Fizinės žalos pinigais nevertina, ieškinio E. nepateikinės. Po įvykio E. jos atsiprašė, labai gailisi ir prižadėjo, kad tokių dalykų daugiau nebus. Ji E. taip pat atleido, jokia žala jai nepadaryta, tiki, kad jis daugiau taip nesielgs, sutinka su juo susitaikyti ir norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b.l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. sausio 1 d. apie 20.20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) mušasi vyras. Atvykę į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė J. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2016 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) bute gyvenantys sugyventiniai susipyko ir neblaivus E. Š. ranka sudavė į veidą neblaiviai nukentėjusiajai J. P.. GMP pagalbos atsisakė. Ant nukentėjusiosios kairiojo žando matėsi mėlynė, ant kaklo nubrozdinimai. J. P. paaiškino, kad smurtas pasireiškė sudavus kumščiu į veidą (b.l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka ištyręs minėtus baudžiamojoje byloje teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2016 m. sausio 1 d. apie 20.00 val. E. Š., būdamas neblaivus (nustatytas 1,92 promilių neblaivumas) bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine J. P. metu, sudavė ranka 1 kartą J. P. į veidą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausiai iš kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina ir kiti jau minėti įrodymai – nukentėjusiosios J. P. parodymai, tarnybinis pranešimas.

Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš minėtų įrodymų – kaltinamojo E. Š. parodymų bei nukentėjusiosios parodymų – nustatyta, kad J. P. laikytina E. Š. šeimos nare, kadangi, kaip kaltinamasis nurodė, jie jau kartu 18 metų, turi bendrą vaiką.

Taigi įvertinus nurodytus įrodymus, neabejotinai nustatyta, kad E. Š. nurodytą dieną bei laiku, suduodamas vieną kartą ranka savo sugyventinei J. Š. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl ko konstatuotina, kad jo veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties elementai, taigi pripažintina, kad E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Teismas, spęsdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo E. Š. klausimą, pirmiausia pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti E. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi 2016 m. sausio 1 d. 20.54 val. E. Š. nustatytas 1,92 promilių girtumo laipsnis (b.l. 44). Atsižvelgtina ir į E. Š. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, nedirba, registruotas Darbo biržoje, negydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre (b. l. 30), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 32), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 31), administracine tvarka baustas (b. l. 24-28), neteistas (b. l. 23). Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.

Minėta, kad E. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, jis tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius ir nuoširdžius parodymus (kas leido taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą), nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nepareiškė, apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žala jei nepadaryta. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nukentėjusioji J. P. nurodė, kad susitaikė su E. Š., jam atleido, tiki, kad jis daugiau taip nebepasielgs, nurodė, kad nors jie jau kartu 18 metų, tai buvo pirmas toks įvykis, prašė nutraukti baudžiamąją bylą jam. Teismas, vertindamas kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, neturi pagrindo abejoti tuo, kad E. Š. tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat kad itin neigiamai vertina savo elgesį, todėl manytina, kad jau ir vykstantis baudžiamasis procesas kaltinamajam atlieka teigiamą poveikį, formuojant jo nuostatas dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Kaip minėta, E. Š. yra neteistas. Nors, kaip jis nurodė, gal 1999 metais buvo teistas, tačiau visgi ši aplinkybė, atsižvelgus, kad nusikalstama veika įvykdyta itin seniai, teistumas išnykęs, šiuo aspektu teismo nevertinama kaip itin reikšminga aplinkybė, sprendžiant atsakomybės individualizavimo klausimą. Taigi vertindamas nurodytų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad nors byloje yra pateikti duomenys, kad E. Š. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visgi vien tik ši aplinkybė nėra pakankama paneigti jau minėtą pagrįstą manymą, jog E. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant kaltinamajam E. Š. gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, visuma. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių negalėtų būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat esant pakankamo pagrindo manyti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis – užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų – E. Š. atžvilgiu gali būti pasiekta ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, E. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu jam susitaikius su nukentėjusiąja J. P. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), tarp jų – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, teismas sprendžia, kad siekiant bausmės tikslų yra tikslinga E. Š. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš E. Š. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,06 eurą. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažintas būtinu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi. Nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. nedirba, registruotas darbo biržoje, nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki. Todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, atsižvelgdamas į turtinę E. Š. padėtį, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas gali, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš E. Š. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą E. Š. atžvilgiu nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (81,06 eurų) iš E. Š. nepriteisti.

Išaiškinti E. Š., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 ir 4 d.).

Išaiškinti, kad, vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.