Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-131/2012 pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovei N. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei bendro turto padalinimo ir atsakovės N. J. priešieškinį ieškovui B. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei bendro turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

-nutraukti santuoką, įregistruotą 1988-07-07 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 2582) tarp ieškovo B. J. ir atsakovės N. J. dėl kito sutuoktinio t.y. atsakovės N. J. kaltės;

-padalyti santuokoje įgytą turtą – pripažinti atsakovei asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 5 akordeonų dėklus su juose esančiais iškomplektuotais akordeonais su detalėmis, 1 tuščią akordeonų dėklą; ieškovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), 18, 02 kv. m. ploto esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), 17, 92 kv. m. ploto esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), 36, 17 kv. m. ploto esantį (duomenys neskelbtini), 2650 vienetų AB „TEO LT“ vardinių akcijų 6 221, 95 Lt vertės, 5 akordeonų dėklus su juose esančiais iškomplektuotais akordeonais su detalėmis, 1 tuščią akordeonų dėklą.

Rezoliucinė dalis

priteisti ieškovui B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1325 vienetų AB „TEO LT“ vardinių akcijų, 12 akordeonų;

priteisti atsakovei N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1325 vienetų AB „TEO LT“ vardinių akcijų;

priteisti atsakovei N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 15660 Lt (penkiolika tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt Lt) dydžio kompensaciją už ieškovui priteistą didesnės vertės turtą natūra.

Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo (CK 3.82 str. ir 3.87 str.), kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Teismas nurodė, kad pagal CK 118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t.y. nustatoma bendroji turto masė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 112000 Lt vertės, registracijos data nuo 1995-12-05 (b.l. 196), o ieškovo vardu yra registruota – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 93000 Lt vertės, registracijos data nuo 1993-03-10 (b.l. 197); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17300 Lt vertės, registracijos data nuo 2001-05-15 (b.l. 198); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11800 Lt vertės, registracijos data nuo 1998-04-16 (b.l. 199); negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11700 Lt vertės, registracijos data nuo 1999-12-07 (b.l. 200). Iš AB SEB banko 2011-04-13 pažymos Nr. 07.04.04.06-5678 ir prie jos pateikto priedo nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2650 vienetų AB „TEO LT“ vardinių akcijų, kurių bendra rinkos vertė yra 6221,95 Lt (b.l. 89-90). Atsakovė nurodė, kad jų bendrą turtą taip pat sudaro 24 akordeonai, kuriuos atsakovė įvertino 1000 Lt už vienetą. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso viso 12 akordeonų ar jų detalių ir įvertino juos po 20 Lt už vienetą. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus ir į tai, kad atsakovės pateiktos teismui nuotraukos (b.l. 67-68, 137) nepatvirtina konkretaus turimų akordeonų skaičiaus, teismas laiko, kad iš viso bendrąja jungtine nuosavybe šalims priklauso 12 akordeonų. Kadangi šalys minėtus akordeonus įvertino labai skirtingai (ieškovas 20 Lt už vienetą (b.l. 155), atsakovė 1000 Lt už vienetą (b.l. 85)), teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), akordeonų vertę nustato pagal šalių nurodytų kainų vidurkį, t.y. po 510 Lt už vienetą (1000+20/2=510 Lt). Viso 12 vienetų akordeonų įvertintini 6120 Lt (510x12) suma. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas įgytas esant sutuoktiniams santuokoje ir nepateikta jokių įrodymų tai paneigiančių, minėtas turtas teismo pripažintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis išdėstytu nustatyta, kad bendro dalintino turto vertė sudaro 258141,95 Lt sumą, todėl kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkanti dalis sudaro 129070,97 Lt.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir ieškovui natūra priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), 93 000 Lt rinkos vertės, garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 17300 Lt vertės, garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 11800 Lt vertės, garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 11700 Lt vertės, o atsakovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) 112000 Lt vertės ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 10 900 Lt vertės.

Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tuo pažeidė CPK 177, 178, 185 str., str., atsisakė įgyvendinti civilinio proceso principus, teismo sprendimo tinkamai nemotyvavo, netinkamai taikė materialinės teisė normas -CK 3. 89 str. 1d. 5p., 3. 117 str. 1d., 3.118 str. 1d., 3. 119 str., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dalijant sutuoktinių bendrą turtą.

