Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

L. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M., pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: 2010 m. birželio 18 d. apie 22 val., Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini) g., ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie A. D., jai nuo peties nuplėšė rankinę bei sudavė ne mažiau dviejų smūgių V. D. ranka į veidą, nuo suduotų smūgių V. D. pargriuvus ant žemės, gulinčiam V. D. ranka sudavė ne mažiau keturių smūgių į galvą, bei kartu su pribėgusiu D. M. spyrė jam ne mažiau nei po keturis smūgius į galvą, nuo V. D. jį atitraukusiai A. D. ranka sudavė ne mažiau nei penkis smūgius į veidą, nuo suduotų smūgių jai pargriuvus ant žemės, gulinčiai A. D. spyrė ne mažiau trijų smūgių į šonus, sugriebęs už plaukų tampė, E. M. atitraukus D. M. nuo V. D., nuo jos peties nuplėšė rankinę, taip panaudodami fizinį smurtą A. D. bei V. D. sukėlė fizinį skausmą, V. D. padarė žaizdą pakaušio srityje, sukėlusią nežymų V. D. sveikatos sutrikdymą bei taip atimdamas galimybę nukentėjusiems priešintis pasikėsino pagrobti svetimą - nukentėjusiajai A. D. priklausantį 60 Lt turtą: 50 Lt. vertės rankinę, su joje buvusiu 10 Lt vertės skėčiu bei nukentėjusiajai E. M. priklausantį 730 Lt vertės turtą: 10 Lt vertės rankinę su joje buvusiu mobilaus ryšio telefonu „Nokia 2610” su „TELE 2 PILDYK” SIM kortele, bendros 300 Lt vertės, mobilaus ryšio telefonu “Sony Ericsson” su Omnitel SIM kortele, bendros 400 Lt vertės, 20 Lt. vertės pinigine, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusieji pasipriešino.

Teismo posėdyje nuteistasis L. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Spręsdamas apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam L. P. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. P. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 80 str., 91 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad L. P. naują nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, pasikėsino padaryti būdamas anksčiau ne kartą teistas (1 t.111-113,115-117,118-123 b. l.; 2 t. 52-55 b. l.), neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka ( 1t.127-128 b. l.), kas rodo, jog pastarasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad L. P. charakterizuojamas neigiamai (1 t.132,138 b. l. ), po nusikalstamos veikos, už kurią yra teisiamas, padarymo, jam vėl buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, pagal kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t.52-55,59-64 b. l.). Kadangi L. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas L. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., paskirta bausmė, yra žymiai mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, taigi, nėra aiškiai per griežta.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus L. P. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu net tris kartus buvo taikomas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo L. P. apeliacinį skundą.