Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2018-03-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-1010/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
II-2-1010/2018
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-000257-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šakarnienė
Pareiškėjas
R. D.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-1010/2018Teisminio proceso Nr. 4-42-3-000257-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Lina Šakarnienė,sekretoriaujant Rimai Jašinskienei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato atstovui Giedriui Vyštartui,

pareiškėjui R. D.,pareiškėjo atstovui advokatui Piotrui Orlovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. D. skundą administracinio nusižengimo byloje dėl administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu prašo 2017 m. spalio 25 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93ANN-125168819-17 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies taikymo panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. 2017 m. rugsėjo 25 d. apie 21.30 val. Šilalėje susitiko draugą V. T., su juo nuvyko į degalinę „Milda“ išgerti kavos. Apie 24 val. nuvažiavo į sodus, čia susitiko kaimynę R. J.. Su kaimyne pabendravo, pasidėjo įrankius ir statybines medžiagas. Tuo metu jam parašė SMS žinutę pažįstama S. B., ji pasiūlė susitikti ir paprašė, kai jis grįš į Šilalę, nupirkti butelį vyno. Sutarė, kad kai bus Šilalėje, jai paskambins ir susitars kur susitikti. Į Šilalę atvažiavo maždaug 00.45 min., kadangi buvo vėlyvas laikas, nutarė vyno nupirkti iš naktinės parduotuvės - baro, kuri yra Šilalės autobusų stoties pastate. Privažiavus prie naktinės parduotuvės - baro, mašiną paliko aikštelėje. Užėjęs į naktinę parduotuvę - barą paprašė, kad parduotų butelį vyno ir užsisakė 200 ml brendžio. Išgerti sugalvojo todėl, kad nuimtų stresą, nes labai pergyveno dėl draugo, kuris vos nesudegė automobilyje. Taip pat pagalvojo, kad jei atvažiuos draugė, tai ji jį ir pasiims, o automobilį galės pasiimti vėliau, nes išgėręs 200 ml brendžio neketino vairuoti. Į naktinę parduotuvę - barą atvyko visiškai blaivus. Naktinėje parduotuvėje - bare buvo gal 15 minučių, per tą laiką išgėrė užsisakytus 200 ml brendžio, pabendravo su naktinės parduotuvės - baro darbuotoja (barmene) Irena. Jam būnant naktinėje parduotuvėje - bare atėjo policijos pareigūnai. Atėję policijos pareigūnai paklausė, kieno automobilis „Kia Sorento“. Pareiškėjas pasakė, kad tai jo automobilis. Tada pareigūnai pasakė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles t. y. kelio ženklo, draudžiančio stovėti, reikalavimus. Pareigūnai liepė eiti kartu su jais. Išėjus iš baro, pareigūnai paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio. Kadangi prieš 15 minučių būdamas bare išgėrė 200 ml brendžio, pasakė, kad vartojo. Tuomet alkotesteriu pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Nurodo, kad būdamas neblaivus transporto priemonės nevairavo. Kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir testuojamas jų turimu alkotesteriu, kuris parodė neobjektyvius duomenis, t. y. 1,61 promilių neblaivumą, jam buvo paaiškinta, kad bus sulaikomas ir patalpinamas į areštinę. Buvo nuvežtas į medicinos įstaigą, kur paimtas pareiškėjo kraujas tyrimo atlikimui. Buvo labai sutrikęs, pasimetęs ir klaidingai manydamas, kad galės sušvelninti savo padėtį ir galės išvengti patalpinimo į areštinę, jis save apkalbėjo, nurodydamas, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, klaidingai manydamas, kad tai kažkokiu būdu palengvins jo padėtį. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas vairavo jam priklausantį automobilį „Kia Sorento“. Vaizdo įraše, kurį policijos pareigūnai padarė tarnybiniame automobilyje esamu vaizdo registratoriumi, nėra užfiksuota nei, kad pareiškėjas sėdi už minėto automobilio vairo, nei kad išlipa iš automobilio. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pareigūnai jį norėjo nubausti už kelio ženklo nepaisymą. Aplinkybę, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti jo vairuojančio automobilį patvirtina ir tai, kad pareigūnai, atėję į naktinę parduotuvę - barą, klausė kam priklauso automobilis „Kia Sorento“. Pareiškėjo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas ne vairavimo metu, o praėjus maždaug 15 min nuo pavartoto alkoholio naktinėje parduotuvėje - bare, todėl aplinkybė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, yra neįrodyta.

