- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- 1-449-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23611-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- V. G., A. M., D. N., A. R., E. S., I. S., O. Ž.
- Advokatai
- Saulis Kojala
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 16 kartų: 1) 1998 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 1998 m. gruodžio 8 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 3) 1999 m. kovo 30 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 4) 2000 m. kovo 29 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 300 str. 1 d., galutinė bausmė 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2001 m. gegužės 29 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teisme. pagal BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. - 2 m. laisvės atėmimo; 6) 2002 m. sausio 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2002 m. balandžio 15 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 8) 2004 m. balandžio 1 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.- 5 mėn. laisvės atėmimo; 9) 2004 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo; 10) 2007 m. liepos 4 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - areštas 15 parų; 11) 2007 m. liepos 17 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. - areštas 25 paros; 12) 2007 m. gruodžio 10 d. Vilniaus m. 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 13) 2008 m. kovo 4 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.; 14) 2010 m. sausio 25 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., galutinė subendrinta bausmė 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; 15) 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus m.1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 4 m. laisvės atėmimo; 16) 2014 m. sausio 22 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 290 str. – 2 m. laisvės atėmimo; 2014 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendis pakeistas ir pagal BK 290 str. paskirti 9 mėn. laisvės atėmimo; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. gegužės 18 d. 20.17 val. iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, bendro naudojimo koridoriaus pagrobė ten stovėjusį neprirakintą E. S. priklausantį dviratį „Batavus“, 200 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, ir taip pagrobė svetimą nukentėjusiajai E. S. priklausantį 200 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. birželio 14 d. apie 15.19 val. iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 15 aukšto bendro naudojimo koridoriaus pavogė neprirakintą D. N. priklausantį kalnų dviratį „B1“, 200 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. N. priklausantį 200 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent, jis 2016 m. birželio 17 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 16.30 val. sugadinęs 9 aukšto laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, grotuotų durų spyną, 20 eurų vertės, pateko į minėtą laiptinę, kur, nukirpęs ten stovėjusio vaikiško dviračio „Trek“ spyną, 15 eurų vertės, pavogė I. S. priklausantį vaikišką dviratį „Trek“, 150 erų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu pavogė svetimą nukentėjusiajai I. S. priklausantį 150 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. liepos 15 d. apie 10.00 val., būdamas AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, esančiame Šeškinės g. 28, Vilniuje, nuo stalo pavogė O. Ž. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)), 240 Eur vertės, su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Eur vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą nukentėjusiajai O. Ž. priklausantį 241 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pagrobė svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. liepos 29 d. apie 12.25 val. iš (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, 9 aukšto laiptinės pagrobė prirakintą A. M. priklausantį dviratį, 200 eurų vertės, su užraktu, 15 eurų vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą nukentėjusiajai A. M. priklausantį 215 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent, jis 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 15.50 val. būdamas (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, laiptinėje sugadino ten stovėjusio dviračio „Mudyfox Anarchy 400“ rakinimo trosą, 20 eurų vertės, taip pasikėsino pavogti A. R. priklausantį dviratį „Mudyfox Anarchy 400“, 350 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas A. R., tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajam A. R. priklausantį 350 eurų vertės turtą.
Be to, E. V. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent, jis 2016 m. lapkričio 4 d. apie 15.30 val. būdamas (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, rūsyje nulaužęs rūsio sandėliuko, priklausančio V. G., pakabinamą durų spyną, neįvertinta dėl mažareikšmiškumo, ir išlaužęs durų staktą, 30 eurų vertės, įsibrovė į sandėliuką, iš kur pagrobė V. G. priklausantį dviratį „DHS“, 120 Eur vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu jis pagrobė svetimą nukentėjusiajai V. G. priklausantį 120 eurų vertės turtą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, parodymų nedavė.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti duomenys, jų vertinimas ir motyvai dėl veikų kvalifikavimo
Dėl E. S. turto vagystės
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad praėjusių metų gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini) turėjo du dviračius, kurie stovėjo laiptinėje. Vakare grįžus apie 20.30 val., pastebėjo, kad stovi tik vienas dviratis. Dviračiai stovėjo už durų. Kreipėsi į kaimyną peržiūrėti vaizdo įrašus, nes namas yra filmuojamas, ir juos pamatė. Mano, kad kaltinamasis žinojo, kur yra kameros, nes pradėjo šviesti žibintuvėliu į vieną kamerą, tačiau jį užfiksavo kita. Pagal vaizdo įrašus, dviratis pavogtas 20.16 val. Paaiškino, kad durys nebuvo užrakintos, reikėjo paeiti iki koridoriaus galo, už durų yra dar du butai, ten laikė vaikų vežimėlius, paspirtukus, durų niekas nenorėjo rakinti. Dviračio dokumentų neturi, pavogto dviračio pavadinimas yra „Batavus“. Nurodė, kad dviratį jai 2012 metais padovanojo draugas, jo vertė buvo apie 300 eurų, jis pirktas pagal skelbimus.
2016 m. gegužės 19 d. E. S. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė vaizdo įrašą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (t. 1, b. l. 66). Apžiūrėjus pateiktus vaizdo kameros įrašus iš Buivydiškių g., surašytas 2016 m. gegužės 19 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad pirmajame vaizdo įraše matoma, kad 20.16 val. koridoriumi eina aukštas, apie 40-50 metų vyras; jis apsirengęs šviesia striuke, šviesiu megztiniu ir juodomis kelnėmis, nešioja akinius; eina basas, vienoje rankoje nešasi batus, kitoje žibintuvėlį. Antrame vaizdo įraše 20.17 val. tas pats vyras pasiima dviratį, ir jį nusineša. Trečiame vaizdo įraše filmuojamas namo kiemas, kur matoma, kad 20.21 val. išeina įtariamasis su dviračiu, tik jau nebe šviesia striuke, o su juoda ir atsisėda ant jo ir nuvažiuoja į kairę pusę. Ketvirtas vaizdo įrašas iš namo laiptinės, 20.10 val. prie pašto dėžučių ateina vyras juodai apsirengęs, su akiniais, su cigarete ir mėto į jas lankstinukus. Išmetęs lankstinukus, jis pakyla į viršų. Tame pačiame įraše jis jau laiptais leidžiasi žemyn su dviračiu rankose. Atitinkami vaizdo įrašų momentai užfiksuoti prie apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose (t. 1, b. l. 67-71).
Atlikus kratą E. V. gyvenamojoje vietoje 2016 m. birželio 3 d., kratos protokole užfiksuota, kad nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 94-96) (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi, t. 1, b. l. 98-100).
2016 m. gegužės 19 d. protokole pareiškime E. S. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. 12.00 val. iki 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš bendrojo koridoriaus pavogtas dviratis „Batavus“, vertė – 300 eurų, tamsiai mėlynas (dokumentų nėra), dėl vagystės patirtas turtinis nuostolis 300 eurų (t. 1, b. l. 1).
Nors E. V. savo kaltės nepripažįsta, o tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti paaiškinimus (t. 1, b. l. 90), teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltę įvykdžius E. S. turto, t. y. dviračio vagystę, pagrindžia byloje surinktų duomenų visuma. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. gegužės 18 d. vakare, grįžusi namo, pamatė, kad prie buto durų nėra jos dviračio, o jos pateiktų ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad tą dieną, 20.17 val. vyras, o būtent – kaltinamasis, paima dviratį ir su juo išeina iš namo ir, atsisėdęs ant dviračio, ant jo nuvažiuoja. Pažymėtina, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, iš kurių išplaukia, jog peržiūrėtuose vaizdo įrašuose ji matė, kaip kaltinamasis išsineša būtent jos dviratį, todėl nepaisant to, jog ji nurodė, kad dviračio dokumentų ji neturi, teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių jos nurodyta aplinkybe, kad ji turėjo dviratį, kuris buvo laikomas prie jo buto durų, ir kuris nurodytą dieną, metu ir aplinkybėmis dingo. Atitinkamai įvertinus jau minėtame vaizdo įrašo apžiūros protokole bei prie protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuotą informaciją, jog kaltinamasis, paėmęs dviratį, jį išsinešė iš namo ir pasišalino iš įvykio vietos ant šio dviračio, teismas konstatuoja, jog jo kaltė pagrobus svetimą turtą, t. y. paėmus nukentėjusiajai E. S. priklausantį dviratį, su juo pasišalinus ir tokiu būdu neteisėtai įgijus galimybę disponuoti šiuo turtu, yra įrodyta.
Dėl aplinkybių, susijusių su dviračio verte, kadangi pagrobto turto vertė yra reikšminga kvalifikuojant atitinkamą veiką, teismas pažymi, jog įrodinėjant turto vertę, gali būti remiamasi, be kita ko, paaiškinimais dėl turto vertės, juolab kad nagrinėjamu atveju, neradus dviračio, nėra objektyvios galimybės gauti kitokių duomenų dėl konkretaus turto vertės (pvz., skirti objekto tyrimą, ekspertizę ir pan.). Nukentėjusioji dėl dviračio vertės paaiškino, kad jis buvo gautas kaip dovana 2012 metais, pirktas už 300 eurų, taip pat paaiškino, kad juo buvo važinėjamasi tik vasarą. Tai, kad dviračio vertė yra 300 eurų, buvo nurodyta jau ir nukentėjusiosios 2016 m. gegužės 19 d. protokole-pareiškime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1). Todėl atsižvelgdamas į nukentėjusiosios paaiškinimus, teismas vertina, jog aplinkybė, kad iki turto pagrobimo dviratis buvo eksploatuojamas tam tikrą laiko tarpą, lemia išvadą, jog dviračio vertė pagrobimo metu buvo mažesnė nei įsigijimo metu, kita vertus, nėra duomenų, kad minėtas dviratis būtų sugedęs ir pan. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajame akte nurodyta pagrobto turto vertė turi būti tikslintina, nustatant, kad pagrobto dviračio vertė yra 200 eurų. Nustačius tokią vertę, pažymėtina, jog pagrobtas turtas negali būti vertinamas kaip nedidelės vertės turtas (BK 190 str. 1 d.), atitinkamai dėl to nėra pagrindo tokio turto pagrobimo perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip nedidelės vertės turto pagrobimo.
Be to, pastebėtina, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji nurodė, kad pagrobto dviračio pavadinimas yra Batavus. E. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gegužės 19 d. protokole užfiksuota, be kita ko, jog 2016 m. gegužės 18 d. apie 21 val., kai ji grįžo namo, pastebėjo, kad iš bendro koridoriaus pavogtas jos dviratis „Butavas“, vertė – 300 eurų (t. 1, b. l. 63) (toks pavadinimas nurodytas ir kaltinamajame akte). Dėl pastarosios aplinkybės, o būtent – dviračio pavadinimo, teismas, įvertinęs, jog tiek E. S. 2016 m. gegužės 19 d. protokole-pareiškime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1), dviračio pavadinimas nurodytas „Batavus“, be to, teisiamojo posėdžio metu ji kategoriškai parodė, kad jos turėto dviračio pavadinimas – „Batavus“, sprendžia, kad šiuo aspektu kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad pavogto dviračio pavadinimas yra ne Butavas, o Batavus.
