Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. rugsėjo 3 d. viešo paskelbimo būdu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. liepos 17 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB ,,IPF Digital Lietuva“ sudarė kredito sutartį Nr. 2857731 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 820,42Eur kreditas 1080 dienų terminui; metinė vartojimo kredito palūkanų norma – 51,77 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas, netesybas ir kitus mokesčius (Sutarties 4.1., 7.1 – 7.3 punktai). Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei paskolos gavėjas negrąžins kredito ir (ar) nesumokės palūkanų iki paskolos grąžinimo dienos pabaigos, jis privalės sumokėti 0,05 proc. palūkanas (netesybas) už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad kreditorė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (Sutarties 11.1 punktas). Atsakovui tinkamai nevykdant Sutarties sąlygų dėl kredito grąžinimo, pradinė kreditorė 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimu informavo atsakovą apie nesumokėtas įmokas bei galimą sutarties nutraukimą, taip pat 2019 m. spalio 14 d. pranešimu nutraukė Sutartį. 2017 m. spalio 31 d. Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė UAB „IPF Lietuva“ perleido reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Skolų valdymo centras“ (šiuo metu – UAB „B2Kapital“). Atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą 2019 m. spalio 15 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad jis turi grąžinti 4 756,85 Eur skolą naujai kreditorei. Atsakovas nesumokėjo ieškovei jos reikalaujamos grąžinti skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.872 straipsnio 2 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat mokėti palūkanas kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino paskolos sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiama iš atsakovo ieškovei 4 035,14 Eur negrąžinta kredito suma ir 685,92 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.258, 6.870, 6.873 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius prievolės atsiskaityti su pradine kreditorei Sutartyje nustatyta tvarka, ieškovės reikalavimas dėl 424,90 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas (CK 6.71 straipsnis, Sutarties 5.1 punktas).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 149,91 Eur nuostolių atlyginimą bei 51,77 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 4 035,14 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties grafiko pabaigos, t. y. 2021 m. liepos 31 d.

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52 ir 53 punktai). Negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kaip matyti ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 149,91 Eur nuostolių atlyginimą bei 51,77 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 4 035,14 Eur sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki 2021 m. liepos 31 d. Prašomus priteisti nuostolius nepagrindžia jokiais rašytiniais dokumentais. Nustačius, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtų nuostolių realumą, todėl teismas šioje dalyje prašymą atmeta kaip nepagrįstą, nes teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis), o pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pareiškė ieškinį 6 295,87 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas iš viso 5 145,96 Eur, t. y. 81,74 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas 116,07 Eur (142,00 Eur x 81,74 proc. /100) žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinoma, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovas informuotina išsiunčiant jam sprendimo už akių kopiją paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285?286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, naudai 4 035,14 Eur (keturių tūkstančių trisdešimt penkių eurų 14 ct) negrąžinto kredito sumą, 685,92 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 92 ct) pelno palūkanas iki sutarties nutraukimo, 424,90 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 90 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 721,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 116,07 Eur (vieno šimto šešiolikos eurų 07 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimą už akių įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą:

„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (Kaune, Laisvės al. 103) 2020 m. rugsėjo 24 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-18486-1107/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“, juridinio asmens kodas 225516770, ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.), gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos ir nuostolių priteisimo. Atsakovo faktinė gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, todėl jam 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-18486-1107/2020 įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių jam laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo sudėtis: teisėja Asta Lukauskaitė. Informacijos teirautis tel. 8 37 244502“.

Sprendimo už akių kopiją atsakovui taip pat išsiųsti paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.