Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei D. A. su trečiuoju asmeniu Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centru ,,Židinys“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovė yra nepilnamečio sūnaus A. A. motina, tėvas gimimo liudijime nenurodytas. 2013 m. liepos 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu A. A. atskirtas nuo motinos, jam nustatyta nuolatinė globa ir iš atsakovės priteistas išlaikymas jos nepilnamečiui sūnui. Šiuo metu A. A. auga Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“. Atsakovė turi ir sūnų E. D., kuriuo taip pat nesirūpina, jis auga tėvo šeimoje. D. A. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, girtavimo ir vaiko nepriežiūros nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. buvo įrašyta į Prienų rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Po Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo atskirti A. A. nuo motinos, atsakovė jo nelanko, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia, tarp jų socialinis ryšys nutrūkęs, su A. A. ryšius palaiko tik senelė M. I. A.. D. A. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, negauna jokių socialinių išmokų, jokių pajamų neturi. 2020 m. birželio 8 d. su D. A. bendrauta jos namuose, tačiau ji atsisakė pateikti paaiškinimus dėl elgesio, elgėsi ir bendravo nepagarbiai, įžūliai. Šiuo metu A. A. gyvena Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,Židinys“ bendruomeniniuose namuose, gyvena vienviečiame kambaryje, kur turi savo privačią erdvę. Bendraujant su vaiku apie mamą jis kalbėti nenorėjo.

Atsakovė D. A. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta (t. 1, el. b. l. 19, 67).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė D. A. yra nepilnamečio A. A. motina. Nepilnametis tėvo neturi. Atsakovė visiškai nevykdo motinos pareigų: vaiku visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja, nepalaiko socialinių ryšių, neteikia išlaikymo. Nepilnamečiui nustatyta nuolatinė globa, jis gyvena pas globėją – Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centre ,,Židinys“. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo įrašas patvirtina, kad A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), motina – D. A., tėvas – nenurodytas (t. 1, el. b. l. 8). Gimimo įrašas patvirtina, kad D. A. mama – M. I. A. (t. 1, el. b. l. 8). Iš Lazdijų rajono savivaldybės socialinio globos centro ,,Židinys“ pateiktos informacijos matyti, kad A. A. gyvena šio centro bendruomeniniuose namuose, mokosi (duomenys neskelbtini), jam teikta psichologo pagalba, rūpinamasi ji fizine sveikata, sprendžiamos jo elgesio problemos. Motina D. A. sūnaus visiškai nelanko, su juo nebendrauja, nesidomonu juo telefonu, neteikia išlaikymo. Su A. A. socialinius ryšius palaiko jo senelė M. I. A., kuri jį dažnai lanko, bendrauja telefonu, daug laiko praleidžia su juo, abu skaito knygas, žaidžia, kalbasi. A. A. jos pasiilgta (t. 1, el. b. l. 8). D. A. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje registruota tik 2017 m. spalio 4 d. (t. 1, el. b. l. 8). Iš gyventojų registro informacijos matyti, kad D. A. turi ir sūnų E. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena Prienų r. sav. (t. 1, el. b. l. 8). 2013 m. liepos 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu A. A. atskirtas nuo motinos D. A., jam nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirta Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija, iš D. A. priteistas išlaikymas jos sūnui A. A. (t. 1, el. b. l. 8). 2016 m. gegužės 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų administracija atleista iš nuolatinio globėjo pareigų, nuolatine globėja paskirta A. A. senelė M. I. A. (t. 1, el. b. l. 8). 2017 m. spalio 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi A. A. globėju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys“ (t. 1, el. b. l. 8). Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad A. A. išreiškė nuomonę, kad norėtų gyventi pas senelę arba pas A., kuri bendrauja su berniuku, pasiima jį į savo namus. Su auklėtojais ir kitais centro darbuotojais sutaria, turi draugų, apie mamą beveik nekalba, ją prisimena retai, pokalbio su juo metu, jis nenorėjo kalbėti apie mamą (t. 1, b. l. 8). Pažyma apie D. A. sveikatos būklę patvirtina, kad paskutinį kartą D. A. pas psichiatrą lankėsi 2020 m. kovo 13 d., paskirtas medikamentinis gydymas, daugiau pas gydytoją nesilankė (t. 1, el. b. l. 21). Iš liudytojos M. I. A. paaiškinimo ir parodymų matyti, kad pagal dabartinę sveikatos būklę D. A. galėtų rūpintis sūnumi, tačiau to nedaro, jo nelanko, nesidomi, neteikia išlaikymo jam. Ji ne kartą yra siūliusi vykti kartu su ja pas A. A., tam duoda ir pinigų, tačiau D. A. atsisako tai daryti, kada nori išvyksta iš namų, kada nori grįžta, tačiau sūnaus nelanko, nebendrauja ir su kitu sūnumi, kuris gyvena su tėvu Prienų r. sav. (t. 1, el. b. l. 23, 71–74). 2020 m. liepos 24 d. pranešimu atsakovės atstovas kreipėsi į atsakovę, siūlė kartu su ja aptarti poziciją dėl pareikšto reikalavimo. Išklausytas teismo posėdyje A. A. nurodė, kad nenori gyventi su mama, ji jo nelanko su juo nebendrauja. Nori būti arba su senele arba su A. (t. 1, el. b. l. 58–60).