Savo teiginius motyvuoja tuo, kad teismas nepasisakė dėl jo teiginių, kad ieškovas surenka, remontuoja ir restauruoja muzikos instrumentus, atsakovė nenurodė jokių ryšių su ieškovo veikla, neteigė savo veiklos ieškovo veikloje, todėl CK 3. 92 str. 1d. 5p. prasme 12 akordeonų ir jų sudėtinių dalių laikytini ieškovo asmenine nuosavybė. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovas faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakove – bute adresu (duomenys neskelbtini), kad ieškovė nesidomėjo turimų šalių garažo priežiūra ir naudojimu, todėl turėjo priteisti ieškovui butą esantį (duomenys neskelbtini) ir visus garažus, o atsakovei 10900 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį. Apelianto teigimu, teismas turėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti bendro turto idealiosios dalys, natūra priteistino turto rinkos vertę, kadangi nenurodžius turto vertės teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir ateityje nebus užtikrinta šalių teisinė taika. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad šalims 1999-12-06

gimė dukra E. D..

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė LAT išaiškinimą, kad nustačius kiekvienam sutuoktiniam tenkančią bendro turto dalį santuokos nutraukimo bylose dalijamas šalims jau priklausantis turtas, todėl ginčas nėra turtinis, dėl to skundžiant teismo sprendimą dalyje dėl bendro turto padalijimo ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje apmokėtini kiekvienas po 139 Lt žyminiu mokesčiu, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Atsakovė pateikė atsiliepimus į ieškovo apeliacinį skundą, prašo palikti sprendimą nepakeistą, nurodė, kad visi apelianto teiginiai nepatvirtinti bylos medžiaga ir yra melas, todėl nėra pagrindo pakeisti teismo sprendimą.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo apeliacinio skundo bei ieškovo atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Iš ieškovo apeliacinio skundo ribų matyti, kad tarp šalių liko ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija privalo šiuo klausimu ir pasisakyti.

Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo (CK 3.82 str. ir 3.87 str.), kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), o bendroji turto masę sudaro:

butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 112000 Lt vertės (b.l. 196);

butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 93000 Lt vertės (b.l. 197);

negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17300 Lt vertės (b.l. 198);

negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11800 Lt vertės, (b.l. 199);

negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11700 Lt vertės (b.l. 200).

2650 vienetų AB „TEO LT“ vardinių akcijų, kurių bendra rinkos vertė yra 6221,95 Lt (b.l. 89-90);

12 vienetų akordeonų 6120 Lt vertės.

Teismas padarė išvadą, kad bendro dalintino turto vertė sudaro 258141,95 Lt sumą, todėl kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkanti dalis sudaro 129070,97 Lt. Apeliantas patvirtino, kad teismas teisingai nustato dalintino turto masę.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada ir konstatuoja, kad priešingai, negu nurodė apeliantas, pripažinti 12 akordeonų ir jų sudėtinių dalių ieškovo asmenine nuosavybe teismas neturėjo pagrindo, nes kaip teisingai nurodė teismas, šis turtas įgytas esant sutuoktiniams santuokoje ir nepateikta jokių įrodymų tai paneigiančių, todėl turtas teismo pripažintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti atsakovei 5 akordeonų dėklus su juose esančiais iškomplektuotais akordeonais ar detalėm (b.l. 121), toks ieškovo prašymas savaime reiškia, kad akordeonai yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Išeiti už ieškovo ieškininių reikalavimų ribų šio konkrečiu atveju teismas neturėjo procesinio pagrindo. Kadangi ieškovas netikslino savo ieškinio pagrindo, nereiškė pirmosios instancijos teismui reikalavimo dėl pripažinimo 12 akordeonų jo asmenine nuosavybe, tai apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 312 str. – Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo teiginiai, kad jis surenka, remontuoja ir restauruoja muzikos instrumentus, atsakovė nenurodė jokių ryšių su ieškovo veikla, neteigė savo veiklos ieškovo veikloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CK 3. 92 str. 1d. 5p. ir laikyti 12 akordeonų ir jų sudėtinių dalių laikytini ieškovo asmenine nuosavybe.

