Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-14 · Administracinė byla Nr. I2-1030-535/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-14
Bylos Nr.
I2-1030-535/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03286-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Trečiasis asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.I2-1030-535/2020Proceso Nr. 3-61-3-03286-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) , Inos Kirkutienės, Ernesto Spruogio teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo

Aprašomoji dalis

teismas Nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. (J. K.) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-08-19 įsakymo Nr.IV-728 dalį. Pareiškėjas skunde nurodo, kad LR VRM 2019-08-19 įsakymo Nr.IV-728, priimto, atsižvelgiant į Migracijos departamento prie LR VRM 2019-08-13 teikimą Nr. 13P-221 „Dėl LR pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ dalis, kuria nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko pareiškėjas J. K. (J. K.) , gim. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis, Lietuvos Respublikos pilietis, gali būti kartu ir kitos valstybės – Lenkijos Respublikos- pilietis, atitinka LR pilietybės įstatymo 7 str.3p. sąlygoms. Jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990m. kovo 11d., tai patvirtina jo paso kopija, liudijanti jo išvykimą iš Lietuvos 1989m. rugsėjo 2d.Jis yra vaikaitis L. K., iki 1940m. birželio 15d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, tai patvirtina pareiškėjo, jo tėvo E. K. ir senelio L. K. gimimo liudijimai. Pareiškėjo senelis L. K. 1939-1944m. dirbo įmonėje „Lietuvos geležinkeliai“, tai patvirtina archyvo dokumentų kopijos. Pareiškėjas nurodo, kad jis nuo 1989m. nuolat gyvendamas Lenkijoje įgijo šios valstybės pilietybę, tai patvirtina nuolatinio gyventojo kortelė, 1999-02-04 Lenkijos Respublikos Prezidento nutarimas apie suteiktą Lenkijos Respublikos pilietybę, pareiškėjo diplomas. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Įsakymas bei Migracijos departamento Teikimas jo atžvilgiu yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl prašo patenkinti jo skundą ir panaikinti ginčijamo atsakovo Įsakymo dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė - Vidaus reikalų ministerija - nesutinka su pareiškėjo skundu. Atsiliepime nurodo, kad ginčijamas sprendimas teisme tikrintinas pagal tą faktinę ir teisinę padėtį, kuri buvo ginčijamo sprendimo metu ir nenagrinėtini dokumentai, pareiškėjo suformuoti po ginčijamo sprendimo, nes teismas nėra viešojo administravimo subjektas. Jei pareiškėjas įgijo naujų (sprendimo metu institucijai nežinomų) duomenų, jis turi kreiptis ne į teismą, o į viešojo administravimo subjektą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr. 280, 16 p.).Pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991-09-26 pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punktą. 1999-02-11 pareiškėjas įgijo Lenkijos pilietybę - tai patvirtina prie skundo pridėtas Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos pranešimas pareiškėjui. Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus (Pilietybės įstatymo 3 str. 4 d.). Anot pareiškėjo, jis atitinka 7 str. 3, 4 p. atvejį. Nustatytina, ar pareiškėjas atitinka 7 straipsnyje panaudotą 2 str. 3 d. sąvoką: Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Neatitinka, nes: pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo senelis L. K. ar kitas protėvis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., nors pareiškėjo pareiga pateikti tokius duomenis (nurodyto aprašo 4 p. 3 pastraipa) ir jis buvo įsipareigojęs pateikti per vienerius metus; pareiškėjas iki 1990-03-11 neišvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į Lenkiją, nes vykdavo ne nuolat gyventi, o mokytis (pagal Poznanės medicinos akademijos diplomą - nuo 1989-09-30); Gardino pasienio kontrolės punkto vėliausias spaudas SSRS paso 8 puslapyje (neišverstas) rodo, kad į Lenkiją išvykta 1990-04-16, o 1990-06-29 sugrįžta, jei po 1990-03-11 Lietuvoje nuolat nebūtų gyvenęs (kaip teigiama), tai nebūtų turėjęs pagrindo tapti LR piliečiu pagal 1989 m. pilietybės įstatymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Mano, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjusi faktines aplinkybes ir galiojančias teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą , palaiko VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VRM 2019-08-19 Įsakymo Nr.IV-728 dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991-09-26 pagal 1989-11-03 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2p. 1999-02-11 pareiškėjas įgijo Lenkijos pilietybę , tai patvirtina Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos pranešimas pareiškėjui (b.l.39). 2016-11-14 pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai pranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b.l.93-94). 2016-11-25 Migracijos valdyba išsiuntė Migracijos departamentui prie LR VRM pranešimą apie Lenkijos Respublikos pilietybės įgijimą ir dokumentus (b.l.92, 93-130). Papildomai Migracijos departamentui Migracijos valdyba 2018-08-29 išsiuntė pareiškėjo dokumentus dėl pilietybės (b.l.132-147). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę, 2019-08-13 Teikimu Nr.13p-221 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (b.l.85-88), vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24str.2p., 26str.1d., 33 str.3p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-03 nutarimo Nr.280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR pilietybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1p. siūlo priimti sprendimą, kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Teikime nurodyta, kad pareiškėjas J. K. (J. K.) , gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 1991-09-26 pagal 1989-11-03 priimto LR pilietybės įstatymo 1 str.2p., 2016-11-16 jam buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (negrąžintas).

