- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-322-485/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19655-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- G. C., O. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos) ir paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, S. S. paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nustatytu laiku būti namuose, nuo 24:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar mokymusi ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. S. paskirta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai (vieneri metai ir keturi mėnesiai) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems - G. C. 300 Eur dydžio turtinės žalos, S. K. 220 Eur dydžio turtinės žalos, P. L. 300 Eur dydžio turtinės žalos, S. M. 200 Eur dydžio turtinės žalos, D. S. 320 Eur dydžio turtinės žalos, nukentėjusiajai O. R. 200 Eur dydžio turtinės žalos, J. S. 180 Eur dydžio turtinės žalos.
Nukentėjusiųjų asmenų civiliniai ieškiniai tenkinti ir jiems iš nuteistojo S. S. priteistas turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) nuo G. C. prižiūrimo kapo, pagrobė nedidelės vertės svetimą - G. C. priklausantį turtą - granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 300 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai G. C. 300 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. birželio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) nuo O. J. prižiūrimo kapo, pagrobė nedidelės vertės svetimą - O. J. priklausantį turtą - granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 500 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai O. J. 500 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. gegužės 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuo D. B. prižiūrimų kapų, pagrobė svetimą - D. B. priklausantį turtą - du granitinius augalų rėmelius, kurių bendra vertė 600 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. B. 600 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) r., nuo S. K. prižiūrimo kapo, pagrobė nedidelės vertės svetimą - S. K. priklausantį turtą - granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 220 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai S. K. 220 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 2 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) r., nuo A. S. prižiūrimo kapo, pagrobė nedidelės vertės svetimą - A. S. priklausantį turtą - granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 220 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai A. S. 220 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. birželio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini)., nuo P. L. prižiūrimo kapo, pagrobė nedidelės vertės svetimą - P. L. priklausantį turtą - granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 300 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai P. L. 300 Eur turtinę žalą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad laikotarpyje laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. birželio 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš „(duomenys neskelbtini) “ kapinių, esančių (duomenys neskelbtini)., pagrobė svetimą turtą, o būtent: nuo S. M. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 200 Eur, nuo R. L. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 250 Eur, nuo D. S. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 320 Eur, nuo O. R. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 200 Eur, nuo A. K. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 280 Eur, nuo A. Č. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 200 Eur, nuo J. S. prižiūrimo kapo granitinį augalų rėmelį, kurio vertė 178 Eur, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiesiems: S. M. - 200 Eur turtinę žalą, R. L. - 250 Eur turtinę žalą, D. S. – 320 Eur turtinę žalą, O. R. - 200 Eur turtinę žalą, A. K. – 280 Eur turtinę žalą, A. Č. - 200 Eur turtinę žalą ir J. S. - 178 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai, dėl kurių pripažinta, kad jo kaltei pagrįsti įrodymų pakanka, kvalifikuoti tinkamai, bausmė S. S. paskirta įvertinus padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį atžvilgiu pakeisti ir už jam inkriminuotas veikas paskirti minimalias baudas, nustatyti, kad paskirtą baudą S. S. turi sumokėti per 24 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Prašo nustatyti, kad nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalą S. S. turi atlyginti per 1 metus 4 mėnesius.
3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas apelianto atžvilgiu nepagrįstai net nesvarstė dėl kitos bausmės rūšies - baudos paskyrimo, o vertino tik prokurorės siūlymą paskirti jam laisvės apribojimo bausmę, kuri pagal savo rūšį laikytina griežtesne bausme nei bauda. BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalyje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tarp kurių taip pat yra numatyta už šią nusikalstamą veiką bausmės rūšis - bauda. Skunde teigiama, kad bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas galėjo ir turėjo teisinį pagrindą jam paskirti švelnesnę bausmę – baudą jam inkriminuotų veikų sankcijos ribose, tačiau netinkamai individualizavo bausmę, todėl paskyrė jam per griežtą bausmę.