Atsiliepimas

Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su R. D. pateiktais skunde reikalavimais nesutinka, kadangi kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, įrodyta administracinio nusižengimo pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Mano, kad skundžiamas 2017 m. spalio 25 d., Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl R. D. skundas negali būti tenkintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. D. posėdžio metu skundą palaikė, remdamasis jame nurodytais motyvais bei argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš rugpjūčio 25 į 26 dieną, apie 16.30 val. grįžo iš darbo į garažą, paskui vėl vyko į darbą. Darbus baigė 21.45 val., apie 22 val. grįžo į Šilalę, sutiko draugą T., su juo nuvyko į degalinę, išgėrė kavos ir apie 23.30 val. nuvyko į sodą. 23.50 val. sutiko sode kaimynę, pakalbėjo, apie 24 val. gavo iš S. B. žinutę, ji siūlė susitikti, išgerti vyno. Pareiškėjas sutiko, nuvyko į kavinę, pastatė automobilį su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis ir galvojo automobilį ten palikti. Ženklas buvo nusuktas į kitą pusę, nematė jo. Kavinėje užsisakė 200 ml brendžio. Atėjo policijos pareigūnai, paklausė, kodėl ten pasistatė automobilį. Nuėjo apžiūrėti, pareigūnai paklausė, ar gėręs alkoholinių gėrimų. Pareiškėjas pasakė, kad gėrė, nors iš tikrųjų į kavinę jis atvažiavo blaivus. Gal dėl streso taip ir pasakė, gal buvo gėda, kad taip skandino liūdesį dėl draugo. Pareiškėjas alkoholio nevartoja. Ta vieta, kur paliko stovėti automobilį, neapšviesta. Buvo draudžiamasis ženklas lengviesiems automobiliams, jo rodmuo jam nebuvo matomas, nusuktas į šoną. Atstumas nuo mašinos iki kavinės yra apie 15 metrų. Su barmene bendravo, buvo išgėręs 200 ml brendžio. Apžiūrint mašiną pareigūnams padavė dokumentus. Vaizdo įraše pareiškėjo atvažiavimas nėra užfiksuotas. Kai atėjo pareigūnai, jis jau buvo išgėręs brendžio. Alkotesteriu nustatytas 1,61 promilės girtumas, vėliau kai buvo paimtas kraujas Šilalės ligoninėje,1,41 promilės, sode alkoholio negėrė. Kai bare išgėrė brendžio, gal buvo praėję 15-20 minučių iki pareigūnų atėjimo.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato įgaliotas atstovas Giedrius Vyštartas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad policijos pareigūnai vykdė savo funkcijas, vykdant viešosios tvarkos užtikrinimą. Pastebėjo darant pažeidimą, todėl nuėjo į kavinę, parsivedė pažeidimą padariusį pilietį, jam buvo nustatytas neblaivumas. Visa tai yra užfiksuota vaizdo registratoriaus įraše. Piliečiui nustatytas daugiau nei 1,50 promilės girtumas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apklausiamas R. D. pats nurodė, kad išgėrė alaus. Nesutampa D. ir liudytos J. parodymai, todėl jis nesutinka su liudytojos parodymais. Nors kavinės darbuotoja parodo, kad D. užsisakė brendžio, tačiau nenurodo, kad D. brendį išgėrė, barmenė tik rado taurę išgertą. Liudytoja B. parodo, tik kad D. prašė nupirkti vyno. Mano, kad byloje reikia remtis vaizdo registratoriaus įrašu, pareigūnų parodymais, kurie sutampa, taip pat sutampa su parodymais, kuriuos pažeidėjas davė ikiteisminio tyrimo metu. Yra neginčijamai nustatyta, kad D. atvyko jau išgėręs į kavinę, todėl yra pagrindo manyti, kad automobilį vairavo neblaivus. Vaizdo registratoriaus įraše yra užfiksuota pareigūnų kalba, nes jie mato įvažiuojant automobilį. Visi parodymai yra aiškūs, svarbūs, visos aplinkybės ir parodo, kad pažeidėjas vartojo alkoholį ir vairavo automobilį. Nutarimas teisingas ir pagrįstas.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. R. parodė, kad datos tiksliai nepamena, dirbo Šilalės mieste. Buvo naktis, pamatė automobilį, kuris įvažiavo esant draudžiamam ženklui, vairuotojas išlipo, nuėjo į barą. Kolega parsivedė vairuotoją iš baro, pradėjo kalbėtis, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jis pasisakė, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu nustatytas girtumas, po to jis nuvežtas į ligoninę dėl kraujo paėmimo. Matė, kaip važiavo tas automobilis, sustojo ir išlipo vienas asmuo. Pareigūnai važiavo tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, su skiriamaisiais ženklais. Automobilis atvažiavo priešais, ar žiede, ar prieš žiedą pamatė, kaip jis įsuko prie draudžiamo ženklo. Automobilis buvo sustojęs, jo nestabdė. Vairuotojas pats išlipo ir nuėjo į barą. Praėjo nedaug laiko, kai kolega nuėjo į barą.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas G. B. parodė, kad datos tiksliai nepamena, patruliavo mieste. Buvo vasara, tamsus paros metas. Pastebėjo automobilį, kuris įsuko kur yra draudžiamasis ženklas. Privažiavus automobilyje vairuotojo nebuvo, nuėjus į kavinę ir paklausus kieno automobilis, vairuotojas pasakė, kad jo. Pradėjus su vairuotoju bendrauti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis pats pasakė, kad vartojo alkoholį, t. y. dirbdamas apdailos darbus išgėrė alaus. Vairuotojui nustatytas girtumas, jį nuvežė į ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai dėl girtumo nustatymo, buvo paimtas kraujas. Matė, kaip įvažiavo automobilis, vairuotojas išlipo ir nuėjo į kavinukę. Tarnybiniame automobilyje buvo daromas garso ir vaizdo įrašas. Kai automobilis sustojo ir pareigūnai privažiavo, praėjo gal 30 sekundžių. Automobilis buvo užvestas, vairuotojas sakė, kad užbėgo nusipirkti šampano, buvo paliktos įjungtos šviesos. Už nustatytus pažeidimus vairuotojas buvo nubaustas.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad datos nepamena, nakties metu apie 24 - 01 val. atvyko nepažįstamas klientas, jis buvo vienas. Paprašė brendžio, ji įpylė į taurę apie 100-150 ml ir nuėjo į virtuvę. Klientas kalbėjo telefonu, norėjo nusipirkti išsinešimui vyno, bet ji vyno nepardavė, nes neleidžia įstatymas. Netrukus atėjo pareigūnas, tačiau ji negali pasakyti, ko pareigūnas klausė, lygtai ar jo automobilis, daugiau nieko nežino. Kai atvyko pareigūnai, brendis jau buvo išgertas. Policijos pareigūnai atėjo ne iš karto paskui klientą, o gal po 15 ar 20 minučių. Yra ženklas, kad negalima įvažiuoti į aikštelę, ji informuoja klientus, sakė ir D., tačiau jis gal neišgirdo. Dėl šito įvykio jos policijos pareigūnai apklausai nekvietė. Negali pasakyti, ar D. atėjo į kavinę išgėręs, vizualiai neatrodė išgėręs. Taurę, kurioje buvo brendis, ji paėmė tuščią, nematė, kad brendį D. gėrė.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. B. parodė, kad R. D. yra jos draugas. Tą vakarą buvo penktadienis, ji prašė R., kad nupirktų vyno, planavo susitikti. R. buvo susinervinęs dėl draugo nelaimės. Dieną jis buvo blaivus. Laukė jo skambučio, bet nesulaukė skambučio, nei žinutės. Kitą dieną R. pasakė, kad jį išsivežė iš baro ir negalėjo parašyti. Nežino kodėl išsivežė pareigūnai, gal kad vyno norėjo nupirkti.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. parodė, kad ji ir R. D. yra sodo kaimynai. Rugpjūčio 25 dienos vėlai vakare atvažiavo į sodą R. D. jie pabendravo, pasikalbėjo, jokio alkoholio kvapo nuo D. nebuvo, atvažiuoja jis kiekvieną vakarą į sodą, nėra mačiusi jo niekada išgėrusio, nėra kėlęs jokio baliaus. Susitiko tą vakarą prieš 24 val. nakties, pasikalbėjo, pokalbis truko apie 2-5 minutes. Mano, kad vienas D. negalėjo gerti, nebuvo jokių neblaivumo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 5 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Lijana Būdvytienė surašė administracinio nusižengimo protokolą R. D., pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. 2017 m. spalio 25 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Giedrius Vyštartas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 93-ANN-125168819-17, kuriuo pripažino R. D., kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių bei 300 Eur piniginę baudą. R. D. nesutinka, kad jis padarė minėtus nusižengimus.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) (Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalis). Kaip matyti iš minimo straipsnio dispozicijos, administracinė atsakomybė yra numatyta už tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatytas faktas, jog R. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad R. D. vairavo automobilį neblaivus.