Teikime nurodyta, kad duomenų, jog pareiškėjas atitiktų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7 ar 9punktų reikalavimus nėra. Duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymą ar netekimą nėra. Pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2p. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Pilietybės įstatymo 26 str. 1d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 str. 1-5, 7 ir 9 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Migracijos departamento Teikimo pagrindu Vidaus reikalų ministras 2019-08-19 priėmė įsakymą Nr.IV-728, kuriuo nusprendė , kad pareiškėjas neteko Lietuvos Respublikos pilietybės (b.l.15). Minėtas Įsakymas buvo išsiųstas pareiškėjui 2019-08-21 raštu Nr.(15/3-12)10K-36563 , informuojant , kad pareiškėjas, įgijęs Lenkijos pilietybę, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės bei kad pareiškėjas turi grąžinti Lietuvos Respublikos pasą, išduotą 2016-11-16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3p. ir 4p. nuostatas. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3p. nurodyta, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990m. kovo 11d.; šio Įstatymo 7 straipsnio 4p. nurodyta, kad yra šio straipsnio 2 ar 3p. nurodyto asmens palikuonis (2p. yra asmuo , ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990m. kovo 11d.). Migracijos departamentas konstatavo, kad duomenų, jog pareiškėjas atitiktų minėtų punktų reikalavimus, nėra. Laikytina, kad pareiškėjas neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nurodytų 2str.3d. sąvoką: „Asmuo išvykęs iš Lietuvos iki 1990m. kovo 11d.- iki 1940m. birželio 15d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990m. kovo 11d. išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990m. kovo 11d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940m. birželio 15d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Kaip seka iš bylos duomenų, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo senelis L. K. ar kitas protėvis turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940m. birželio 15d., nors tokią pareigą, sutinkamai su Aprašo 4p. 3 pastraipa , turėjo ir buvo įsipareigojęs per 1m. pateikti Migracijos departamentui, bet to nepadarė iki ginčijamo Įsakymo priėmimo dienos. Pareiškėjas iki 1990-03-11 neišvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į Lenkiją, nes vyko ten ne nuolat gyventi, o mokytis Poznanės medicinos akademijoje (diplome nurodyta, kad mokėsi nuo 1989-09-30d.).Gardino pasienio kontrolės punkto vėliausias spaudas pareiškėjo SSRS paso 8 psl. (b.l.35), rodo, kad į Lenkiją jis išvyko 1990-04-16, o 1990-06-29 sugrįžo. Pareiškėjas tapo LR piliečiu pagal 1989m. pilietybės įstatymą, jei jis po 1990-03-11 Lietuvoje nebūtų nuolat gyvenęs, neturėtų pagrindo tapti Lietuvos Respublikos piliečiu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad atsakovo Įsakymas, toje dalyje , kiek susijęs su pareiškėju, yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas ginčijamą Įsakymą priėmė, atsižvelgdamas į Migracijos departamento Teikimą bei įrodymus, kurie buvo pateikti. Jeigu pareiškėjas įgijo naujų (Įsakymo priėmimo metu institucijai nežinomų) duomenų, jis turi kreiptis į viešojo administravimo subjektą dėl Įsakymo pripažinimo negaliojančiu (LR pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinto Vyriausybės 2013-04-03 nutarimu Nr.280,16p.), nes teismas nėra viešojo administravimo subjektas.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą pareiškėjo atžvilgiu, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1p., 132 straipsnio 1 dalimi,

Nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėErnestas Spruogis