Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. (buvęs – J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“, nuo bausmės atleistas;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“, nuo bausmės atleistas;

3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. sausio 8 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį, 274 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu;

4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams su 1/3 turto konfiskavimu;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą „Dėl Amnestijos akto“ bausmė sumažinta, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;

6. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį –10 MGL bauda, bausmę atlikęs;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį –50 MGL bauda;

8. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį –50 MGL bauda;

9. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė –1 metų laisvės atėmimas ir 50 MGL bauda;

10. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2017 m. kovo 7 d. atliko bausmę;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmė subendrinta, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 3 mėnesiams – pridedant dalį švelnesnių bausmių – 9 mėnesius laisvės atėmimo – ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas BK 75 straipsnio pagrindu 3 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartimi panaikintas bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – vykdymo atidėjimas ir paskirtas 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmė atlikta 2020 m. gegužės 4 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2025 m. gegužės 6 d. apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kaire puse, kryptimi link Kauno miesto, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties 3,260 kelio kilometru pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101 ir 126 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam yra atimta, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, persirikiavęs atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje važiavusį krovininį automobilį „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuoto automobilio „Volkswagen Golf“ keleivė L. V. patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jis jam aiškus ir suprantamas, prisipažįsta padaręs šią nusikalstamą veiką ir labai gailisi. Parodė, kad teisę vairuoti transporto priemones įgijo Jungtinėje Karalystėje, kai jam buvo 28-30 metų. Šią teisę Lietuvoje prarado seniai ir iki šiol šios teisės nesusigrąžino. 2025 m. gegužės 6 d. buvo namuose. Prie namų buvo paliktas V. P. automobilis „Volkswagen Golf“. Ši mergina prižiūri šeimos mažamečius vaikus, turi atskirą kambarį name, nes būna, kad reikia pasilikti kelioms dienoms su vaikais. Tuo metu svečiuose buvo sugyventinės draugė L. V.. Apie 9.30 val. sulaukė telefoninio skambučio – skambino dėl naujo objekto, todėl turėjo paskubomis išvykti. Tą dieną šeimos automobilis buvo paliktas pas meistrą. Matė, kad V. P. yra palikusi savo automobilio „Volkswagen Golf“, užvedimo spynelės raktą, todėl paėmė raktelius. Išeinant iš namų, L. V. paprašė, kad ją pavežtų iki Kauno. Jis sutiko. Važiavo keliu A5, kryptimi link Kauno miesto. Buvo šviesus paros laikas, galimai apie 10.00 val., oro sąlygos buvo geros. Pravažiavo tiltą ties (duomenys neskelbtini) ir toliau važiavo kryptimi link kelio (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių judėjimas buvo labai intensyvus. Vairuojamas automobilis važiavo antra eismo juosta apie, galimai, 80-90 km/h greičiu. Tikrai neketino persirikiuoti, nes važiavo įkalne. Pamatė, kad paskui važiuojantis automobilis sparčiai artėja. Lyg ir šviesos signalu parodė, kad turėtų pasitraukti. Todėl iš karto persirikiavo į pirmąją eismo juostą, o tada pamatė, kad priekyje, labai arti, važiuoja sunkvežimis. Stabdė vairuojamą automobilį, tačiau kontakto išvengti nepavyko. Priekine vairuojamo automobilio dalimi trenkėsi į sunkvežimio galinę dalį. Automobilio salone suveikė apsauginių pagalvių sistema. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjusi L. V. po įvykio buvo sąmoninga. Paskubomis išlipo iš automobilio. L. V. atsigulė ant žemės. Įvykio vietoje sustojo nepažįstamas automobilis, iš jo išlipusi moteris prisistatė medike. Pastaroji apžiūrėjo L. V.. Tuo metu privažiavo dar vienas automobilis, priėjo vyriškis – kunigas, kuris pradėjo kalbėti maldas stovėdamas prie gulinčios L. V.. Mergina skundėsi nugaros skausmais, todėl buvo iškviesti medikai, policija. Kaltinamasis visą laiką buvo prie L. V.. Įvykio vietoje, atvykus policijos pareigūnams, buvo patikrintas jo blaivumas, buvo blaivus. Tikrai labai išgyvena dėl to, kas nutiko. Viskas nutiko dėl jo neatsargumo – persirikiavo į kitą eismo juostą nebūdamas visiškai tikras, kad tai daryti yra saugu. Po įvykio visą laiką rūpinosi L. V., keletą kartų atliko piniginius pervedimus jai. Už sugadintą V. P. automobilį taip pat atsiskaitė, pervesdamas 900 Eur (b. l. 133–137).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji L. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos draugė A. N. gyvena kartu su V. K.. 2025 m. gegužės 5 d. atvyko pas šiuos žmones į namus (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pasiliko nakvoti. Kitą rytą susiruošė važiuoti namo į Kauną. V. K. pasiūlė pavežti iki namų. Labiau bendrauja su drauge, o V. K. yra mačiusi kelis kartus. Tikrai nežinojo, jog V. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Matė, kad prie kotedžo stovi keletas automobilių. V. K. pasakė, kuriuo važiuos. Sėdo į automobilio „Volkswagen Golf“ priekinę keleivio sėdynę šalia vairuotojo. Už pastarojo automobilio vairo sėdo V. K.. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Buvo šviesus paros laikas, saulėta. Pradžioje važiuodami nusileido nuo kažkokio kalno, o paskui įvažiavo į greitkelį ir važiavo įkalne. Nėra vietinė gyventoja, todėl tiksliai nurodyti vietovės pavadinimo ar gatvės negali. Kelio važiuojamosios dalies nestebėjo, galvą buvo nuleidusi ir žvelgė į savo išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. Važiavo tiesiai, o kai pakėlė akis priekyje pamatė sunkvežimį. Spėjo sušukti „V.“, o tada jau buvo smūgis. V. vairuojamas automobilis priekine dalimi atsitrenkė į sunkvežimį. Automobilio salone suveikė apsauginių oro pagalvių sistema. Sąmonės praradusi nebuvo, išlipo savarankiškai iš automobilio. Išlipusi pajuto didžiulį skausmą nugaroje. Atsigulė kelkraštyje ant pievos. Pamena, kad buvo priėjęs nepažįstamas vyras, kuris rūpinosi ja, kalbėjo maldas. V. K. keletą kartų klausė, ar viskas gerai. Buvo iškviesti medikai. Jiems atvykus buvo nuvežta į Kauno klinikas, apie savaitę gydyta stacionare. Gulėdama ant žolės girdėjo, kaip jaunas vaikinas sakė, kad jis net nepajuto, kai į jo vairuojamą sunkvežimį atsitrenkė V. K. vairuojamas automobilis. Labai skaudėjo nugarą, todėl nesiklausė, kas ką kalba. Supranta, kad V. K. veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, t. y. viskas įvyko dėl jo, galimai, neatsargumo. V. K. jokių pretenzijų neturi (b. l. 88–89).

Liudytojas G. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną apie 10.00 val. važiavo sunkvežimiu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo sūnus D. K.. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini). Sėdėjo šalia vairuotojo. Oro sąlygos buvo geros, tuo metu nelijo, kelio važiuojamoji dalis buvo sausa. Sunkiasvoris automobilis, kurį vairavo sūnus, buvo pakrautas 12,7 tonos smėlio. Nuo pat (duomenys neskelbtini) miestelio sūnaus vairuojamas sunkvežimis važiavo tik pirma eismo juosta, tikrai nei karto iki pat įvykio nepersirikiavo į gretutinę antrąją eismo juostą. Važiavo įkalne, artėjo prie viaduko, kuris veda link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Netikėtai pajuto nestiprų lyg stuktelėjimą. Sūnus lyg pasakė, kad, galimai, sprogo padanga. Nematė tuo metu pro galinio vaizdo veidrodėlį, kas nutiko ties sunkvežimio galine dalimi. Sūnaus vairuojamas sunkvežimis iš lėto stabdydamas pavažiavo šiek tiek dar į priekį ir sustojo dešiniajame kelio kelkraštyje. Išlipęs iš sunkvežimio kabinos matė, kad iš karto už sunkvežimio sustojęs lengvasis automobilis, kuris nebuvo apgadintas. Kiek toliau, už pastarojo automobilio, stovėjo priekine dalimi apgadintas automobilis „Volkswagen Golf“. Prie automobilio dešinės pusės priekinių durelių, išorėje, ant žemės gulėjo mergina. Šalimais vaikštinėjo vaikinas. Įvykio vietoje dar sustojo vienas automobilis. Iš jo išlipo mergina, atnešė gulinčiai merginai folinį užklotą ir užklojo ją, kad nesušaltų. Nebuvo arti priėjęs gulinčios merginos, su ja nebendravo. Girdėjo, kaip mergina aimanavo, skundėsi, kad jai skauda. D. K. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino 112. Su automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotoju nebendravo. Girdėjo tik jį sakant, kad rikiavosi, per vėlai pamatė sunkvežimį. Buvo akivaizdu, kad vaikinas išsigandęs buvo, pasimetęs. Į įvykio vietą atvyko policijos ekipažas, Greitosios medicinos pagalbos automobilis. Medikai sužalotą merginą iš įvykio vietos išsivežė. Pačiam beveik kasdien tenka vairuoti sunkvežimį, todėl drąsiai gali teigti, kad eismo įvykio momentu sūnaus vairuojamas sunkvežimis MAN įkalne važiavo apie 50-60 km/h greičiu (b. l. 82–83).