Kad 2017 m. spalio 25 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, patvirtina ne tik pareiškėjo nurodytos aplinkybės.

Iš byloje esančio 2017 m. rugpjūčio 26 d. policijos pareigūno E. R. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nustatyta, kad 01.11 val. pastebėjo automobilį KIA SORENTO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pažeisdamas kelių eismo taisykles įvažiavo į stovėjimo aikštelę, iš jo išlipo vairuotojas ir nuėjo į ten esančią parduotuvę. Kolega G. B. nuėjo į parduotuvę ir iš ten parsivedė automobilio vairuotoją R. D.. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas. Analogiškus parodymus policijos pareigūnai E. R. ir G. B. davė teismo posėdžio metu. Apklausta liudytoja barmenė I. V. parodė, kad atvykęs į barą R. D. užsisakė brendžio, po keliolikos minučių paėmė tuščią taurę, kurioje buvo brendis, todėl mano, kad brendį D. išgėrė, nors paties gėrimo fakto ir nematė. Policijos pareigūnai į barą atėjo tik po 15-20 minučių. Liudytoja R. J. parodė, kad vėlai vakare sode bendravo su D., tačiau jokių įtarimų, kad jis būtų buvęs neblaivus, jai nekilo.

Pažymėtina, jog minėtas administracinis kaltinimas asmeniui suformuluotas pagal paties prisipažinimą, pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos įvykdymo ir apklausus R. D. įtariamuoju. Tačiau surašant administracinio nusižengimo protokolą bei teismo posėdžio metu R. D. teigė, jog alkoholinius gėrimus vartojo atvykęs į barą, o automobilį vairavo blaivus. Taigi, atsižvelgus į tai, jog policijos pareigūnai betarpiškai daromo pažeidimo nematė, policijos pareigūnų automobilyje darytame vaizdo registratoriaus įraše pažeidimas neužfiksuotas, o vienintelio įrodymo byloje, kuriuo remiantis buvo suformuluotas administracinis kaltinimas ir kurį pareiškėjas ginčija, negalima pripažinti patikimu ir pakankamu vairavimo faktui patvirtinti, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių kad R. D. būtų atlikęs administracinio nusižengimo protokole nurodytą veiką.

Atsižvelgiant į tokius duomenis, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra neginčijamų duomenų, jog R. D. 2017 m. rugpjūčio 26 d., 01.11 val. vairavo automobilį neblaivus. Pažymėtina, jog vairuotojo blaivumas turi būti nustatytas vairavimo metu, todėl net jeigu būtų daroma prielaida, kad automobilį R. D. vairavo neblaivus, neaišku, koks iš tikrųjų buvo jo neblaivumo laipsnis, nes blaivumas jam buvo tikrinamas ne vairavimo metu, o tuo metu, kai jis bare buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Nors R. D. pirminiame paaiškinime nurodyta, jog jis vairavo automobilį neblaivus, tačiau, atsižvelgiant į vėlesnius R. D.. parodymus bei kitus bylos duomenis, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų R. D. kaltės įrodymų.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, atlikusi tyrimą, surašiusi protokolą ir inicijavusi teiseną dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Nenustačius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje požymių, Tauragės apskrities VPK Tauragės rajono policijos komisariato 2017 m. spalio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 642 straipsniu,

nutaria:

R. D. skundą patenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Vyštarto 2017 m. spalio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti ir bylą nutraukti, nesant R. D. veikoje Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Lina Šakarnienė