Taigi nustačius, kad E. V. 2016 m. gegužės 18 d. 20.17 val. pagrobė svetimą, nukentėjusiajai E. S. priklausantį turtą – dviratį „Batavus“, kurio vertė 200 eurų, konstatuotina, kad nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad paima svetimą daiktą, suvokė tokių veiksmų pasekmes (t. y. kad minėtu daiktu nebegalės disponuoti jo savininkas), ir to siekė, konstatuotina, kad nustatyta ir kaltinamojo tiesioginė tyčia.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog E. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Dėl D. N. turto vagystės
Nukentėjusysis D. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namo grįžo apie 13.20 val., dviratį buvo pastatęs koridoriuje, užrakino, tada į duris kažko paskambino čigonė, o apie 15.30 val. pastebėjo, kad nėra dviračio. Paprašė slaptažodžių, kad galėtų pažiūrėti video medžiagą, kur matėsi, kad žmogus įėjo 15.13 val., pastovėjo prie pašo dėžučių, kilo į jo aukštą, paėmė dviratį ir išvažiavo 15.19 val. Paaiškino, kad dviratį paskutinį kartą matė po 13 valandos, po to norėjo pareguliuoti pavaras, bet išėjo ir pamatė, kad nebėra dviračio. Paaiškino, kad jų butas ir kaimyninis butas užrakinami durimis, kai dviratis buvo pavogtas, durys buvo užrakintos, tačiau yra įėjimas pro kitas duris, pro jas sunku įeiti, nes nėra rankenos, su rankena galima įeiti. Parodė, kad dviratį pirko naudotą Panevėžio turguje už 600 litų prieš 4 metus, įsigijimo dokumentų neturi. Buvo pakeitęs galinį ratą, įdėjęs asfaltines padangas.
Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo D. N. mama. Parodė, kad tą dieną apie 14.00 val. paskambino sūnus ir pasakė, kad vaikšto čigonė su vaiku, paskambino į duris ir prašė pinigų. Įtaria, kad tada ji pamatė stovintį dviratį. Pagal filmuotą medžiagą, kurią ji peržiūrėjo, 15.13 val. atėjo kaltinamasis ir priėjęs prie durų laukė, kol jį įleido, kaimynė užvažiavo liftu, jis išsiėmė reklamas, susidėjo į rankinę, užvažiavo į jų aukštą ir išėjo su dviračiu. Už namo kampo kažką pareguliavo ir išvažiavo. Paaiškino, kad dviratis buvo už rakinamų durų su paprasta spyna, yra stiklas, patekti galima su raktu, spyna nebuvo sugadinta, bet yra tarpas, liudytojos nuomone, norint galima užeiti, galima pakelti duris. Kitoje pusėje yra kitos durys, priešgaisrinės, jos yra be rankenos. Dėl dviračio paaiškino, kad dviratis pirktas Panevėžio turguje, mokėjo apie 700 litų, gegužės mėnesį sūnus norėjo jį parduoti už 200 eurų, bet ji nesutiko, tada sūnus pakeitė detales, ji jam davė pinigų, susiremontavo ir važinėjo dviračiu. Jų laiptinė filmuojama tik apačioje. Nurodė, kad vaizdo įraše aiškiai matėsi, kaip eina kaltinamasis, aiškiai matėsi jo veidas.
Įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo apžiūrėta, surašant 2016 m. birželio 14 d. apžiūros protokolą, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad teritorija aplink namą ir bendrojo naudojimo patalpos namo viduje yra stebimos ir filmuojamos vaizdo kameromis (t. 1 b. l. 128-131).
2016 m. birželio 15 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. N. savanoriškai pateikė CD-R (t. 1, b. l. 139-140).
2016 m. birželio 21 d. apžiūrėjus vaizdo įrašą, surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kamera nukreipta į išėjimą iš namo; 2016 m. birželio 14 d. 15.18 val. matosi kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), automobiliai stovėjimo aikštelėje, praeinanti senyvo amžiaus moteris, vidutinio amžiaus moteris, žaliai apsirengęs vyras; 15:19:18 val. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) išeina vyriškis apie 40-45 metų, kuris nešasi pavogtą dviratį; vyriškis apsivilkęs žydrą su mėlynu sportinį kostiumo švarką, pilkas kelnes, rudus batus ir pasišalina toliau; atitinkami momentai užfiksuoti ir fotonuotraukose (t. 1, b. l. 141-145).
2016 m. birželio 14 d. protokole-pareiškime D. N. nurodė, kad 2016 m. birželio 4 d. jis naudojosi dviračiu „B1“, juo važinėjo nuo 11 iki 13.20 val. Apie 13.20 val. grįžo namo, dviratį parsivedė iki buto durų ir jį paliko rakinamame koridoriuje, iš kurio yra tik du butai. Koridoriaus duris užrakina, pačio dviračio su spyna neužrakino. Apie 16.00 val. norėjo dviratį truputėlį paremontuoti, t. y. patempti priekinių pavarų trosą, ir išėjęs į koridorių pamatė, kad dviračio nėra, t. y. jis pavogtas. Dviratis pirktas 2013 m. Panevėžio automobilių turgavietėje, įsigijimo dokumentų neturi, nes dviratis buvo pirktas naudotas, dviračio vertė šiai dienai yra 200 eurų (t. 1, b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu pareiškus įtarimą, E. V. parodymų nedavė (t. 1, b. l. 155).
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl D. N. turto - dviračio, pagrobimo neigia, parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nedavė, teismas vertina, kad byloje esantys duomenys patvirtina jo kaltę. Kaip parodė nukentėjusysis D. N. teisiamojo posėdžio metu, tą dieną jis grįžo apie 13.20 val. namo, dviratį pastatė koridoriuje, o apie 15.30 val. pastebėjo, kad dviračio nėra. Vėliau paprašė leisti pažiūrėti vaizdo įrašus, nes teritorija stebima vaizdo kameromis, kuriuos peržiūrėjęs pamatė, kad žmogus į namą įėjo 15.13 val., pastovėjo prie pašto dėžučių, pakilo į jo aukštą, paėmė dviratį, ir išvažiavo 15.19 val. Apklausta liudytoja R. N. taip pat parodė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašus ir juose matė, kad 15.13 val. atėjo kaltinamasis ir priėjęs prie durų laukė, kol jį įleido, kaimynė užvažiavo liftu, jis išsiėmė reklamas, susidėjo į rankinę, užvažiavo į jų aukštą ir išėjo su dviračiu, už namo kampo kažką pareguliavo ir išvažiavo. Pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, be kita ko, kad 2016 m. birželio 14 d. 15.19.18 val. iš namo, esančio Fabijoniškių g. 95 išeina vyriškis apie 40-45 metų, kuris nešasi pavogtą dviratį, vyriškis apsivilkęs žydrą su mėlynu sportinį kostiumo švarką, pilkas kelnes, rudus batus ir pasišalina toliau (t. 1, b.l. 141). Prie šio apžiūros protokolo pridėtos ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas kaltinamasis. Taigi šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, jog 2016 m. birželio 14 d., 15.19 val. E. V. iš namo Fabijoniškių g. 95, Vilniuje, paėmė svetimą, D. N. priklausantį turtą – dviratį, su kuriuo pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu neteisėtai įgijo galimybę disponuoti svetimu būdu.
Dėl aplinkybių, jog nukentėjusysis neturi jokių dokumentų, patvirtinančių dviračio priklausomybę jam, teismas pažymi, jog atitinkamos aplinkybės byloje įrodinėjamos įvairiomis priemonėmis, tarp jų – ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisiamajame posėdyje, be to, aplinkybes dėl dviračio įsigijimo, ir netiesiogiai aplinkybes dėl įvykio dienos patvirtino ir liudytoja R. N.. Teismas pagrindo abejoti nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais neturi, juolab kad atitinkamas aplinkybes, kad iš minėto namo buvo išneštas dviratis, kurį nukentėjusysis atpažino kaip savo, patvirtina ir jau minėtas vaizdo įrašo apžiūros protokolas. Savo ruožtu kaltinamasis nepaaiškino jokių aplinkybių dėl minėtame apžiūros protokole užfiksuotos informacijos (t. y. kad jis nešėsi iš minėto namo dviratį).
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pagrobto dviračio vertė – 200 eurų, analogiškai, kad dviračio vertė tai dienai yra 200 eurų, jis nurodė ir 2016 m. birželio 14 d., t. y. įvykio dieną, surašytame protokole-pareiškime (pastebėtina, jog pranešime apie įvykį Bendrojo pagalbos centro telefonu nurodyta nuostolio vertė – apie 250 eurų (t. 1, b. l. 127). Apklausiamas dėl dviračio įsigijimo aplinkybių, jis parodė, kad jį įsigijo prieš ketverius metus (apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirktas 2013 metais), dviratis buvo naudotas, už 600 litų. Taip pat paaiškino, kad dviratį prižiūrėjo, pakeitė tam tikras detales, galinį ratą, įdėjo asfaltines padangas. Liudytoja R. N. parodė, kad dviratis pirktas Panevėžio turgavietėje, mokėjo apie 700 litų; sūnus gegužės mėnesį prieš įvykį norėjo parduoti šį dviratį už 200 eurų, bet ji prieštaravo, po to sūnus dar keitė dviračio detales, ji jam davė pinigų. Įvertinus šiuos nukentėjusiojo parodymus, taip pat liudytojos R. N. parodymus, teismas, jais vadovaudamasis kaip įrodymais dėl turto vertės (atsižvelgiant, be kita ko, jog nėra duomenų, kurie keltų abejones dėl šių parodymų, taip pat į nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu), sprendžia, kad šiuo atveju, nors aktualus dviratis ir buvo pirktas prieš ketverius metus, panaudotas, kaip parodė nukentėjusysis, visgi atsižvelgiant į paaiškinimus, jog dviračiu buvo rūpinamasi, buvo keičiamos detalės, t. y. investuojama į dviratį, nemato pagrindo daryti išvadą, jog dviračio pagrobimo metu jo vertė buvo reikšmingai mažesnė nei įsigijimo momentu, kadangi dviratis buvo atnaujinamas. Taigi pripažintina, jog pagrobto dviračio vertė – 200 eurų – yra įrodyta.
Todėl atsižvelgdamas į tai, jog byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiojo, liudytojos R. N. parodymai, apžiūros protokolas) patvirtina, jog 2016 m. birželio 14 d., 15.19 val. E. V. pagrobė svetimą, t. y. D. N. priklausantį turtą – kalnų dviratį B1, kurio vertė 200 eurų, teismas konstatuoja, kad nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad paima svetimą daiktą ir su juo pasišalino, suvokė savo tokių veiksmų pasekmes (t. y. kad minėtu daiktu nebegalės disponuoti jo savininkas), ir to siekė (nustatyta tiesioginė tyčia). Taigi pripažintina, kad E. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Dėl I. S. turto vagystės
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. parodė, kad ji išėjo į darbą apie 10 val., dukros dviratis buvo prirakintas prie turėklų. Kaimynai gyvena nuo seno, žino apie dviratį. Vėliau paskambino kaimynė ir pasakė, kad nėra vaiko dviračio. Ji pradėjo skambinti į policiją, draudimo kompaniją. Kai grįžo po darbo, buvo sulaužytos durų grotelės, ant grindų gulėjo perpjautas užraktas. Žalą jai atlygino draudimas, ji pateikė dviračio nuotraukas, jai atlygino 200 eurų sumą, dviratį įsigijo prieš 2 metus internetu. Dviratis buvo už grotuotų durų, pro jas yra galimybė įmesti cigaretę, jų pakelį.