Apeliantas teigia, kad butas, esantis Buivydiškių g. 6-421, Vilnius ir visi 3 garažai teismas turėjo priteisti ieškovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apelianto reikalavimas yra visiškai nepagrįstas. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad priteisdamas butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovei, pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į šalių paaiškinimus bei išdėstytus argumentus, šalių turtinę padėtį ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus bei kitas svarbias aplinkybes ir vadovavosi proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Nors teismas nenurodė konkrečių aplinkybių ir šalių paaiškinimų bei argumentų, tačiau teisėjų kolegijos manymu, minėta butą priteisti atsakovei teismas turėjo pagrindą. Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų teisme nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini) šalys gyveno kartu nuo santuokos sudarymo, todėl manytina, kad kaip ieškovas , taip ir atsakovė turi prisirišimą prie minėto buto. Kad atsakovė gyvena bute esančiame (duomenys neskelbtini), byloje įrodymų nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškove turi mažiau pajamų, negu atsakovas, kuris gauna pensija, kas yra svarbu, nes persikėlimas į kitą būstą reikalaus tam tikru išlaidų. Be to su ieškove po santuokos nutraukimo liko gyventi šalių sunūs, turintys psichinės sveikatos sutrikimų, kuris gydosi esančioje šalia buto poliklinikoje, ir kuriam pasak atsakovę, naudinga įprasta aplinka. Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės sprendimui priteisti butą atsakovei. Ieškovo nurodyti argumentai – kad jis sutvarkė aplinka prie namo, teisinės reikšmės neturi.

Prašydamas priteisti ieškovui visus 3 garažus, apeliantas nurodė, kad ieškovė nesidomėjo turimų šalių garažo priežiūra ir naudojimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis apelianto argumentas negali būti teisinių pagrindu tenkinti jo prašymą ir visiškai neįtakuoja sprendimo teisėtumo.

Atmestinas ir apelianto nepagrįstas teiginys, kad teismas turėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti bendro turto idealiosios dalys, natūra priteistino turto rinkos vertę, kadangi nenurodžius turto vertės teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir ateityje nebus užtikrinta šalių teisinė taika. Bendro turto idealiosios dalys sprendimu nustatyti negalima, nes sprendimu po santuokos nutraukimo teismas nustatė kiekvieno buvusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto vertę teismas nurodė sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu ieškovas ir atsakovė privalės atlikti nekilnojamo turto teisinę registraciją kiekvienas savo vardu, perduoti vienas kitam kilnojamą turtą, (akcijas, akordeonus). Kadangi vykdyti teismo sprendimo priverstinai nėra būtinybės, nes įsiteisėjęs sprendimas šalims yra privalomas (Civilinio proceso kodekso 18 str.), yra nesuprantamas apelianto teiginys, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas ir ateityje nebus užtikrinta šalių teisinė taika.

Apelianto teiginys, kad šioje byloje ieškinys ir priešieškinys apmokėtini kiekvienas po 139 Lt žyminiu mokesčiu, kaip neturtiniai, atmestinas. Apelianto nurodyti LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimai buvo bylose dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kur turto dalis nustatyta, todėl netaikytini šioje byloje, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių bendrosios jungtines nuosavybės padalinimo. Dėl to teismas pagrįstai įpareigojo šalys sumokėti žyminį mokestį. Be to, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti žyminį mokestį.

Tačiau kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas dėl klaidos nurodė, kad šalims 1999-12-06 gimė dukra E. D., todėl šį sakinį pašalina iš teismo motyvuojomosios sprendimo dalies, kaip rašymo apsirikimą, kuris neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. .

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo pakeitimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso 263 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pateikė į bylą atsiliepimus į atsakovės atsiliepimus į ieškovo apeliacinį skundą, kur nurodė daug visiškai naujų argumentų. Šis ieškovo procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes tai reikštu apeliacinio skundo ribų peržengimą.

Minėta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str.) Be to, tokio dokumento pateikimas nėra numatytas Civilinio proceso kodeksu.

Bylojimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme šalys neturėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.