3.2. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs veikas, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, bei sutinka atlyginti žalas, tačiau nepakankamai įvertino kitas svarbias aplinkybes, turėjusias įtakos individualizuojant veiką ir parenkant bausmės rūšį. Vertinant veikos pavojingumą - penkios iš padarytų septynių veikų yra baudžiamieji nusižengimai, kiti du - nesunkūs nusikaltimai. Nepakankamai buvo įvertinta jo asmenybė, nes jis teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs veikas, nuoširdžiai gailėjosi, sutinka atlyginti žalą, paaiškino faktines aplinkybes, todėl byla buvo nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
3.3. Skunde S. S. pažymi, jog yra dirbantis, ir darbo faktas yra labai svarbus vertinant apelianto galimybes sumokėti baudą, kurios jo atveju yra realios, jis gauna reguliarią algą, todėl galės sumokėti jam paskirtą baudą ir atlyginti žalas. Apeliantas supranta, kad tenkinus apeliacinį skundą, jam reikės mokėti paskirtą baudą ir taip pat lygiagrečiai atlyginti žalas, tačiau jis yra įvertinęs savo pajamas ir mano, kad savo pareigas jis galės vykdyti per nustatytą laiką, o turėdamas galimybę, sumokės viską anksčiau.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo S. S. gynėja advokatė J. Ž. pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams. Prokurorė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde neginčijama S. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies S. S. parinkimo, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumą bei pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
8. Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir aptariamų veikų, už kurias apeliantas nuteistas – BK 178 straipsnio 1 ir 5 dalyje, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už šio straipsnio 5 dalyje padarytą baudžiamąjį nusižengimą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. už visas padarytas veikas skirta laisvės apribojimo bausmė.
9. Nuteistasis S. S., prašydamas pakeisti šią bausmę į baudą, nurodo, jog teismas netinkamai individualizavo ir paskyrė jam neteisingą bausmę, tačiau nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kas konkrečiai rodo jam paskirtos bausmės – laisvės apribojimo, neteisingumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas, S. S. nusikalto pirmą kartą, yra dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau jis padarė penkias tyčines, turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pats pripažino, kad vogė daiktus, kuriuos paskui pardavė, todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad jis yra dirbantis, kad jau pradėjo atlyginti turtines žalas, neduoda pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai S. S. gali būti pasiekti paskyrus jam išimtinai tik baudą.
10. BK 48 straipsnyje nurodytos laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio. Skunde S. S. pažymi, jog yra dirbantis, ir darbo faktas yra labai svarbus vertinant apelianto galimybes sumokėti baudą, kurios jo atveju yra realios, jis gauna reguliarią algą, todėl galės sumokėti jam paskirtą baudą ir atlyginti žalas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį nustatytu laiku būti namuose, nuo 24:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar mokymusi, taigi, šios bausmės pobūdis nesutrukdys apeliantui dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
11. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių apeliantui parinktą bausmės rūšį laikyti per griežta, neproporcinga jo asmenybei ar įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiui. Kaip jau buvo pažymėta, laisvės apribojimo bausmė S. S. paskirta be intensyvios priežiūros, taikant du įpareigojimus – nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurie, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį bei jomis nukentėjusiems asmenims sukeltas pasekmes – padarytą turtinę žalą, parinkti tinkamai, ir teisėjų kolegijos manymu, padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
12. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam S. S. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pagrįstai apelianto atžvilgiu buvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
13. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. S. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad paskirta bausmė nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.), todėl nėra jokio pagrindo ją keisti ar švelninti.
14. Apeliantas skunde prašo, paskyrus jam baudą, nustatyti, kad nukentėjusiesiems priteistą turtinę žalų jis turi atlyginti per 1 metus 4 mėnesius. Kadangi bausmė nuteistajam paliekama ta pati, su nustatytu įpareigojimu per visą laisvės apribojimo terminą , t. y. 1 metus ir 4 mėnesius atlygtini nusikalstama veika nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, ko iš esmės S. S. ir prašo, todėl spręsti dėl šio skunde nurodyto prašymo nėra pagrindo.
15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį S. S. apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.