Įvykio vietos 2016 m. birželio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, be kita ko, kad prieš kylant iš 8 į 9 aukštą įrengtos grotos, kurios yra grotuotos bendro naudojimo durys, durų spynelė yra sugadinta; už jų yra laiptai, kuriais pakilus prie laiptinės lango yra nedidelė aikštelė, aikštelės kairiajame kampe guli numesta cigaretės „ZN Gold“ nuorūka; toliau laiptais pakilus į 9 aukštą, laiptų gale iš kairės pusės įrengti turėklai, šalia jų guli numesta perkirpta juodos spalvos dviračio spyna; apžiūros metu paimta cigaretė ZN Gold su galimais DNR pėdsakais, paimta laiptinėje tarp 9 ir 8 aukšto, 1 vnt., supakuota voke; dviračio užraktas su kirpimo pėdsakais, 1 vnt., supakuota pakuotėje (t. 2, b.l. 2-3). Prie vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuoti atitinkami įvykio vietos vaizdai – tiek bendri vietos vaizdai, tiek ir atskirų vietų – kur buvo įvykdyta vagystė, kur rasta nuorūka ir pan., vaizdai (t. 2, b. l. 5-6).
2016 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, be kita ko, kad specialistas – ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialistas G. P., atvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko įvykio vietos tyrimą tikslu surasti nusikalstamos veikos pėdsakus bei šio tyrimo veiksmo eigos ir rezultatų fiksavimą. Nurodyta, kad įvykio vieta yra laiptinių dalis; laiptinė yra rakinama, grotas su vidine spyna; atrakto sekcija nulaužta ties atrakto tvirtinimo sriegiu; atrakto nulaužta dalis rasta nebuvo; 1 m nuo durų į butą buvo rastas dviračio užraktas su kirpimo pėdsakais; užraktas tolimesniam trasologiniam tyrimui supakuotas į skaidrų įpakavimą, kuris patvirtintas parašu ir užklijuotas, surašyti paaiškinamieji užrašai; tarp aukštų aikštelėje buvo rastas nuorūkas; nuorūkas supakuotas į voką su aiškinamaisiais užrašais, vokas užklijuotas lipnia juosta (kalba netaisyta); dalyje „Atlikus tyrimą paimta“ nurodyta, kad paimta dviračio užraktas su kirpimo (žnybimo) pėdsakais, nuorūkas su galimais DNR pėdsakais (kalba netaisyta) (t. 2, b. l. 4).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip specialistas G. P. parodė, kad šiuo metu yra pensininkas, susipažinęs su specialisto išvada, nurodė, kad maždaug atsimena tą įvykį, ta vieta, kur jis atliko apžiūrą, buvo rakinama, laiptinės aikštelėje buvo rasta arba viena nuorūka, arba daugiau. Nuorūka buvo už grotų, aikštelėje, ar ji buvo viena, ar daugiau, jis neatsimena. Paaiškina, kad nuorūkos pakuojamos atskirai, ekspertizė taip pat daroma kiekvienai nuorūkai atskirai, kiek buvo vokų šiuo atveju, jis neatsimena, jeigu buvo vienas vokas, reiškia, buvo viena nuorūka. Taip pat paaiškino, kad matosi, kai nuorūka šviežia, kitos būna apdulkėjusios, pagulėjusios, nurodė, kad jis senų nuorūkų niekada neėmė.
2016 m. liepos 15 d. skirta užduotis atlikti objekto – cigaretės ZN Gold su galimais DNR pėdsakais – biologinį tyrimą, atsakant į klausimus, ar ant tirti pateikto objekto yra biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, ir, jeigu taip, tai ar jie priklauso konkrečiam asmeniui ar konkretiems asmenims (t. 2, b. l. 7).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(3489)-IS1-4761, atlikus tyrimą, padarytos išvados, kad ant pateiktos tirti cigaretės nuorūkos, paimtos 2016 m. birželio 17 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 9-10).
Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodyta, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2016 m. birželio 17 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11).
2016 m. birželio 17 d. protokole-pareiškime I. S. parodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. apie 11.00 val. iki 16.30 val. sugadinus 9 aukšte esančių grotuotų laiptinės durų spyną, buvo patekta į 9 aukšto laiptinę, kur, nukirpus dviračio spyną, kuria buvo prirakintas dviratis prie turėklų, buvo pavogtas dviratis „Trek“, padaryta 165 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 26).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad liudytoja V. K. dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į kelis teisiamuosius posėdžius, pagarsino jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad 2016 m. birželio 17 d. apie 11.00 val. ji išėjo iš namų, prieš išeinant laiptinėje dar pamatė kaimynei Ivonai priklausantį dviratį. Apie 16.30 val. grįžusi iš miesto pamatė, kad yra sugadinta laiptinės grotuotų durų spyna, esanti tarp 9 ir 8 aukšto. Pasikėlusi į 9 aukštą, pamatė, kad yra dingęs kaimynės dviratis, jo vietoje gulėjo prakirpta dviračio spyna. Atidžiai apžiūrėjusi laiptinę tarp 8 ir 9 aukšto rado pamestą cigaretės nuorūką, jai tai pasirodė keista, kadangi jų laiptinėje niekas nerūko. Ji paskambino kaimynei ir pasakė apie minėtą įvykį. Prieš išeinant iš namų ji jokių įtartinų asmenų nesutiko ir nematė, taip pat kas galėjo pavogti dviratį ji nežino ir nieko neįtaria (t. 2, b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą ir dėl I. S. turto pagrobimo (t. 2, b. l. 104), E. V. parodymų nedavė (t. 2, b. l. 106).,
Nors E. V. savo kaltės dėl I. S. turto – t. y. vaikiško dviračio „TREK“ pagrobimo, nepripažino, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma jo kaltę patvirtina. Pirmiausia pažymėtina, jog nukentėjusioji parodė, kad nurodytą dieną, kai ji išėjo į darbą, dukros dviratis buvo prirakintas prie turėklų, vieta, kur buvo dviratis, yra už grotuotų durų; vėliau jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad nėra vaiko dviračio, kai grįžo, buvo sulaužytos durų grotos, ant grindų rastas perpjautas užraktas. Tokius jos parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pagarsinti V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 42). Apžiūrėjus įvykio vietą, siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus, surašyta specialisto išvada (t. 2, b. l. 4), kuri patvirtina, kad apžiūros metu buvo paimtas dviračio užraktas su kirpimo (žnybimo) pėdsakais ir cigaretės nuorūka su galimais DNR pėdsakais. Atlikus pastarojo objekto, t. y. cigaretės nuorūkos tyrimą, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugsėjo 9 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad ant šios cigaretės nuorūkos rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 9-10), o 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras nurodė, jog rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2016 m. birželio 17 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, biologinių pėdsakų genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: V. E., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 11). Taigi šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma patvirtina, jog E. V. buvo įvykio vietoje, juolab įvertinus konkrečią vietą, kurioje buvo rasta minėta cigaretės nuorūka (2016 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedai – fotolentelės, t. 2, b. l. 5-6), galima daryti išvadą, jog minėta cigaretės nuorūka vietoje, kurioje ji buvo rasta, buvo palikta būtent žmogaus, kuris buvo toje vietoje, sugadinus durų spyną (t. y. nebuvo įmesta pro grotuotas duris). Apklaustas kaip specialistas G. P., nors tiksliai nurodytos apžiūros aplinkybių neprisiminė, tačiau nurodė, kad senų nuorūkų niekada neėmė, matosi, kada nuorūka šviežia. Be to, siekiant patikslinti atitinkamas aplinkybes dėl apžiūros rezultatų užfiksavimo, G. P. parodė, kad kiekviena nuorūka pakuojama atskirai, į atskirą vieną voką, todėl jei buvo rasta daugiau nuorūkų, jos turėjo būti pakuojamos – viena nuorūka į vieną voką, o jei buvo supakuotas vienas vokas, reiškia, jis rado vieną nuorūką. Taigi įvertinus jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pripažintina, jog kaltinamojo iškeltos abejonės dėl rastų nuorūkų skaičiaus buvo pašalintos, ir G. P. surašytoje specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 4) padarytos kalbos klaidos, naudojant ir derinant atitinkamas kalbos formas, linksnius ir pan. (t. y. nurodant „rastas nuorūkas“; „nuorūkas supakuotas į voką“ ir pan.) nekelia abejonių šio procesinio veiksmo patikimumu, kadangi aplinkybę, jog buvo rasta būtent viena nuorūka, kuri ir buvo paimta ir perduota atlikti objekto, t. y. šios cigaretės nuorūkos, tyrimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, o būtent – 2016 m. birželio 17 d. apžiūros protokolas (surašytas dalyvaujant jau minėtam specialistui G. P.), kuriame nurodyta, be kita ko, kad aikštelės kairiajame kampe guli numesta cigaretės „ZN Gold“ nuorūka, taip pat fotolentelės prie šio apžiūros protokolo, kur užfiksuota ir šios nuorūkos radimo vieta (su nuorūka) (t. 2, b. l. 5-6), taip pat užduotis (t. 2, b. l. 7), specialisto išvada (t. 2, b. l. 9-10).
Kaip minėta, kaltinamasis paaiškinimų dėl nurodyto įvykio nedavė, taigi jis nėra išsakęs pozicijos, kokiomis aplinkybėmis minėta cigaretės nuorūka su jo biologiniais pėdsakais galėjo atsidurti įvykio vietoje. Savo ruožtu įvertinus, kad tai duomuo, unikaliai identifikuojantis asmenį, nuorūka rasta būtent po to, kai iš minėtos rakinamos laiptinės zonos pavogtas dviratis, prieš tai jos nebuvo, duomenų, kad kažkas, siekdamas apkalbėti ir pan. kaltinamąjį, būtų palikęs atitinkamus įrodymus bei kokiu būdu (t. y. cigaretės nuorūką su kaltinamojo biologiniais pėdsakais, atkreipiant dėmesį, jog ant jos buvo rasta tik vieno vyro biologiniai pėdsakai) nusikalstamos veikos padarymo vietoje, byloje nėra, spręstina, jog byloje esančių duomenų visuma yra pakankama pripažinti, jog būtent E. V. 2016 m. birželio 17 d. laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 16.30 val., sugadinęs grotuotų durų spyną, pateko į rakinamą laiptinę, kur, nukirpęs I. S. priklausiusio vaikiško dviračio spyną, pavogė šį dviratį ir pasišalino iš įvykio vietos.
Aplinkybė, kad į konkrečią laiptinės zoną, kurioje buvo laikomas dviratis, buvo patekta sugadinus grotuotų durų spyną, lemia, jog šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog minėtas svetimas turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą, kadangi patekimas į minėtą zoną buvo ribojamas grotuotomis rakinamomis durimis, pro kurias pašaliniai asmenys negalėjo patekti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pagrobto dviračio vertės teismas pažymi, kad 2016 m. birželio 17 d. protokole-pareiškime I. S. parodė, kad sugadinus grotuotų durų spyną ir pagrobus jai priklausantį dviratį, jai buvo padaryta 165 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 26), apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad vaikiško dviračio TREK vertė – 150 eurų, sugadintą spyną ji įvertino 15 eurų, todėl įvertinus šiuos duomenis, bei nukentėjusiosios paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu dėl dviračio vertės, teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės – dėl dviračio ir sugadintos spynos vertės yra įrodytos (įvertinus ir ikiteisminio tyrimo metu AB „Lietuvos draudimas“ pateiktus duomenis, pagrindžiančius, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 200 eurų draudimo išmoka). Pažymėtina ir tai, kad veiką kvalifikuojant pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – t. y. kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, pagrobto turto vertė nėra reikšminga, taigi aplinkybė, kad pagrobto turto vertė šiuo atveju yra nedidelė, nelemia kitokio veikos kvalifikavimo.
