Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

R. Š. (R. Š.), kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje R. Š. (R. Š.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2023 m. gegužės 29 d., apie 22.30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – motiną L. Š., tai yra tyčia trenkė ne mažiau negu du smūgius jai į galvos sritį, tokiais savo veiksmais L. Š. padarė muštinę žaizdą viršugalvio srityje, dešinės akies apatinio voko kraujosruvą, dešinės ausies kaušelio poodinę kraujosruvą, veido dešinėje poodinę kraujosruvą, kairio skruosto poodinę kraujosruvą, dilbio poodinę kraujosruvą, abiejų plaštakų kraujosruvas, taip sukėlė L. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Taip R. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusioji L. Š. apklausiama teisme parodė, kad R. Š. išgėrė alaus, nuo to jam pasirodė, kad ji yra monstras, todėl pradėjo ją mušti rankomis į galvą, veidą, sudavė nemažai smūgių, jai skaudėjo. Visus kaltinime nurodytus sužalojimus jai padarė R. Š.

Ekspertė R. D. duodama paaiškinimus teisme patvirtino R. Š. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir išliekantį jų aktualumą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 29 d. 22.39 val. L. Š. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog sūnus ruošiasi ją užmušti. Pokalbio metu L. Š. pradėjo rėkti, girdėjosi vyriškas balsas, pokalbis nutrūko.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. Š. paaiškino, jog 2023 m. gegužės 29 d., namuose, esančiuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus R. Š. išgėrė alaus, tapo agresyvus ir pradėjo smūgiuoti abiejų rankų kumščiais jai į galvos sritį; kiek kartų sudavė, negali pasakyti; tuo metu, kai kvietė policijos pagalbą, tai išgirdęs R. Š. vėl pradėjo ją mušti į galvos sritį; kiek kartų sudavė, negali pasakyti; dėl R. Š. veiksmų jautė fizinį skausmą. Paklausus, kas atsitiko, R. Š. atsakė, kad motiną L. Š. kažkas sumušė; sumušęs užpuolikus ją apgynė. L. Š. veido, kaklo srityse nustatyti kraujuojanti žaizda, žaizda, išnirimas, kraujosruva (mėlynė). R. Š. buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus – dėl stipraus neblaivumo nustatyti girtumo laipsnį nepavyko.

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. 0.22 val. R. Š. nustatytas 0,76 promilės neblaivumas.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas padarė moters (rudų plaukų, apsirengusi raudonos spalvos striukę, baltos spalvos marškinėlius ir mėlynus džinsus) veido nuotraukas. Moteris nurodė, kad dar jai skauda ranką; prieš ją smurtauta pirmą kartą; ją mušė vyras (tamsiaplaukis, su barzda, juodos spalvos sportines kelnes ir juodą megztinį); mušė abejomis rankomis; kiek kartų sudavė, pasakyti negali; kai skubėjo išlipti per langą, vyras ją pasivijo ir pradėjo vėl mušti; teigė, kad nori ją užmušti.

Iš nuotraukų matyti L. Š. veido sužalojimai.

Iš specialisto išvados matyti, kad L. Š. nustatytos muštinė žaizda viršugalvio srityje, dešinės akies apatinio voko kraujosruva, dešinės ausies kaušelio poodinė kraujosruva, veido dešinėje poodinė kraujosruva, kairio skruosto poodinė kraujosruva, dilbio poodinė kraujosruva, abiejų plaštakų poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. gegužės 30 d. 0.03 į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai gali sugyti be pasekmių. Nustatyti sužalojimai yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamose kūno vietose, tačiau visumoje nėra būdingi savęs žalojimuisi. Neatmetama galimybė, kad nustatytų sužalojimų metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad R. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. Š. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). R. Š. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdyje, dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti jo psichikos būklę.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, kartu su juo gyvenantys tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad R. Š. mušdamas sukėlė savo šeimos narei – motinai L. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nukentėjusioji L. Š. apklausiama teisme parodė, kad R. Š. rankomis sudavė nemažai smūgių jai į galvą, veidą. L. Š. parodymus patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuotas jos pagalbos skambutis; tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir nuotraukos, iš kurių matyti netrukus po įvykio L. Š. policijos pareigūnams duoti analogiški paaiškinimai ir nufotografuoti sužalojimai jos veide; specialisto išvada, pagrindžianti nežymų L. Š. sveikatos sutrikdymą. L. Š. ir R. Š. yra motina ir sūnus, įvykio metu jie gyveno kartu, todėl laikytini šeimos nariais. Taip R. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

BK 17 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad darydamas BK 140 straipsnio 2 dalyje uždraustą veiką R. Š. dėl psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertė R. D. duodama paaiškinimus teisme tai patvirtino. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, R. Š. padarė būdamas nepakaltinamas.

Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad, be kita ko, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad šiuo metu R. Š. taip pat konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Ekspertė R. D. duodama paaiškinimus teisme tai patvirtino, nurodė, kad ligos istorija rodo, jog R. Š. pats vaistus vartojo netinkamai arba nevartojo, pas gydytojus psichiatrus nesilankė, dėl to jo psichikos sveikatos būklė pablogėdavo, jo psichiatrinis pavojingumas išlieka, todėl R. Š. dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Teismas neturi pagrindo abejoti R. Š. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis ir ekspertės R. D. paaiškinimais. Paminėtina ir tai, kad smurtinis R. Š. elgesys pasikartojo, be to, šiuo metu jam jau yra taikoma analogiška priverčiamoji medicinos priemonė. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą R. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011).

Nusikalstamos veikos R. Š. nepadarė – jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Tai sudaro pagrindą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403 ir 404 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti, kad R. Š. (R. Š.) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti R. Š. (R. Š.) priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įtaigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

R. Š. (R. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šios nutarties vykdymo pradžios.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Bylos medžiagoje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje (laikomi prie 1 t. bylos viršelio).

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.