Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl 2017 m. lapkričio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. liepos 30 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsniu, patikslinus nuosprendį nustatyta, kad nuteistajam E. V. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 29 d. apie 00.30 val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine I. V. metu tyčia abejomis rankomis griebė už nukentėjusiosios I. V. plaukų ir juos tampė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nusprendė, kad yra nustatyta, jog tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu kaltinamasis tampė nukentėjusiąją už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi atitinka visus šios veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji ant nuteistojo nepyksta, prašo jo nebausti, teigia, kad viską galėjo išsigalvoti dėl girtumo, kuris byloje yra nustatytas. Pažymima, kad nuteistajam yra iškelta ne viena byla dėl smurto artimoje aplinkoje, kas aiškiai parodo, jog nukentėjusiosios tikslas, nuteistąjį nuteisus realia laisvės atėmimo bausme, užvaldyti jam priklausantį turtą – butą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašė jo skundą tenkinti, arba, atsižvelgus į tai, kad dalį bausmės jis jau yra atlikęs, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą ar skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė prašė nuteistojo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam bausmę, adekvačią jo padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumo laipsniui.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. iš esmės neigia savo kaltę, sukėlus savo sutuoktinei nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą, ginčija įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, jis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu papildomai prašė atidėti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Kadangi baudžiamojo proceso normos nenumato galimybės proceso dalyviams papildyti apeliacinius skundus ar pateikti papildomus apeliacinio skundo argumentus, todėl šis pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas E. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus įvertino bendrame bylos duomenų kontekste ir išvadas, kad nuteistasis padarė jam inkriminuojamą veiką, grindė remdamasis įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys rodo, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.Apeliantas savo kaltės dėl savo sutuoktinei sukelto fizinio skausmo nepripažino, teigė, kad nukentėjusioji jiems gulint lovoje staiga iššoko ir išbėgo iš buto. Tokiems kaltinamojo parodymams prieštarauja išsamūs nukentėjusiosios parodymai. Ji iš karto po pavartoto fizinio smurto paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu. Byloje esanti jos skambučio pagalbos telefono numeriu pokalbio suvestinė patvirtina, kad ji atsiliepusiai operatorei nurodė, jog jos sutuoktinis ją sumušė, tampė už plaukų, daužė į sieną. Matyti, kad nukentėjusioji apie įvykį pranešė 00.58 val., o ROIK duomenimis policijos pareigūnams 01.18 val. nuvykus į įvykio vietą, ji iš esmės patvirtino prieš ją vartoto fizinio smurto faktą, be kita ko, ir aplinkybę, jog sutuoktinis lovoje ją tampė už plaukų. Šie duomenys užfiksuoti ir byloje esančiame 2017 m. liepos 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame pažymėtas dešiniajame skruostikaulyje matomas paraudimas, patinimas. Pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą, minėtame tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad nukentėjusioji atrodė susijaudinusi, verkė. Analogišką aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas nukentėjusiosios bei nuteistojo kaimynas liudytojas A. V., kuris tvirtino, kad naktį į jo namus atbėgusi kaimynė atrodė išsigandusi. Nors nei minėtas liudytojas, nei į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio stebima nukentėjusiosios emocinė būsena bei tai, kad apie 00.30 val. nakties ji išbėgo pas kaimynus ieškoti pagalbos tik patvirtina nukentėjusiosios versiją dėl fizinio smurto prieš ją panaudojimo fakto. Nors vėliau nukentėjusioji skirtingai nurodė prieš ją pavartoto fizinio smurto pobūdį, tačiau iš esmės nuosekliai tvirtino, kad nuteistasis ją tampė už plaukų, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą. Šias aplinkybes ji nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo institucijoje, kai jos neblaivumas nebuvo konstatuotas. Dėl šios priežasties nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kad nukentėjusioji dėl girtumo galėjo visas įvykio aplinkybes išgalvoti, juolab, kad ir apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji nurodė analogiškus sutuoktinio prieš ją atliktus veiksmus – tampymą už plaukų, kuris ir aprašomas nuteistajam inkriminuotame kaltinime. Nustatyta, kad tiek E. V., tiek nukentėjusioji įvykio dieną buvo neblaivūs (nuteistajam nustatytas 1,69 prom., o nukentėjusiajai – 2,33 prom. neblaivumas). Tai patvirtina byloje esantys alkotesterio duomenys. Šio fakto neginčija ir patys sutuoktiniai, ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusioji, tiek E. V. pripažino namuose vartoję alkoholį, tačiau teisme pastarasis šios aplinkybės nebenurodė, teigė grįžęs namo, pavalgęs ir nuėjęs miegoti, nukentėjusiosios nemušė. Ar tą dieną vartojo alkoholį, neprisimena. Tuo tarpu nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad ji nuo vidurdienio su sutuoktiniu įvykio dieną vartojo alkoholį, o už plaukų ją tampė atsigulus į lovą, kadangi ji nenorėjo lytinių santykių. Susipažinus su įsiteisėjusiais teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais keturiais nuosprendžiais kitose baudžiamosiose bylose, kuriais E. V. buvo pripažintas kaltu dėl analogiškų nusikalstamų veikų, matyti, jog kaltę jis trijose bylose iš dalies pripažino, tai yra, kaltinamas tampęs sutuoktinę už plaukų ir sudavęs smūgius, nurodė, kad jis buvo girtas ir neprisimena, kiek smūgių žmonai sudavė, ar iš viso sudavė. Kitu atveju nuteistasis pripažino tai, kad galėjo patampyti nukentėjusiąją už plaukų, bet kumščiu jai suduoti negalėjo, nes jis jos niekada nemuša, kaltintas sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą, E. V. nurodė trenkęs jai delnu. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog konfliktas ir fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją nagrinėjamoje byloje tarp sutuoktinių nėra atsitiktinio pobūdžio, o sistemingas ir apeliantui įprastas veikimo būdas. Kvestionuoti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatytų ankstesnių fizinio smurto panaudojimo faktų teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, todėl nuteistojo skundo argumentai, jog kreipdamasi į policiją visais atvejais nukentėjusioji bando jį apkalbėti, kad išvarytų jį iš buto, nepagrįsti. Juolab įvertinus aplinkybę, jog butas (duomenys neskelbtini) yra socialinis būstas, nuomojamas iš savivaldybės. Konstatuotina, kad byloje surinktais duomenimis įrodyta, jog nuteistasis savo veiksmais sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas ir nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, be to, net ir nukentėjusiajam pateikus skundą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės šio skundo atsiimti, o pradėtas procesas toliau vyksta bendra tvarka be išimčių. Todėl nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė prašanti E. V. nebausti šioje baudžiamojoje byloje, ir dėl šios priežasties baudžiamoji byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Kadangi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo E. V. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.