Teismas konstatuoja:

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine, fizine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovė su vaiku nebendrauja, nesirūpina jo dvasine ir materialine gerove, psichine ir fizine sveikata, neprisideda prie jo išlaikymo, vengia motinystės. Po to, kai 2013 m. liepos 31 d. sprendimu sūnus atskirtas nuo atsakovės, ji nedėjo pastangų atkurti socialinius ryšius tarp jo ir nepilnamečio sūnaus, visiškai nutraukė bendravimą su sūnumi. Atsakovės elgesys per pastaruosius septynerius metus, kai jos mažametis sūnus auga globos institucijoje, nepasikeitė, ji nemotyvuota savo elgesį keisti, nededa jokių pastangų įgyvendinti motinystę. Iš A. A. paaiškinimų matyti, kad jis nenori kalbėti apie mamą, nenori pas ją gyventi, savo tolesnį gyvenimą sieja tik su senele arba visiškai svetimu asmeniu Audrone, kuri palaiko artimus ryšius su vaiku. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad dėl savo kaltų veiksmų atsakovė visiškai nevykdo savo pareigų rūpintis nepilnamečiu vaiku, jo vystymusi ir ugdymu, sveikatos būkle, prie vaiko išlaikymo neprisideda, nebendrauja su juo, tarp jų nėra socialinio ryšio, ji ilgą laiką nededa jokių pastangų šiam ryšiui sukurti. Esant nustatytai tėvų valdžios apribojimo sąlygai, - atsakovė nesirūpina vaiku, jos atžvilgiu taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Aukščiau aptartos aplinkybės (atsakovė ilgą laiką nesirūpina vaiku, visiškai nevykdo motinos pareigų, ilgą laiką nededa pastangų sukurti tarpusavio santykius su juo, neišlaiko jo) rodo, kad padėtis negali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), todėl jos motinos valdžia apribotina neterminuotai.

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). 2013 m. liepos 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu A. A. nustatyta nuolatinė globa, išspręstas išlaikymo klausimas, 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nuolatiniu globėju paskirtas Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centras ,,Židinys“, nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta šioje globos institucijoje, todėl sprendime papildomai šie klausimai nespręstini.

2020 m. liepos 7 d. sprendimu atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl 13,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, 233,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 100 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas, iš atsakovės nepriteistina (CPK 96 straipsnis).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią į nepilnametį sūnų A. A., gim. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienas gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Apeliacinio skundo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.