Iš Tarnybinio pranešimo dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nustatyta, jog 2025 m. gegužės 6 d., apie 10.00 val., kelio (duomenys neskelbtini)kaire puse, 3,260 kilometre V. K. vairuojamas automobilis atsitrenkė į ta pačia kryptimi, ta pačia eismo juosta važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę MAN. Eismo įvykio metu susižalojo automobilio „Volkswagen Golf“ keleivė, sėdėjusi priekinėje keleivio vietoje, L. V. Po įvykio mergina nuvežta į LSMUL Kauno klinikas (b. l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kairė kelio pusė, 3,560 kelio kilometras. Fotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 15–45).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas -s avininkas – V. P., eismo įvykio metu draustas ADB „Lietuvos draudimas“, fiksuoti transporto priemonės apgadinimai, sudaryta foto lentelė (b. l . 23–25, 26–36).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas sunkvežimis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, eismo įvykio metu draustas „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neapgadinta, fotografuota, sudaryta foto lentelė (b. l. 37–39, 40–45).

Iš Vairuotojų registro įrašo nustatyta, jog V. K. Lietuvos Respublikoje nėra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas (b. l. 99).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1091/2025 (02) L. V. nustatytas juosmens sumušimas ir stuburo krūtininės dalies dvylikto slankstelio keterinės ataugos bei juosmens pirmo slankstelio kūno lūžiai, dešinės čiurnos raiščių patempimas išsivystė užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata bus sutrikdyta ilgiau dešimties parų (b. l. 78–80).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu sužalotas žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-648/2019).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė. Nusikaltimo sudėties požymiai yra aprašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaltinamasis V. K. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14, 101 ir 126 punkto reikalavimus.

Pagal kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pagal kelių eismo taisyklių 101 punkto nuostatas, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pagal kelių eismo taisyklių 126 punkto nuostatas, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Reikalavimas dėl nurodyto šoninio atstumo laikymosi netaikomas važiuojant atskira eismo juosta

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. K. įvykdė jaim inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo V. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 6 d. apie 10.00 val. važiavo keliu (duomenys neskelbtini), oro sąlygos buvo geros. Vairuodamas automobilį važiavo antra eismo juosta apie, galimai, 80 -90 km/h greičiu, kuomet pamatė, kad paskui važiuojantis automobilis sparčiai artėja ir šviesos signalu parodė, kad V. K. turėtų pasitraukti. Todėl kaltinamasis iš karto persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir tik tada pamatė, jog priekyje važiuoja sunkvežimis. Stabdė vairuojamą automobilį, tačiau kontakto su sunkiasvore mašina išvengti nepavyko ir priekine vairuojamo automobilio dalimi trenkėsi į sunkvežimio galinę dalį. Tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad L. V. po eismo įvykio buvo nustatytas juosmens sumušimas ir stuburo krūtininės dalies dvylikto slankstelio keterinės ataugos bei juosmens pirmo slankstelio kūno lūžiai, dešinės čiurnos raiščių patempimas, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl paminėto sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. K., vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės ir persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu kaltinamasis būtų turėjęs teisė vairuoti bei būtų buvęs pakankamai atidus ir rūpestingas, persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą būtų įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir būtų išlaikęs atstumą bei pasirinkęs tinkamą greitį iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamojo V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms – L. V. nesunkiam sveikatos sutrikdymui – atsirasti, todėl tarp V. K. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

V. K. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2025 m. gegužės 6 d. apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), kaire puse, kryptimi link Kauno miesto, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ties 3,260 kelio kilometru pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 101 ir 126 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, kai ši teisė jam yra atimta, atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmąją neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, persirikiavęs atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje važiavusį krovininį automobilį „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą D. K., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras savo pareiškime siūlo kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, skirti 60 MGL baudos bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 40 MGL baudos bausmę.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam V. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta dėl neatsargumo, nusikalstamo nerūpestingumo forma, materiali nusikaltimo sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamosios asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, baustas administracine tvarka per 5 metų laikotarpį 8 kartus už transporto priemonės vairavimą, neįgijus tokios teisės, visos nuobaudos galioja, baudos nesumokėtos (b. l. 102–111), turi galiojančių nuobaudų, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Kaltinamajam V. K. kardomoji priemonė iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirtina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu grąžintas savininkei V. P., paliktinas grąžinta V. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (šešiasdešimt), tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam V. K. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103, elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neskirti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu grąžintą savininkei V. P., palikti grąžintą V. P..

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.