Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1972-02-06, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), profesinio ir vidurinio išsilavinimo, bedarbio, išsiskyrusio, neteisto gynėjo advokato N. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam R. K. dviem mėnesiams buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi R. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo - terminas dviem mėnesiams.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o šiuo atveju teismas, priimdamas nutartį, visiškai nevertino BPK 121 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad R. K. nėra teistas, turi pastovią gyvenamąją vietą ir BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje įtariamojo R. K. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. K. įtariamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2015-07-19 23.30 val. iki 2015-07-20 7.14 val., tiksliai nenustatytą valandą (duomenys neskelbtini) mieste, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, sudavė kojomis ir rankoms ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam J. V. į krūtinės ir pilvo sritį, tuo padarydamas kraujosruvas krūtinės ląstos dešinės ir kairės pusių minkštuosiuose audiniuose, dešinės pusės V-to, kairės pusės VI-VII-VIII šonkaulių lūžius, pilvo sumušimą, kuris pasireiškė plonosios žarnos pasaito plyšimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. V., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje;

R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015-07-20 21 val. 15 min. buvo laikinai sulaikytas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-07-22 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – 15 dienų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo, t. y. 2015-07-20. Suėmimas terminas dviem mėnesiams buvo pratęstas to paties teismo 2015-08-04 nutartimi ir vėliau - skundžiama 2015-10-02 nutartimi.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas R. K. buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir trukdyti procesui.

Pagrindinis skundo argumentas yra tas, jog byloje nėra pakankami duomenų leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Dar kartą patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo R. K. dalyvavimą padarant jam inkriminuojamą nusikaltimą byloje yra pakankamai – tai įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų D. A., G. Č. A. G. parodymai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), informacija apie buvusius telekomunikacijų įvykius ir dalyvius bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nėra reikalavimo turėti tiek duomenų, kiek jų privaloma turėti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl skundą nagrinėjantis teismas, svarstydamas kardomosios priemonės pagrįstumo klausimą, nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, o tuos duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo nustatymu.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, kitas, tuo pačiu ir nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes (apie jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinius ryšius ir kt.), o taip pat galimybę pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje. Šiuo metu minėtos aplinkybės nėra pasikeitę ar išnykę, o byloje esantys dokumentai bei kiti duomenys jas tik patvirtina. Suimtojo gynėjas skunde kartoja iš esmės tuos pačius, aukštesnės instancijos teismo ankstesnėje nutartyje jau aptartus motyvus, todėl dar kartą išsamiau juos analizuoti nėra būtinumo. Priešingai, nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo byloje yra pakankamai duomenų, kurie suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad suimtasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Anksčiau nurodyta, jog baudžiamojoje byloje R. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki 15 metų, nusikaltimo sunkumas bei gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad R. K., būdamas laisvėje, gali siekti išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiama nutartimi suėmimo terminas R. K. buvo pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Šiuo atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių naujų argumentų dėl minėto suėmimo pagrindo buvimo ir visiškai ignoravo aukštesniojo teismo išdėstytą poziciją 2015-09-02 nutartyje dėl šio pagrindo nebuvimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė – „gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo vien dėl gresiančios ilgos laisvės atėmimo bausmės ir tuo trukdyti nusikaltimo ištyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme“. Proceso įstatymas labai aiškiai ir tiksliai reglamentuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam pagrindui nustatyti būtinas sąlygas, kurios detalizuotos BPK 122 straipsnio 3 dalyje, o būtent: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, tačiau kodėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje daro išvadą, jog yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas, iš nutarties turinio visiškai nėra aišku. Šiuo atveju pateiktuose ikiteisminio tyrimo dokumentuose nėra jokių duomenų tokiai išvadai padaryti. Suėmimo termino pratęsimo pagrindas nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte pirmosios instancijos teismo vėl nustatytas visiškai nepagrįstai, neargumentuojant bei nesant tam jokių duomenų. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai nurodytas išsamus aplinkybių sąrašas, tačiau skundžiamoje nutartyje šio pagrindo buvimą patvirtinantys duomenys nenurodyti, ir pripažįsta, jog suėmimo pagrindo numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra.

Tos aplinkybės, kad vienas iš kardomosios priemonės – suėmimo - termino pratęsimo pagrindų nustatytas visiškai nepagrįstai, skundžiamos nutarties nedaro iš esmės neteisėta ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo nepaneigia, nes procesinės prievartos priemonės taikymas pratęstas esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, kurio skunde nurodytos aplinkybės neeliminuoja. Teismo išvada ta, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų paskirčių kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima, todėl skundžiama nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 nutartį, kuria R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.

Nutartis neskundžiama.