Taigi pripažintina, jog E. V. veikoje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Be to, nustatyti ir subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingą pobūdį, suvokė, kad paima svetimą, jam nepriklausantį turtą, t. y. suvokė šio veiksmo pasekmes, ir to siekė. Taigi E. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Dėl O. Ž. turto vagystės
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. Ž. parodė, kad tą dieną kreipėsi klientas atsiimti korespondencijos, ji kompiuteryje surado jo pavardę, nuėjo ieškoti laiško kartotekoje, tuo metu ji pakilo nuo darbo vietos iki kartotekos. Paaiškino, kad kai jie ieško kartotekoje, nežiūri į klientą, o per barjerą galima pasiekti ranka jos darbo vietą. Grįžo, įteikė laišką. Praėjus apie 10 minučių nuo kliento išėjimo, kadangi ji laukė skambučio, nusprendė pati paskambinti ir pradėjo ieškoti telefono, bet jo nebuvo. Pradėjo skambinti juo. Du skambučiai buvo normalūs, o trečias nurodė, kad abonentas nepasiekiamas. Tada ji paskambino policijai. Po to, kai klientas išėjo, daugiau žmonių nebuvo, tas klientas buvo E. V.. Tuo metu, kai buvo šis klientas, jis buvo vienas, ji aptarnavo jį viena, o kita darbuotoja dėliojo laiškus. Iki to laiko ji jo nebuvo mačiusi, nes dirbti buvo pradėjusi tik nuo liepos mėnesio, viskas ir įvyko liepos mėnesį. Žalą įvertino 300 eurų, nes tuo metu telefonas tiek kainavo, kai jį padovanojo; padovanojo telefoną jai gruodžio mėnesį, gali būti, kad kaina galėtų būti mažesnė.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad jis buvo seniai apklausiamas dėl telefonų, iš viso buvo apklaustas tais metais dėl trijų telefonų, todėl tiksliau aplinkybių neprisimena, todėl rodyti pirštu į žmogų, kad jis jam pardavė telefoną, jis negali. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 62), A. A. parodė, kad apklausą atsimena, tačiau tiksliai aplinkybių neatsimena, tai buvo seniai. Parodė, kad gal ir buvo asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką. Pagarsinus šio procesinio veiksmo protokolą (t. 2, b. l. 65-66), liudytojas parodė, kad gali būti, kad tai buvo. Paaiškino, kad parodymus davė maždaug po dviejų savaičių po to, kai jam pardavė telefoną, aplinkybes atsiminė geriau tada, kai davė parodymus, nes dabar jau praėjo daug laiko.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. A. parodė, kad gyvena romų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno gatvėje, Vilniuje. Tabore dažnai lankosi narkomanai, kurie parduoda įvairius daiktus. Tuo metu, tikslios datos nepamena, liepos mėnesį, tik pamena, kad buvo iki pietų, tabore jis nupirko iš vyriškio, kuris jam prisistatė E., mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, tikslaus modelio jis nepamena. Jis sumokėjo už telefoną 30 eurų. Tuo momentu, kai nupirko tą mobilaus ryšio telefoną, jis neturėjo jokios SIM kortelės ir tik po kelių dienų, kai nupirko SIM kortelę, ją įdėjo į tą nupirktą telefoną ir pradėjo naudotis tuo telefonu. Tame telefone jis naudojo SIM kortelę, kurios numeris yra (duomenys neskelbtini). Tuo telefonu jis naudojosi apie 2-3 savaitės. Po 2-jų ar 3-jų savaičių naudojimosi jis tą telefoną pardavė prie Vilniaus miesto soties taksistui. Jokių taksisto duomenų jis nežino ir nurodyti negali, šio atpažinti negalės. Telefoną pardavė, nes jam reikėjo pinigų pragyvenimui. E., kuris pardavė jam tą telefoną, buvo apie 40 metų amžiaus, aukštas, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Jis jį galėtų atpažinti. E. sakė, kad jam reikia pinigų, todėl parduoda telefoną. Iki to įvykio E. kelis kartus matė tabore, bet kada tiksliai, nepamena (t. 2, b.l. 62-63).
2016 m. rugsėjo 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas A. A. iš jam parodytų atpažinti penkių asmenų nuotraukų atpažino vyriškį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2. Nurodė, kad nuotrauka Nr. 2 yra vyriškio, kuris jam prisistatė E., kai iš jo pirko mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“. Tai buvo 2016 metų liepos mėnesį, tikslios datos nepamena. E. atpažįsta pagal veido bruožus, pagal šukuoseną. Protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas E. V., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu (t. 2, b.l. 65-66).
Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilnius, pašto patalpas, 2016 m. liepos 15 d. surašytas apžiūros protokolas, tiek pastatą, tiek ir patalpas bei atitinkamą darbo vietą užfiksuojant fotonuotraukose (t. 2, b. l. 45-49).
Pagal Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio V. A. tarnybinį pranešimą, E. V. 2016 m. liepos 15 d. apie 12.50 val. buvo pastebėtas Rodūnios kelyje, kur jį atpažino, nes jis yra pastovus taboro lankytojas, ir nurodyta, kad atlikus paviršutinę apžiūrą, mobiliojo ryšio telefono nerado (t. 2, b. l. 68).
Pranešus apie įtarimą 2016 m. liepos 15 d., E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiksliai neatsimena, bet pirmadienį ar antradienį savo pašto dėžutėje rado pranešimą, kad jam pašto skyriuje adresu Šeškinės g. 28, Vilniuje, yra registruota pašto korespondencija, šiandien 2016 m. liepos 15 d. apie 11.00 val. jis užėjo į minėtą pašto skyrių pasiimti savo laiško. Jam atvykus, ten dirbo 3 moterys, dvi iš jų pažįsta, vardų nežino, bet atėjęs į paštą su jomis bendrauja, gatvėje sveikinasi, vienos nepažįsta, nes ji naujokė. Tą dieną atsiimant pašto siuntą prie langelio dirbo naujokė. Jis jai pateikė savo asmens dokumentą. Darbuotoja labai ilgai negalėjo atiduoti siuntos, nes kažko nemokėjo atžymėti kompiuteryje. Kita darbuotoja, viena iš tų, kurias jis pažįsta, pamatė, kad mergina nesusitvarko su darbu ir priėjo jai padėti, jos dviese jam padavė žurnalą, kuriame reikėjo pasirašyti ir jam pasirašius, padavė laišką. Jis atsiėmęs laišką iš karto išėjo. Negalėjo pastovėti su jomis pakalbėti, nes už jo stovėjo didelė eilė. Jokio telefono jis neėmė ir nematė. Visas laiško atidavimas užtruko apie 2 minutes, 1 ar 1,5 minutės darbuotoja bandė atžymėti informaciją kompiuteryje ir kai tik tai su kolegės pagalba tai padarė, jam per 0,5 minutės atidavė laišką (t. 2, b. l. 73).
Atlikus IMEI kontrolę, gautas sutapimas mobiliojo ryšio operatoriaus Tele2 tinkle, kur nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. 21:31:46 iki 2016 m. liepos 31 d. 23:44:45 telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudotas abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 57).
2016 m. liepos 15 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad O. Ž. parodė, kad 2016 m. liepos 15 d. apie 10.00 val. pašte adresu Šeškinės g. 28, Vilnius, nuo jos darbo stalo buvo pavogtas jos telefonas Samsung Galaxy 300 eurų vertės IMEI (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusia sim kortele 1 euro vertės; dėl vagystės jai padaryta 301 eurų žala, dėl vagystės įtaria pašto klientą E. V., kuris tuo metu lankėsi pašte ir kurį ji aptarnavo (t. 1, b. l. 18).
Nors E. V. savo kaltės dėl O. Ž. turto, t. y. mobilaus ryšio telefono Samsung Galaxy pagrobimo nepripažino, teismas sprendžia, kad byloje surinktų duomenų visuma tai patvirtina.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmiausia pažymėtini nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, jog mobilaus ryšio telefono ji pasigedo praėjus apie 10 minučių nuo kliento, t. y. E. V. išėjimo iš pašto skyriaus, be to, ji parodė, kad po to, kai jis išėjo, ji prie savo stalo daugiau klientų neaptarnavo iki to momento, kai pasigedo telefono (parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu) (pastebėtina, kad savo įtarimus dėl E. V. ji nurodė jau pranešime apie vagystę Bendrojo pagalbos telefonu 112 (t. 2, b. l. 44). Iš nuotraukų, pridėtų prie 2016 m. liepos 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti įvykio vietos situacija, be kita ko, matyti, kad asmuo, stovintis prie klientų aptarnavimo vietos, turi objektyvią galimybę pasilenkęs paimti daiktus nuo stalo.
Atlikus pagrobto telefono IMEI kontrolę ir gavus informaciją apie šiame telefono aparate naudotą telefono numerį (t. 2, b. l. 57), liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad minėtu abonentiniu numeriu (t. y. (duomenys neskelbtini)) naudojosi jis telefone, kurį jis liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, tik pamena, kad buvo iki pietų, tabore nupirko iš vyriškio, kuris jam prisistatė E., telefonu jis naudojosi apie 2-3 savaitės, po to jį pardavė; taip pat A. A. apklausiamas apibūdino jo nurodytą E. kaip apie 40 metų amžiaus, aukštą, apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, nurodė, kad jį galėtų atpažinti (t. 2, b.l. 62-63). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. A. atpažino E. V. kaip E., iš kurio jis pirko minėtą telefoną (t. 2, b. l. 65-66). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, kad 2016 metais buvo apklausiamas dėl trijų telefonų, tai buvo seniai, todėl tiksliai aplinkybių neprisimena, negali tiksliai nurodyti, kad būtent salėje esantis kaltinamasis jam pardavė telefoną, tačiau taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, parodė, kad davė tokius parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, taip pat kad buvo atliktas parodymo atpažinti asmenį pagal nuotrauką veiksmas.
Taigi teismas, susietai, t. y. kaip visumą įvertinęs nurodytais duomenimis nustatytas aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis prieš tai, kai nukentėjusioji O. Ž. pasigedo mobiliojo ryšio telefono aparato, buvo pašto skyriuje Šeškinės g. 28, Vilniuje, jis buvo aptarnaujamas nukentėjusiosios, o iš nukentėjusiosios nuoseklių parodymų išplaukia, kad kurį laiką ji buvo pasitraukusi nuo savo darbo vietos ir nestebėjo tuo metu kaltinamojo (tai, kad nurodytą dieną ir laiku buvo pašto skyriuje atsiimti pašto siuntos, neneigė ir kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu), taip pat aplinkybes, jog, kaip išplaukia iš liudytojo A. A. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, 2016 metu liepos mėnesį jis mobiliojo ryšio aparatą pirko iš vyro vardu E., ir kaip minėtą vyrą jis atpažino E. V., pripažįsta, jog būtent E. V. 2016 m. liepos 15 d. apie 10.00 val. iš Šeškinės g. 28, Vilniuje, esančių Lietuvos pašto patalpų pagrobė svetimą, t. y. O. Ž. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy. Savo ruožtu įvertinus jau minėtų įrodymų visumą, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta versija vertintina kritiškai, kaip jo gynybos versija, nes ją patvirtinančių duomenų byloje nėra, kita vertus, kaip jau minėta, ją paneigia jau minėta įrodymų, kuriais teismas nemato pagrindo abejoti, visuma.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl pagrobto O. Ž. turto – mobiliojo ryšio telefono Samsung Galaxy vertės, vadovaujasi, be kita ko, nukentėjusiosios paaiškinimais, kad telefonas jai buvo padovanotas 2015 m. gruodžio mėnesį, tuo metu jo vertė buvo 300 eurų. Todėl įvertinus, kad telefonu kurį laiką (pažymėtina, kad laiko tarpas palyginus neilgas) buvo naudojamasi, yra pagrindo spręsti, kad pagrobto turto vertė įvykio metu buvo mažesnė, nei jo įsigijimo vertė, taigi vertė mažintina. Taigi atsižvelgiant į šiuos argumentus, kita vertus, įvertinus, kad duomenų, jog telefonas būtų sugedęs ar kad būtų kažkokių jo defektų, byloje nėra, teismas sprendžia, kad pagrobto telefono vertė laikytina 240 eurų. Atitinkamai kaltinimas E. V. tikslintinas, nurodant, kad pagrobto turto vertė yra ne 301 eurų, o 241 euras (1 euru įvertinta sim kortelė, su kuria buvo pagrobtas telefonas, kuo teismas neturi pagrindo abejoti).
Taigi įvertinęs nurodytų argumentų ir nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad E. V. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji (t. y. tiesioginė tyčia, kadangi jis suvokė savo veiksmus, jų pasekmes ir to siekė) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Todėl E. V. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. M. turto vagystės
Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vasarą, liepos pabaigoje, apie 11 val. vyresnysis sūnus su tėčiu išvažiavo į Nidą, būdavo du dviračiai prie turėklų prirakinti, o tada vieną dviratį paėmė sūnus. Ji tvarkėsi namie, į duris paskambino kaimynė ir pasakė, kad vyras išvedė jos dviratį. Kaimynė paklausė to žmogaus, ką jis daro, kai jį pamatė, o jis atsakė, kad laukia kaimyno. Kai ji vėl pakilo į jų aukštą, pamačiusi, kad nėra dviračio, paskambino jai į duris. Dviratis buvo išneštas su spyna. Nukentėjusioji nuėjo žemyn, bet nieko nebematė, iškvietė 112. Atvyko labai greitai, už 15-20 min., ji papasakojo situaciją, jos paprašė, kad nueitų į Laisvės pr. komisariatą, parašytų pareiškimą, ji tai padarė, po poros mėnesių buvo pakviesta dar kartą, atlikta apklausa. Paaiškino, kad kaimynė pasakė, jog asmuo apsirengęs juodai, lieso kūno sudėjimo, ji matė jo veidą ir per apklausą atpažino, kaimynė gyveno šalia ir dviračius pažįsta. Viskas atsitiko gal po 40 minučių nuo sūnaus ir vyro išvažiavimo, nukentėjusiosios manymu, asmuo stebėjo laiptinę. Dėl dviračio paaiškino, kad pirko prieš 4 metus už 800 litų, dviratį įvertino 200 eurų.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. A. parodė, kad atsimena, jog išėjusi iš savo buto pamatė nepažįstamą asmenį, kuris jai sukėlė įtarimą, nes situacija pasirodė keista, žmogus stovėjo tarp kopėčių ir dviračio, kur nėra vietos. Ji paklausė, ar jis kažko laukia, jis atsakė, kad laukia. Tada ji nuėjo į liftą, nešė lagaminą žemyn į mašiną, nusileido žemyn. Tada kai pakilo į viršų, pamatė, kad nėra kaimynės dviračio, o kai pažiūrėjo žemyn, pamatė dviračio kraštelį, kad dviratis buvo nešamas. Ji sušuko, kad sustotų, ir pasakė apie tai kaimynei. Tuo pačiu buvo kviečiama ir policija. Paaiškino, kad laiptinė yra su kodu, jai pasirodė akivaizdu, kad žmogaus, kuris ką tik buvo, nebėra, o taip pat nebėra ir dviračio. Žmogus su dviračiu leidosi laiptais, nes ji buvo užėmusi liftą. Taip pat paaiškino, kad kol nusileido iki kol pakilo užtruko gal 30 sekundžių, nes ji nusileido, įdėjo lagaminą į mašiną ir vėl grįžo atgal, tuo metu negirdėjo, kad kiti asmenys būtų lipę laiptais, niekas nevažiavo liftu, laiptinėje kitų žmonių nematė, matė tik žmogų, pavogusį dviratį, be to, žmogus, kurį ji matė savo aukšte, buvo apsirengęs juodai, ir taip pat matė, kad žmogus, kuris nešėsi dviratį, buvo apsirengęs juodai.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole 2016 m. rugsėjo 7 d. liudytoja R. A., jai parodžius 6 sunumeruotas nuotraukas, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, nurodė, kad dviratį pavogęs asmuo yra 4 numeriu pažymėtoje nuotraukoje; atpažįsta jį iš akių, veido bruožų ir šukuosenos. Protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 4 yra E. V., kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu (t. 2, b. l. 91-93).
2016 m. liepos 29 d. A. M. surašytame pareiškime nurodyta, kad tą dieną apie 12.30 val. buvo pavogtas sportinis dviratis tamsiai mėlynos spalvos, pareinantis į pilkšvą atspalvį, jis stovėjo namo 9 a. laiptinėje ir buvo prirakintas. Laiptinė yra rakinama, svetimi pašaliniai žmonės negali užeiti patys. Apie 12.30 val. į duris jai paskambino kaimynė grįžusi tik ką į namus ir pranešė, kad matė išeinantį vyrą apie 35-40 m. išgėrusį su jos dviračiu, ji tuoj skambino į 112, o nukentėjusioji išbėgo į lauką, ten paskambino 112 ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu E. V. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 9).
Nors E. V. savo kaltės dėl A. M. turto pagrobimo nepripažino, tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma tai patvirtina. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad tą dieną jai į buto duris paskambino kaimynė, kuri pasakė, kad vyras išsivedė jos dviratį. Apklausta liudytoja R. A. parodė, kad tą dieną išėjusi iš buto, pamatė nepažįstamą asmenį, kuris jai sukėlė įtarimą, tada ji nuėjo į liftą, nešė lagaminą žemyn į automobilį, nunešusi pakilo į savo aukštą ir pamatė, kad nebėra kaimynės dviračio, o kai pažiūrėjo žemyn, pamatė, kad dviratis buvo nešamas laiptais žemyn. Liudytoja taip pat parodė, kad matė, jog asmuo, kuris nešė dviratį žemyn, buvo apsirengęs juodai, juodai buvo apsirengęs ir prieš tai jų aukšte matytas vyras, kurį ji matė ir vėliau atpažino, tai buvo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. kaip asmenį, kurį ji matė laiptinėje prieš dviračio vagystę, atpažino E. V. (t. 2, b. l. 91-93). Taip pat pažymėtini ir liudytojos R. A. parodymai, jog po to, kai savo aukšte ji matė įtartiną vyrą, iki kol grįžo atgal į aukštą, kur pamatė, kad nebėra dviračio, praėjo neilgas laiko tarpas, nes ji tik liftu nusileido žemyn, padėjo lagaminą į automobilį ir iš karto grįžo į savo aukštą taip pat liftu, taip pat kad kitų asmenų, be kaltinamojo, laiptinėje nematė. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios bei liudytojos R. A. parodymų nuoseklumą ir išsamumą, vadovaujasi jais kaip įrodymais ir jų pagrindu sprendžia, kad šių įrodymų pagrindu yra nustatyta aplinkybė, jog būtent E. V. 2016 m. liepos 29 d. apie 12.25 val. pagrobė svetimą, t. y. A. M. priklausantį turtą – dviratį su užraktu. Kaip minėta, kaltinamasis savo pozicijos dėl to, ar buvo nurodytoje vietoje, kokiu tikslu ir pan. nepateikė.
Dėl dviračio vertės pažymėtina, jog nors minėtas dviratis buvo pirktas prieš kurį laiką ir juo buvo naudojamasi, vis dėlto teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo mažinti jo vertę, įvertinus nukentėjusiosios paaiškinimus dėl to, kadangi, kaip jau minėta, atitinkamos aplinkybės gali būti įrodinėjamos, be kita ko, asmens paaiškinimais. Be to, teismas nemato pagrindo abejoti ir jos paaiškinimais dėl užrakto, kuriuo buvo prirakintas dviratis, ir su kuriuo buvo išneštas dviratis, vertės (t. y. 15 eurų), laikydamas, jog nėra duomenų, kurie lemtų išvada, jog tai neprotinga ir neproporcinga vertė. Todėl pripažintina, jog įrodyta, kad pagrobto A. M. turto vertė yra 215 eurų.
Taigi įvertinus nurodytus argumentus, pripažintina, kad nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Kadangi yra pagrindo išvadai, jog nustatyta ir tiesioginė tyčia (kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų pasekmes ir to siekė), konstatuotina, kad E. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Dėl pasikėsinimo įvykdyti A. R. turto vagystę
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad neatsimena tikslių datų, tačiau įvykio dieną grįžo iš darbo anksčiau, apie 16 ar 17 val., turėjo kuprinę, kilo liftu, sukinėjo prie durų ir pastebėjo asmenį prie savo dviračio, kuris kažką sukinėjo. Dviratį jis buvo prirakinęs prie priešgaisrinio vamzdžio. Kai pamatė asmenį, dviratis buvo kampu paverstas, asmuo buvo pasilenkęs, nugara į jį, tada atsisuko ir pasileido bėgti, todėl pagal veiksmus galima buvo suprasti, kad darė kažką blogo. Asmuo pradėjo bėgti aukštyn nuo jo, jis nusimetė kuprinę ir bėgo paskui jį, pavijo pusantros sekcijos į viršų, sučiupo jam už rankos. Nurodė, kad yra dirbęs apsaugos darbuotoju, todėl yra tekę susidurti su žmonių sulaikymu. Žmogaus paklausė, ką daro, kišenėje pamatė atsuktuvus, tepaluotas rankas. Laikė jį už rankos riešo ir nugaros, ranką laikė, kad negriebtų už atsuktuvo ir nedurtų jam. Vėliau leidosi žemyn, nes buvo palikęs kuprinę. Paskambino į 112, pasakė, kad sulaikė įtariamą asmenį, kuris kėsinosi pavogti jo dviratį. Atsiuntė ekipažą. Parodė, kad minėtas asmuo muistėsi, palaužė ranką į šoną, pavedė žmogų į šoną ir jis pradėjo sakyti, kad jis (nukentėjusysis) sugaiš laiko, kad teismai ir visa kita. Tuo metu nukentėjusysis suprato, kad policija neįeis į laiptinę, nes yra kodinė spyna, todėl paprašė asmens, kad eitų su juo kartu žemyn. Jie liftu nusileido į apačią, išėjo į lauką, paprašė, kad asmuo stovėtų prie sienelės ir žiūrėtų į kampą. Tuo metu grįžo kaimynai, vienas kaimynas matė, kad žmogaus jis nelaikė, tik turėjo ranką ant peties. Atvyko pareigūnai, sulaikytasis negalėjo pasakyti, ką veikė laiptinėje, o jei asmuo būtų patyręs sužalojimus, pareigūnai būtų tai matę. Pareigūnai prie jo (nukentėjusiojo) pradėjo asmens apžiūrą, kai pamatė įrankius, atsuktuvus, uždėjo antrankius. Dar buvo rudos cigariles. Kitas pareigūnas paprašė eiti į įvykio vietą. Prie dviračio buvo tos pačios rudos cigariles, kurios buvo rastos pas įtariamąjį kratos metu. Buvo dar Maksimos lankstinukų, granatų sėklų, todėl, nukentėjusiojo nuomone, asmuo ten kurį laiką bandė laužti spyną. Tada pareigūnai pasiūlė važiuoti į 6 komisariatą, kur tyrėja surašė parodymus, užtruko apie 2 valandas, vėliau parodymai buvo tikslinami. Parodė, kad buvo sugadinta spyna su atsuktuvu, prieita prie šarvinės spynos, pažeistas spynos šarvas, bandyta atlankstyti. Dėl dviračio paaiškino, kad pirko jį Sportdirect internetinėje parduotuvėje, mokėjo apie 300 svarų, įsigijo prieš 2 metus, skaičiuojant nuo parodymų davimo teisme. Dviračio vertė be akcijos dar didesnė, kainuoja apie 500-600 svarų, jis, nurodydamas vertę, ėmė vidurkį.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. K. parodė, kad kai gavo objektus tyrimui, atplėšė vokus, nufotografavo, aprašė, vėliau buvo užraktas išardytas, kad lengviau dirbti, ir nustatyta, kad galėjo būti paveikta replėmis. Buvo padaryti eksperimentiniai pėdsakai ir sulyginta su lyginamaisiais pėdsakais, taip pat buvo nustatytas įžnybimas, kuris nedalyvavo laužiant, tačiau kai kurie nesutapimai gali būti paaiškinti, nurodyta specialisto išvados pastabose, nes gal paviršius dar kur nors kontaktavo. Pagrindiniai mikro elementai atsispindėjo. Pėdsakai daromi ant švino, šviną jie naudoja, nes geriau matosi. Pagal nuotraukas atitikimas yra 100 procentų, o kai kurie neatitikimai paaiškinami, nes, pavyzdžiui, gali būti ne tas kampas paimtas darant pėdsaką, nes nežinoma, kokiu kampu buvo daryti pėdsakai tiriamame objekte.
Įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) laiptinė, buvo apžiūrėta, tai užfiksuojant 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad prie buto dešinėje pusėje prie vamzdžio stovi dviratis, už dviračio rėmo ir vamzdžio užrakinta trosinė metalinė spyna; spynos paviršiuje matosi laužimo žymės, pažeistas metalinis spynos šarvas matosi daugybiniai laužimo pėdsakai; po šarvu matosi trosas, ant jo laužimo pėdsakų nėra; ant užrakto nėra laužimo pėdsakų, ant dviračio laužimo pėdsakų nėra; vaizdo stebėjimo kamerų laiptinėje nėra. Apžiūros metu paimtas objektas – dviračio spyna su laužimo pėdsakais (1 vnt., supakuota į voką); prie apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės, kuriose užfiksuota įvykio vieta ir dviračio spynos vaizdai (t. 2, b. l. 115-119).
2016 m. rugsėjo 30 d. sulaikytojo E. V. drabužių kišenėse rasta 3 į reples panašūs įrankiai, du atsuktuvai ir žibintuvėlis, kurie buvo pateikti, tai užfiksuojant 2016 m. rugsėjo 30 d. protokole (t. 2, b. l. 113-114).
Paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą ir atsakyti į klausimus, ar laužimo pėdsakai, esantys dviračio spynos dalyje, paimtoje įvykio vietoje, buvo palikti tyrimui pateiktais įrankiais, paimtais pas įtariamąjį E. V. ir ar vienu ar keliais tyrimui pateiktais įrankiais palikti įsilaužimo pėdsakai (t. 2, b. l. 121), Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4811)-IS1-5554 padarytos išvados, kad pateikto tirti lankstaus užrakto metaliniai elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis Nr. 1 (t. 2, b.l. 123-129).
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, E. V. kaltės nepripažino, parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 15.40 val. adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) jis buvo name, nes penktame aukšte gyvena jo pažįstama Matilda (detalių jos duomenų nurodyti negali, bet kuris butas, galėtų parodyti). Laiptinėje septintame ar aštuntame aukšte nepamena, su Matilda pakalbėjo ir po pokalbio ji nuėjo namo. Jis dar liko trumpam stovėti laiptinėje ir ruošėsi eiti namo, kai iš žemesnio aukšto prie jo atbėgo nepažįstamas vyriškis, kuris iškart puolė jį naudodamas jėgą, tai yra suspaudė jo rankas, laikė, bet kodėl jis taip elgėsi, nepasakė; vėliau atvyko policija, kuri jį sulaikė, kaip suprato, dėl to, kad minėtas vyriškis įtarė, kad jis vogė dviratį. Dviračio minėtoje laiptinėje jis nematė ir prie jokio dviračio nebuvo priėjęs. Su savimi turėjo reples, prožektorių, kitus įrankius, kuriuos pas jį rado, nes tą dieną remontavo mašiną ir jie liko jo kišenėse; nieko vogti nenorėjo ir nevogė (t. 2, b. l. 144).
2016 m. rugsėjo 30 d. protokole-pareiškime A. R. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 15.50 val. nepažįstamas vyras bandė pagrobti jam priklausantį dviratį, kuris buvo paliktas stovėti jo namo laiptinėje; dviratis nebuvo pagrobtas dėl to, kad jis šį asmenį sulaikė įvykio vietoje; pasikėsinimo pagrobti jo dviratį metu buvo sugadinta spyna, kuria dviratis buvo prirakintas prie laiptinėje esančio vamzdžio, jam padaryta 20 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 40).
Nors E. V. savo kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti A. R. turto – dviračio vagystę nepripažino, teismas vertina, kad minėtų duomenų visuma tai patvirtina. Pirmiausia pažymėtina, kad nukentėjusysis nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kad nurodytą dieną grįžęs namo, prie buto durų, prie dviračio, kuris buvo prirakintas, pamatė asmenį, kuris buvo pasilenkęs prie dviračio, dviratis buvo paverstas kampu, jį pamatęs, asmuo norėjo pasišalinti, laiptais kildamas aukštyn. Tai pamatęs, jis sulaikė minėtą asmenį, jo kišenėje pamatė atsuktuvus. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir paėmė, be kita ko, įrankius. 2016 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, bei nurodyta, kad apžiūros metu paimta dviračio spyna su laužimo pėdsakais, kuri vėliau kartu su iš kaltinamojo paimtais įrankiais perduota specialistui atlikti objektų tyrimą. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4811)-IS1-5554 konstatuota, kad pateikto tirti lankstaus užrakto metaliniai elementai buvo pažeisti tirti pateiktomis replėmis Nr. 1 (t. 2, b.l. 123-129). Nurodytą specialisto išvadą patvirtino ir ją atlikęs specialistas L. K. teisiamojo posėdžio metu, paaiškindamas, kad atitikimas yra 100 procentų, savo ruožtu tam tikri neatitikimai yra paaiškinami, kas ir nurodyta specialisto išvados pastabose. Taigi nepaisant to, jog kaltinamasis laikėsi pozicijos, jog iš specialisto išvados jam akivaizdūs neatitikimai, visgi tokia abstrakti nuoroda nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, ir abejonių, išklausius ir specialisto paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, dėl minėtos išvados patikimumo ir pagrįstumo, teismui nekyla, todėl ja vadovaujamasi kaip įrodymu darant atitinkamas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi įvertinus minėtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, o būtent – kad prie savo parvesto dviračio pamatęs kaltinamąjį, nukentėjusysis A. R. jį įvykio vietoje sulaikė, matė, kad kaltinamasis turėjo įrankius, kurie vėliau buvo paimti pareigūnų, ir, atlikus objektų tyrimą, padaryta išvada, jog būtent vienu iš šių įrankių – replėmis Nr. 1, buvo padaryti lankstaus užrakto, kuriuo buvo prirakintas A. R. dviratis ir kuris buvo paimtas iš įvykio vietos, metalinių elementų pažeidimai, pripažintina, jog yra įrodyta, kad E. V. pasikėsino pagrobti svetimą, t. y. A. R. priklausantį turtą – dviratį, tačiau veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, be kita ko, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis minėtu adresu buvo su pažįstama Matilda, kurios duomenų daugiau nežino, bet gali parodyti butą, kuriame ji gyvena. Tačiau, teismo vertinimu, šio asmens apklausa reikšmingų aplinkybių dėl kaltinamajam inkriminuojamos veikos parodyti (nei paneigti, nei patvirtinti) negalėtų, kadangi ir iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog tuo metu jos įvykio vietoje nebuvo. Taigi šiuo aspektu nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis.
Įvertinus nukentėjusiojo paaiškinimus dėl dviračio, kurį mėginta pagrobti, vertės, teismas nemato pagrindo nesivadovauti tokiais paaiškinimais, todėl vertina, jog įrodyta pasikėsinto pagrobti turto vertė, taip pat įrodyta ir sugadinto troso, kuriuo dviratis buvo prirakintas, vertė – 20 eurų.
Todėl atsižvelgdamas, kad nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, požymiai, taip pat ir subjektyvioji veikos pusė – tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmus, jų pasekmes, t. y. kad dėl veiksmų – užrakto gadinimo, jis įgytų galimybę neteisėtai pasisavinti svetimą turtą ir juo disponuoti, to siekė, tačiau veikos nebaigė dėl to, kad buvo pastebėtas ir sulaikytas nukentėjusioji, teismas sprendžia, kad E. V. kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta.
Dėl V. G. turto vagystės
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. G. parodė, kad lapkričio 4 d. apie 15 val. buvo namuose, jos sūnus išėjo į balkoną parūkyti ir grįžęs pasakė, kad vedasi jos dviratį. Jie nusileido į sandėlį pasižiūrėti, kai nuėjo, durys buvo atidarytos, buvo išlaužta stakta, dviračio nebuvo. Sūnus išbėgo, galvodamas, gal pamatys tą žmogų, tačiau jo nesurado. Jis jai apibūdino žmogų - buvo apsirengęs gelsva striuke su pilkomis rankovėmis, trumpai kirptas, 35-40 metų amžiaus, batai, kelnės juodos. Tada ji paskambino telefonu 112, pasakė situaciją, apie 17-18 val. atvyko patruliai, įformino įsilaužimo atvejį. Kai ji sėdėjo policijos mašinoje, o sūnus buvo sandėlyje, žmogus su ta pačia apranga atėjo prie jų namo, surinko kodą, kažką kalbėjo prie namo. Ji patruliams pasakė, kad tas žmogus atitinka tą, kuris paėmė dviratį. Ji išlipo iš mašinos, pakvietė sūnų, paklausė, ar atitinka apibūdinimą. Patrulis ėjo link to žmogaus, žmogus bandė bėgti, bet jį sulaikė, paguldė ant žemės, kišenėse rado įrankius, atsuktuvus. Jis pasakė, kad turi mėlyną dviratį ir čia instrumentai taisyti. Parodė, kad sūnus jai sakė, jog žmogus vedėsi dviratį, nes jos dviračio padangos buvo be oro. Paaiškino, kad jai padaryta 150 eurų žala, dviratis neatsirado. Dviratį įkainavo maždaug, nes mokėjo už jį 500 litų, pirko iš www.pigu.lt, turi jo dokumentus, dviratį pirko prieš 4-5 metus, dviratis buvo prižiūrėtas.
Liudytojas A. G. parodė, kad buvo balkone, rūkė, matė, kad vienas vyras vedasi dviratį, kuris buvo panašus į jo motinai priklausantį, jam kilo įtarimas. Dviratį atpažino, nes jis buvo riboto pardavimo, be to, žmogus vedėsi dviratį, nes buvo nuleistos padangos, jų dviračiui taip pat buvo nuleistos padangos. Nusileido į sandėlį, sandėlis buvo išlaužtas, iškvietė policiją, nupasakojo vyro išvaizdą, motina pildė dokumentus. Jį pasikvietė pareigūnas atpažinti įtartiną vyrą, grįžusį į įvykio vietą. Vyrą jis įsidėmėjo iš aprangos spalvų, buvo žieminė striukė, pilkai geltonos spalvos, tamsios kelnės, vyras trumpai kirptas, kapišono nebuvo užsidėjęs, įsidėmėjo vyrą iš profilio. Tuo metu, kai jį matė, buvo balkone, trečiame aukšte, nuo namo iki takelio, kuriuo jis ėjo, buvo apie 2 metrai atstumo. Be dviračio sandėliuke buvo vasarinės padangos, įrankių. Parodė, kad būtent tas žmogus, kurį matė, yra teismo posėdžių salėje, tai kaltinamasis. Parodė, kad kai apibūdino žmogų, apibūdino aprangą kaip pagrindinę atpažinimo formą.
Įvykio vieta apžiūrėta, tai užfiksuojant 2016 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokole (t. 3, b. l. 3). 2016 m. lapkričio 4 d. specialisto išvadoje, apžiūrėjus sandėliuką Nr. 9, nurodyta, kad rasti pėdsakai asmens identifikavimui netinka (t. 3, b. l. 4-5).
Žemesnės instancijos teismas
E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. dienos metu apie 17.00-17.30 val. jis buvo Fabijoniškių mikrorajone, tikslaus adreso neprisimena; buvo su pažįstama mergina Margarita (daugiau jos duomenų nežino), kurią lydėjo namo. Staiga pamatė moterį su vaikinu. Vaikinas parodė į jį ir pasakė „va šito va vyro lygtais iš nugaros panaši striukė“. Šalia jų stovėjo 2 policijos automobiliai. Jam parodžius į jį, iš policijos automobilio išlipo policijos pareigūnai, vienas iš jų liepė jam atsistoti prie jų automobilio, klausė, ar jis neturi uždraustų daiktų. Jis policijos reikalavimams pakluso, atsistojo prie jų automobilio, paaiškino, kad draudžiamų daiktų neturi. Jie jį apžiūrėjo ir pasodino į tarnybinį automobilį bei nuvežė į policijos komisariatą. Komisariate prie jo buvo priėjęs policijos pareigūnas ir klausė, ar atiduos dviratį, ar ne. Jis jam paaiškino, kad jokio dviračio jis neėmė. Nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįsta visiškai, nes jokio dviračio jis nevogė, į sandėliukus jokius neįsilaužė. Iki tol, kol jį sulaikė, jis buvo su minėta mergina, su ja buvo apie 30 minučių, ją susitiko Iki parduotuvėje, Vilniuje, Fabijoniškių rajone priešais Senukus, prieš tai visą dieną buvo savo namuose vienas, todėl niekas negali to patvirtinti (t. 3, b. l. 29).
2016 m. lapkričio 4 d. kratos protokole užfiksuota, kad dviračių bei objektų, kurių laikymas yra uždraustas, neaptikta (t. 3, b. l. 33) (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi, t. 3, b. l. 35).
2016 m. lapkričio 4 d. protokole-pareiškime V. G. parodė, kad 2016 m. lapkričio 4 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje išlaužus rakinamo sandėliuko pakabinamą spyną ir išlaužus durų atraminę staktą iš sandėliuko vidaus buvo pavogtas moteriškas dviratis mėlynos spalvos, pavogto dviračio vertė 120 eurų (t.1, b. l. 50)
Kaltinamasis savo kaltės dėl V. G. turto pagrobimo nepripažino. Tačiau įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad jo kaltė yra įrodyta.
Nukentėjusiosios V. G. ir liudytojo A. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių sudaro nuoseklią visumą – o būtent, A. G. parodė, kad pamatė vyrą, kuris vedėsi dviratį, panašų į jo motinos (pagal spalvas, be to, V. G. dviračio padangos buvo nuleistos, minėto vedamo dviračio padangos irgi buvo nuleistos), apie tai informavo savo motiną V. G. ir nuėjo į sandėliuką, kur pamatė, kad jo durys išlaužtos, o sandėliuke nebuvo dviračio; apie tai informavo policiją, be to, iš karto po įvykio A. G. apie vyro, kuris nusivedė dviratį požymius – aprangos spalvą, kūno sudėjimą ir pan. – nurodė ir savo motinai V. G., kuri, kaip parodė, atvykus policijos pareigūnams, pamatė požymius atitinkantį vyrą, kuris grįžo prie jų laiptinės, apie tai informavo policijos pareigūnus, kurie minėtą vyrą, t. y. kaltinamąjį sulaikė, savo ruožtu pakviestas A. G. atpažino, jog būtent tą vyrą, t. y. kaltinamąjį, jis matė, kai pastarasis vedėsi jo motinai priklausantį dviratį. Dėl atpažinimo aplinkybių pastebėtina, be kita ko, jog nors V. G. liudytojas A. G. minėtą vyrą buvo apibūdinęs iš esmės pagal aprangą, kūno sudėjimą, tačiau jis taip pat parodė, kad kai matė šį vyrą su dviračiu, jis matė ir jo veidą (jo profilį), todėl pažino jį ne tik pagal aprangą ir kūno sudėjimą, tačiau ir iš veido bruožų. Taigi įvertinus, kaip minėta, kad minėti parodymai sudaro nuoseklią visumą, įvertinus ir duomenis, užfiksuotus jau minėtame protokole pareiškime bei įvykio vietos apžiūros protokole, be to, duomenų, keliančių abejones minėtų parodymų teisingumu ir pan., byloje nėra, teismas šiuos duomenis pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. O būtent – šių įrodymų pagrindu pripažintina, kad būtent E. V. nurodytą dieną ir laiku įsibrovęs į V. G. priklausantį sandėliuką, nulaužus rūsio sandėliuko spyną (nukentėjusiosios neįvertinta dėl to, kad buvo sena), išlaužus durų staktą, dėl to padarant 30 eurų nuostolį, pagrobė V. G. priklausantį turtą – dviratį „DHS“, 120 eurų vertės, ir su juo iš įvykio vietos pasišalino. Savo ruožtu kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta pozicija dėl to, kokiomis aplinkybėmis jis buvo nurodytoje vietoje sulaikytas, vertintina kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos versija, kadangi, viena vertus, jos nepatvirtina jokie kiti duomenys (duomenų apie minimą Margaritą jis nenurodė), kita vertus, ją paneigia jau minėti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai.
Dėl pagrobto turto – dviračio vertės (120 eurų) bei nuostolio, padaryto išlaužus sandėliuko staktą (30 eurų), teismas, įvertinęs tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo A. G. paaiškinimus, vertina, kad nurodyta turto vertė bei nuostolio dėl turto sugadinimo dydis yra įrodyti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pagrobto turto vertė atitinka nedidelės vertės sąvoką (BK 190 str. 1 d.), nelemia kitokio veikos kvalifikavimo, nes nagrinėjamu atveju veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vagystė įsibrovus į patalpą, taigi pagrobto turto vertė šiuo atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Taigi konstatuotina, kad nustatyti tiek objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai (svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į patalpas), tiek ir subjektyvieji požymiai – tiesioginė tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų, jų pasekmes ir to siekė. Todėl E. V. pripažintinas kaltu padarius nusikaltimą,, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmių skyrimo
Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, o Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, be kita ko, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam E. V., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytos 7 nusikalstamos veikos: 4 vagystės – tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkūs nusikaltimai nuosavybei, taip pat 2 nusikalstamos veikos – vagystės įsibrovus į patalpas (tyčiniai (tiesioginė tyčia), apysunkiai nusikaltimai nuosavybei), bei pasikėsinta padaryti vagystę – t. y. pasikėsinta padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei; taigi 6 nusikalstamos veikos baigtos, viena – nebaigta, nukentėjusiajam užkirtus šiai nusikalstamai veikai kelią. Nukentėjusiesiems žala nėra atlyginta (nukentėjusiajai I. S. turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, su kuria ji buvo sudariusi turto draudimo sutartį, t. 2, b. l. 33-36).
Pažymėtina, kad nenustatyta nei E. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Atsižvelgtina ir į duomenis apie E. V. asmenybę: išsilavinimas – vidurinis, iki suėmimo skyrimo kitame ikiteisminiame tyrime nedirbo, Sodros duomenimis, nuo 2005 metų dirbo epizodiškai, paskutinis darbo laikotarpis buvo iki 2008 m. gruodžio 8 d. (t. 3, b. l. 86). Pagal duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigų, E. V. konsultuotas/gydytas dėl priklausomybės ligų (t. 3, b.l. 98, 100, 102), nuo 2016 m. lapkričio 22 d. dalyvauja farmokoterapijoje metadonu (t. 3, b. l. 104; t. 4, b.l. 17). E. V. administracine tvarka baustas daug kartų – (t. 3, b. l. 65), teistas, iš esmės daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 3, b. l. 67-77, 79-85).
Todėl įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pažymi, kad E. V. ankstesni teistumai (net įvertinus ir tai, jog paskutinį kartą jis teistas už 2013 metais padarytą veiką) rodo jo polinkį nusikalsti, juolab įvertinus, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimai pareikšti dėl 7 epizodų. Taigi nepaisant to, kad ankstesniais teismo nuosprendžiai kaltinamajam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tai, kad jis ir vėl padarė šiuo nuosprendžiu konstatuotus nusikaltimus, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis nekeičia savo elgesio bei savo neigiamų nuostatų dėl būtinumo laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų taisyklių. Taigi įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, bus pasiekta E. V. paskyrus už įvykdytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Bausmių dydžiai, įvertinus jau minėtas aplinkybes (ypač atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinus pagrobto turto vertę), nustatytini artimi sankcijos vidurkiui (mažesni nei vidurkis). Skiriant bausmę dėl pasikėsinimo įvykdyti A. R. turto pagrobimą, atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Skiriant bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto pagrobimas), atsižvelgtina, kad tai antra E. V. padaryta analogiška nusikalstama veika (po I. S. turto pagrobimo, kaltinamajam jau pareiškus įtarimus dėl anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų), dėl ko bausmė skirtina didesnė nei už I. S. turto pagrobimą įsibrovus į patalpą.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, skirtinos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto pagrobimas), pridedant dalį bausmių, skirtinų pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį.
E. V. buvo sulaikytas 2016 m. birželio 2 d., 15.00 val., paleistas 2016 m. birželio 3 d., 11.55 val. (t. 1, b. l. 116, 117) (1 para); sulaikytas 2016 m. rugsėjo 30 d., 16.10 val., paleistas 2016 m. spalio 1 d., 15.00 val. (t. 2, b. l. 153, 154) (1 para); sulaikytas 2016 m. lapkričio 4 d., 17.00 val., paleistas 2016 m. lapkričio 5 d., 16.50 val. (t. 3, b. l. 41, 43) (1 para). Taigi šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 paros), prilyginant jas 3 laisvės atėmimo bausmės dienoms, įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi E. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 4, b.l. 33-36), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Dėl E. S. civilinio ieškinio
2016 m. gegužės 19 d. apklausta kaip liudytoja, E. S. nurodė, kad dėl vagystės jai padarytas turtinis nuostolis – 300 eurų (t. 1, b. l. 63), 2016 m. birželio 22 d. nutarimu ji pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 65).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl E. S. civilinio ieškinio, pirmiausia pažymi, jog konstatavus, kad E. V. pagrobė E. S. priklausantį turtą – dviratį, pripažintina, kad jis šia nusikalstama veika, kadangi dviratis nebuvo rastas ir jai negrąžintas, padarė nukentėjusiajai turtinės žalos. Savo ruožtu sprendžiant klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo tuo aspektu, ar įrodyta, kad E. S. padaryta 300 eurų turtinė žala, teismas, remdamasis argumentais, nurodytais nuosprendžio dalyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, ar įrodyta E. V. inkriminuojama nusikalstama veika, pripažįsta, kad turtinė žala įrodyta dalyje dėl 200 eurų. Taigi civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir E. S. iš E. V. priteistina 200 eurų turtinė žala.
Dėl D. N. civilinio ieškinio
Dėl dviračio vagystės D. N. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad jam padaryta 200 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 135).
Kaip jau minėta, teismas, remdamasis D. N. ir R. N. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, pripažino, kad yra įrodyta pagrobto dviračio vertė – t. y. 200 eurų. Todėl konstatavus, kad minėtas dviratis buvo pagrobtas kaltinamojo, t. y. būtent E. V. nusikalstama veika lėmė nurodyto dydžio turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą, teismas sprendžia, kad D. N. civilinis ieškinys tenkintinas ir jam priteistina iš kaltinamojo padaryta 200 eurų turtinė žala.
Dėl AB „Lietuvos draudimas“ civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu I. S. buvo pripažinta civiliniu ieškovu, kadangi ji nurodė, kad jai buvo padaryta 185 eurų turtinė žala: 150 eurų dėl dviračio vagystės; 15 eurų įvertintas sugadintas dviračio užraktas ir aukšto grotuotų durų spyna, kuri buvo sugadinta ir ją reikėjo keisti – už spyną ir raktus buvo sumokėta 20 eurų (t. 2, b. l. 17, 20). Civilinio ieškinio I. S. atsisakė (t. 2, b. l. 21).
Turtinę žalą I. S. dėl vagystės ir su tuo susijusių išlaidų atlygino draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“, kuri pareiškė civilinį ieškinį, nurodydama, kad išmokėjo 200 eurų draudimo išmoką už 2016 m. birželio 17 d. vagystės metu I. S. priklausančio turto pagrobimą, todėl prašo priteisti 200 eurų žalos atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakingų už šią žalą asmenų. (t. 2, b. l. 21, 25, civilinio ieškinio priedai – t. 2, b. l. 26-36).
Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ reiškiamas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog I. S. atlyginta žala (išmokėta 200 eurų draudimo išmoka), kadangi buvo sudaryta atitinkamo turto draudimo sutartis. Taigi šiuo atveju galimybė draudimo bendrovei atlyginti žalą, padarytą nusikalstama veika, yra saistoma to, kokio dydžio žala buvo padaryta nukentėjusiajai būtent nusikalstama veika. Taigi šiuo atveju teismas, remdamasis nukentėjusiosios I. S. paaiškinimais, kad jai buvo padaryta 185 eurų turtinė žala – 150 eurų įvertintas dviratis, 15 eurų – sugadintas dviračio užraktas, ir 20 eurų už sugadintų grotuotų durų spyną, kuriais teismas nemato pagrindo abejoti, ir vertindamas, kad nurodytos sumos nelaikytinos neprotingomis, sprendžia, kad AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys gali būti tenkinamas tik šioje dalyje – t. y. dėl 185 eurų žalos atlyginimo, kadangi tokio dydžio žala buvo padaryta E. V. įvykdžius nukentėjusiosios I. S. turto pagrobimą.
Pažymėtina, kad nors civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad deliktinę atsakomybę reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010).
Dėl O. Ž. civilinio ieškinio
O. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 301 eurų materialinės žalos, patirtos dėl vagystės (t. 2, b. l. 54).
Kaip minėta, teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais yra įrodytas jai padarytos žalos (t. y. pagrobto turto vertės) dydis, o būtent - 241 eurų. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta žala atsirado dėl kaltinamojo įvykdyto jos turto pagrobimo, sprendžia, kad O. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai priteistina iš E. V. 241 eurų turtinė žala.
Dėl A. M. civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. M. nurodė, kad pavogtą dviratį vertina 200 eurų, o užraktą, kuriuo dviratis buvo prirakintas, 15 eurų (t. 2, b. l. 84). 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu A. M. buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 88).
Kaip jau minėta, teismas nusprendė, kad pagrobto A. M. turto vertės – 215 eurų – įrodyta jos paaiškinimais. Atitinkamai kadangi nurodyto dydžio turtinę žalą ji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, jos civilinis ieškinys tenkintinas.
Dėl A. R. civilinio ieškinio
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. R. nurodė, kad jam padaryta 20 eurų turtinė žala, kadangi buvo sugadintas trosas su užraktu, kuriuo dviratis buvo prirakintas, todėl prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 137). 2016 m. spalio 6 d. nutarimu A. R. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 139).
Teismas, kaip minėta, sprendė, kad įrodyta pasikėsinimo pagrobti A. R. dviratį metu sugadinto užrakto vertė – 20 eurų. Todėl atsižvelgiant į tai, kad nurodyto dydžio turtinė žala padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, spręstina, kad A. R. civilinis ieškinys tenkintinas.
Dėl V. G. civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. G. nurodė, be kita ko, kad dėl dviračio vagystės jai padaryta 120 eurų turtinė žala, be to, buvo sugadinta sandėliuko durų stakta, vertė 30 eurų, ir pavogta pakabinama spyna, kurios neįvertino, nes ji sena, bendrai padaryta 150 eurų turtinė žala, dėl ko prašė pripažinti ją civiliniu ieškovu (t. 3, b. l. 10). 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu V. G. pripažinta civiliniu ieškovu (t. 3, b. l. 12).
Kaip minėta, remiantis V. G. ir A. G. paaiškinimais, padaryta išvada, jog įrodyta pagrobto turto vertė – 120 eurų ir nuostolis, padarytas dėl sandėliuko durų staktos sugadinimo – 30 eurų. Kadangi minėta turtinė žala buvo padaryta būtent kaltinamojo nusikalstama veika, V. G. civilinis ieškinys tenkintinas.
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pas E. V. paimtus grynuosius pinigus – 3,18 eurus, kurie saugomi Vilniaus AVPK Finansų skyriaus kasoje (Kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-DEP Nr. 0122, 2016 m. rugsėjo 14 d. kvitas A serija AAC Nr. 003309 (t. 1, b. l. 118-124). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi apribojimo terminas pratęstas 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. vasario 2 (t. 4, b. l. 41).
2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. V. priklausančius grynuosius pinigus – 1,03 eurą (t. 3, b. l. 44, 45-46, 2016 m. gruodžio 8 d. kasos pajamų orderio kvitas serija 10-20-PO-DEP Nr. 0188, 2016 m. gruodžio 8 . kvitas A serija AAC Nr. 003375, t. 3, b. l. 48).
Minėtais nutarimais (nutartimi) nustatytas ir pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į grynuosius pinigus, paimtus iš E. V. ir saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, į šias lėšas nukreiptinas nuosprendžio dalyje dėl E. S. civilinio ieškinio vykdymas.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (E. S. turto vagystė) ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (D. N. turto vagystė) ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (I. S. turto vagystė įsibrovus į patalpą) ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (O. Ž. turto vagystė) ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (A. M. turto vagystė) ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas įvykdyti A. R. turto vagystę) ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (V. G. turto vagystė įsibrovus į patalpą) ir skirti jam 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtas bausmes, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (V. G. turto pagrobimas) pridedant dalį bausmių, paskirtų pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (1 epizodas), 178 straipsnio 1 dalį (4 epizodai) ir 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (1 epizodas), ir paskirti E. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. V. laikino sulaikymo laiką – 3 paras (nuo 2016 m. birželio 2 d., 15.00 val. iki 2016 m. birželio 3 d., 11.55 val.; nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., 16.10 val. iki 2016 m. spalio 1 d., 15.00 val. ir nuo 2016 m. lapkričio 4 d., 17.00 val. iki 2016 m. lapkričio 5 d., 16.50 val., jas prilyginant 3 laisvės atėmimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
E. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti E. S. naudai iš E. V. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo.
D. N. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti D. N. iš E. V. 200 eurų turtinės žalos atlyginimo.
AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iš E. V. 185 eurus turtinės žalos atlyginimo.
O. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti O. Ž. naudai iš E. V. 241 eurą turtinės žalos.
A. M. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. M. naudai iš E. V. 215 eurų turtinės žalos atlyginimo.
A. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. R. iš E. V. 20 eurų turtinės žalos atlyginimo.
V. G. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti V. G. naudai iš E. V. 150 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. V. turtą – pinigines lėšas 3,18 eurų ir 1,03 euro, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje (paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu ir pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi; paskirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, į šias lėšas nukreipti nuosprendžio dalyje dėl E. S. civilinio ieškinio tenkinimo vykdymą.
1) 2 kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (pridėtus prie bylos 3 tomo) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
2) metalo karpymo žirkles, 2 atsuktuvus, metalinės reples, mini prožektorių (2016 m. birželio 21 d. nutarimas, kvitas B serija BBB Nr. 6PK000981 (t. 1, b. l. 125, 126), saugomus Vilniaus apskrities VPK Saugojimo kameroje, – konfiskuoti ir sunaikinti;
voką, kuriame yra vokas su 2016 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu rasta cigaretės „ZN Gold“ nuorūka, polietileninis paketas su dviračio užraktu (2016 m. spalio 25 d. nutarimas, 2016 m. spalio 27 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001055; t. 2, b. l. 12, 13), saugomus Vilniaus apskrities VPK Saugojimo kameroje, – konfiskuoti ir sunaikinti;
dviračio spynos trosą su laužimo pėdsakais, atsuktuvą „Blue diamond“ su mėlynos spalvos rankena, replės su juodos spalvos rankena, veržliaraktį „Vagner SDH“ su mėlynai juodos spalvos rankena 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2016 m. lapkričio 10 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001062; t. 2, b. l. 130, 131), pilkos spalvos žibintuvėlį (2016 m. lapkričio 18 d. nutarimas, 2016 m. lapkričio 24 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001074; t. 2, b. l. 132, 133), saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – konfiskuoti ir sunaikinti;
medžiaginės baltos spalvos pirštines, reples su raudonos spalvos rankenomis, reples su raudonos spalvos rankenomis (vidinėje pusėje užrašyta „Čiorto“), atsuktuvą su žalios spalvos rankena, juodos spalvos žibintuvėlį, raktą (2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas, 2016 m. lapkričio 24 d. kvitas B serija BBB Nr. 6PK001075, t. 3, b. l. 23, 24), saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje – konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.