Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-12-05 · Byla Nr. A2.6.-4771-795/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
A2.6.-4771-795/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04264-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
S. K.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4771-795/2014(Proceso Nr. 4-06-3-04264-2014-6)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
Registro objektas ROIK: 07-14-8908524KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., esančiam individualios įmonės savininkui, vedusiam, neturinčiam galiojančių nuobaudų, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2014-10-23 apie 10.37 val., Šilutės pl. 48, Klaipėda, vairavo automobilį DAF FAD CF85, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima eismo juosta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė bei nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis.

Teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad nepajuto, jog 2014-10-23 padarė avariją. Pažymėjo, kad po įvykio kolegos atkreipė jo dėmesį, kad ant mašinos yra du raudoni įbrėžimai, tačiau nesuprato iš kur jie atsirado, jokių kitų mašinos apgadinimų nepastebėjo. 2014-10-29 S. K. dirbant prie jo priėjęs vyriškis/pareigūnas nurodė, kad S. K. padarė autoįvykį. Tada jis susirado nukentėjusiosios telefono numerį, susitiko su ja ir atlygino padarytą žalą. Nurodė, kad nukentėjusios automobilis nebuvo suremontuotas. Akcentavo, kadangi jo vairuojamas automobilis yra didelis – sunkvežimis, todėl jis net nepajuto, kad susidūrė su kita transporto priemone. Prašo teismo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes.

Asmens pasiaiškinime S. K. nurodė, kad 2014-10-23 važiavo Šilutės pl. ir persirikiuodamas į kitą eismo juostą kliudė kitą transporto priemonę Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog avarijos nepastebėjo ir nuvažiavo. Tačiau per draugus susižinojo, apie eismo įvykį, susirado nukentėjusiąją, jos atsiprašė ir atlygino žalą.

Asmens, kurio transporto priemonė apgadinta, V. Ž., paaiškinime nurodyta, kad 2014-10-23 apie 10.23 val., Šilutės pl. 48, Klaipėda, į jos vairuojamą automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi sunkvežimis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, jos minėto sunkvežimio vairuotojas S. K. susirado ją per draugus ir atlygino žalą bei atsiprašė.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro specialisto tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, kad 2014-10-23 apie 10.37 val., Šilutės pl. 48, Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas iš įvykio vietos nuvažiavo. Nuvykus įvykio vietoje nustatyta, kad į V. Ž. vairuojamą automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį trenkėsi iš paskos važiavęs vilkikas, kuris iš įvykio vietos po susidūrimo pasišalino. Nurodė, kad eismo įvykio schema nesudaryta, nes nukentėjusioji po įvykio iš įvykio vietos pasitraukė.

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog buvo apgadintas V. Ž. automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinis kairės pusės žibintas ir bagažinės dangtis.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

S. K. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t. y. dėl to, kad nesilaikęs Kelių eismo taisyklių apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei dėl to, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu duotų S. K. paaiškinimų matyti, kad S. K. neneigia vairavęs transporto priemonę, tačiau apie tai, kad 2014-10-23 Šilutės pl. Klaipėdoje, padarė eismo įvykį, t. y. persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą kliudė kitą transporto priemonę Mitsubishi Colt, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo vėliau tik 2014-10-29. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014-10-23 vairuodamas sunkvežimį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) net nepajuto, kada padarė eismo įvykį, tačiau tik gavęs šią informaciją apie 2014-10-23 įvykusį eismo įvykį, S. K. iškart susirado nukentėjusiąją V. Ž., kurios atsiprašė ir atlygino visą žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad šį faktą patvirtina 2014-11-04 V. Ž. paaiškinimas, kuriuo nurodo, jog S. K. sužinojęs, kad apgadino jos transporto priemonę, ją susirado, atsiprašė, atlygino žalą, todėl V. Ž. prašė nepradėti tyrimo, kadangi ji S. K. atžvilgiu neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų. Tai, kad S. K. apgadino V. Ž. vairuojamą transporto priemonę įrodo paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti paaiškinimai bei bylos medžiagoje surinkti papildomi duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), specialisto M. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 6, 7), V. Ž. paaiškinimai (b. l. 14, 15), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 16). Surinktų duomenų visuma leidžia neabejotinai konstatuoti, kad S. K. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus teisės pažeidimo sudėties požymius.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir S. K. duotų paaiškinimų jau nustatyta, kad S. K. 2014-10-23 važiuodamas Šilutės pl., Klaipėdoje nesuvokė, kad padarė eismo įvykį ir nežymiai apgadino V. Ž. vairuojamą transporto priemonę, tačiau po kurio laiko sužinojęs, kad padarė eismo įvykį iš karto susirado nukentėjusiąją V. Ž., jos atsiprašė ir atlygino padarytą žalą. Teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi. Taigi aukščiau aptarti S. K., nukentėjusiosios V. Ž. paaiškinimai bei kita bylos medžiaga rodo, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengė administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajai, taip pat neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio ir šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. K. išvažiuodamas iš įvykio vietos nė nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, t. y. jis nesuprato, jog padarė eismo įvykį ir kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, jis sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės. Šie duomenys rodo, jog S. K. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina.

Dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 d., atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 287 str. l d. 1 p., 2 p., 293 str., 302² str., 302⁴str.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo S. K. atžvilgiu nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) (43 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė