Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. S. bei atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei D. S. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Šalys santuoką įregistravo 1979-08-11 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3017). Santuokoje vaikų nesusilaukė. 1995 metais, laimėję konkursą įsigyti „Žaliąją kortą“, sutuoktiniai išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Atsakovui A. S. gyvenimas užsienyje nepatiko, todėl jau 1995 metais jis sugrįžo į Lietuvą ir gyvena sutuoktiniams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. S. pasiliko gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Santuoką, įregistruotą 1979-08-11 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 3017) tarp A. S. ir D. S. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), nutraukti.

Pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo A. S. ir D. S..

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę S.

Padalinti santuokoje įgytą bendrą turtą, pripažįstant kiekvienam iš sutuoktinių į ½ bendro turto dalį.

Priteisti A. S. buto/patalpos(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį.

Priteisti D. S. buto/patalpos-buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ½ dalį.

Priteisti D. S. sumokėtą 2250 Lt žyminį mokestį iš A. S..

Priteisti A. S. turėtas 2100 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš D. S..

Priteisti iš A. S. į valstybės biudžetą 11 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš D. S. į valstybės biudžetą 11 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Spręsdamas dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas nurodė, kad bendrajai jungtinei nuosavybei atsirasti turi reikšmės ne pats buvimas santuokoje, bet bendras šeimos ūkio tvarkymas. Teismas nustatė, kad nuo 1995 metų atsakovas gyvena Lietuvoje, o ieškovė – Jungtinėse Amerikos Valstijose, faktiškai sutuoktiniai išsiskyrė. Išskyrus vienas kitam perduotas lauktuves ir paveikslus, iš bendrų lėšų jokių daiktų neįsigijo, bendrų santaupų neturėjo, turtinius reikalus kiekvienas tvarkė savo nuožiūra, todėl bendroji jungtinė nuosavybė atsirasti negalėjo. Faktiškai jau nutraukus šeimos santykius, atskirai gyvenant įgytas turtas negali būti dalijamas, todėl neturi reikšmės, ar ieškovė nuosavybės teise dar valdo butą (duomenys neskelbtini), ar bankrutuodama jo neteko, visos turtinės teisės bei įsipareigojimai, susiję su jos turtu, įgyti gyvenant skyrium nuo vyro Jungtinėse Amerikos Valstijose, priklauso asmeniškai tik ieškovei. Teismas nurodė, jog būtų pažeistas įstatyme įtvirtintas sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), jeigu teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimus, butą (duomenys neskelbtini) pripažintų bendru abiejų sutuoktinių turtu, o visus prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus įgyjant šį turtą - ieškovei, kuri galėjo jais disponuoti savo nuožiūra. Atsakovas paaiškino, kad nežino, kur dabartiniu metu yra jo tapyti darbai. Teismas nurodė, jog šiuo atveju reikia manyti, kad atsakovas asmeninės kūrybos paveikslus dovanodavo sutuoktinei. Sutuoktiniai turi teisę dovanoti vienas kitam turtą (CK 3.99 str. 1 d.). Dovanotas turtas tampa asmenine apdovanotojo nuosavybe, tokio turto teismas nedalija (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Gyvendami santuokoje 1992-02-05 atsakovo vardu sutuoktiniai privatizavo butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgiant į tai, kad butas privatizuotas atsakovo investiciniais čekiais ir grynais pinigais, teismo vertinimu, toks butas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Teismas nenustatė pagrindų, kuriais remiantis galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.1 d.). Ieškovės sutrikusi sveikata, atsakovas gauna senatvės pensiją, bet dar dirba mokykloje. Atsakovas savo lėšomis išlaikė ir mokėjo mokesčius už butą, tačiau reikalavimo kompensuoti dalį patirtų išlaidų ieškovei nepareiškė. Teismas nurodė, kad tokį reikalavimą įstatymas leidžia reikšti ne tik santuokos nutraukimo byloje (CPK 385 str. 1 d.), bet ir nutraukus santuoką. Turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 str. 3 d.). Atsakovas atsisakė kompensuoti ieškovės dalį pinigais, t.y. išmokėti jai 75 000 Lt, todėl teismas turtą padalijo natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą dėl turto padalijimo.

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nuo 1995 metų šalys gyveno atskirai, nevedė bendro biudžeto ir ūkio, nebesirūpino vienas kitu. Po 1996 metų ieškovė atvykdavo į Lietuvą ir būdavo kartu bendrame bute, iš Amerikos ji siuntė pinigus ir daiktus, išveždavo atsakovo paveikslus įsikūrimui JAV. Teismas netinkamai vertino pačios ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad visada ji stengėsi atsakovui padėti, nuolat siųsdavo siuntinius, perduodavo pinigus per draugus. Šie pinigai buvo skirti buto išlaikymui. Tokiu būdu paminėti įrodymai byloje patvirtina, kad santuokiniai santykiai nutrūko tik ieškovei 2009-08-09 pareiškus ieškinį.Teismas nepagrįstai neįtraukė buto, esančio JAV, į dalintino turto masę. Pati ieškovė nereiškė reikalavimo ir neįrodinėjo, jog minėtas butas yra jos asmeninė nuosavybė.Teismas pažeidė CK 3.118 str., nes nenustatė dalintino turto balanso, CK 3.119 str., nes nenustatė dalintino turto vertės bei CK 3.127 str., nes padalijo ne visą santuokoje su ieškove įgytą turtą.Teismas nepagrįstai atsakovo tapytus ir ieškovei siųstus paveikslus pripažino dovana ieškovei. Tokia teismo išvada paremta ne įrodymais, o prielaidomis. Todėl teismas nepagrįstai minėto turto neįtraukė į balansą ir jo nedalijo.Teismas pažeidė CPK 263 str. ir 270 str. 4 d. 2 ir 3 p., nes nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padrytos išvados, kad nuo 1995 metų šalys gyvena skyrium, neturi bendro biudžeto ir ūkio, nebesirūpina vienas kitu ir kt.Teismas nepagrįstai nenukrypo nuo lygių dalių principo, ieškovei paliekant butą JAV, o atsakovui – butą Lietuvoje bei paveikslus.

Ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto naujas ir bylos nagrinėjimo metu nekeltas aplinkybes (kad rūpinosi ieškovės motina iki jos mirties 2009 metais, ieškovė reikalavo atsakovą kraustytis pas ją į JAV bei parduoti butą Lietuvoje ir kt.), kurios neatitinka tikrovės.Teismas pagrįstai nurodė, kad bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei atsirasti turi reikšmės ne pats buvimas santuokoje, bet bendras šeimos ūkio tvarkymas. Teismas tinkamai nustatė sutuoktinių skyrium gyvenimo pradžią 1995 metais, todėl pagrįstai lygiomis dalimis padalijo tik turtą, įgytą iki gyvenimo skyrium pradžios.Ieškovei yra iškelta bankroto byla, ji yra pripažinta bankrutavusia, visas jos turtas yra perimtas kreditorių už skolas. Atsakovo nurodyti paveikslai arba bent jau daugelis iš jų yra atsakovo dispozicijoje. Atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovė paveikslus išsivežė, juos pardavė ar padovanojo.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei. Ginčas keliamas tik dėl sutuoktinių turto padalijimo bei santuokos nutraukimo turtinių teisinių pasekmių atsiradimo momento.

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės.

Pagal bendrą taisyklę teismo sprendimu yra dalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju minėtą teisės normą prašo taikyti ieškovė, nurodydama, jog skyrium su sutuoktiniu pradėjo gyventi nuo 1995 metų, todėl nuo gyvenimo skyrium pradžios jos Jungtinėse Amerikos Valstijose įgytas turtas - butas 1722 (duomenys neskelbtini) nelaikytinas bendrąja jungtine nuosavybe ir nedalytinas nutraukiant santuoką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys nuo 1995 metų gyvena skyrium, todėl ieškovės argumentas, kad po gyvenimo skyrium pradžios įgytas butas yra jos asmeninė tarp sutuoktinių nedalijama nuosavybė, pagrįstas.

Atsakovas (apeliantas) gyvenimo skyrium pradžią sieja su 2009-08-09 ieškovės pareikštu ieškiniu teisme dėl santuokos nutraukimo, todėl butą (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas apelianto poziciją pripažįsta nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1995 metų atsakovas gyvena Lietuvoje, o ieškovė – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apeliantas nepateikė duomenų, kad nuo 1995 metų sutuoktiniai vedė bendrą ūkį – turėjo bendrų santaupų, įgijo bendrus daiktus, bendrai tvarkė turtinius reikalus, išskyrus vienas kitam perduotas lauktuves ir paveikslus. Teismas nevertina apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad jis rūpinosi ieškovės motina iki jos mirties 2009 metais, ieškovė reikalavo atsakovą kraustytis pas ją į JAV bei parduoti butą Lietuvoje, nes šių aplinkybių apeliantas neatskleidė pirmosios instancijos teisme (CPK 178 str. 314 str.). Be to, joms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Pastebėtina ir tai, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkimui ieškovė ėmė paskolą, tuo pačiu asmeniškai prisiimdama turtinius įsipareigojimus. Todėl visi aptarti duomenys leidžia konstatuoti, kad šeimos santykiai faktiškai nutrūko ne sutuoktinei pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtų pažeistas sąžiningumo principas, jei butas (duomenys neskelbtini) būtų pripažintas bedrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ieškovės prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai – ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai atsakovo tapytų paveikslų neįtraukė į turto balansą, o ieškovei perduotus paveikslus nepagrįstai pripažino dovana. Tokia teismo išvada paremta ne įrodymais, o prielaidomis. Atsakovo tvirtinimu, jis trisdešimt du paties tapytus paveikslus išsiuntė sutuoktinei. Ieškovė pripažįsta gavusi atsakovo paveikslų, tačiau neigia gavusi visus jo nurodytus paveikslus. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų, jog visi trisdešimt du jo nurodyti darbai buvo siųsti ar perduoti ieškovei. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, jog ieškovė paveikslus pardavė. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą prielaidą, jog labiau tikėtina, jog atsakovas paveikslus dovanojo ieškovei. Taigi atsakovas pats neįrodė savo išdėstytų aplinkybių, todėl jo argumentai, jog teismas nepagrįstai paveikslų neįtraukė į balansą bei netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad sprendžiant sutuoktinių turto padalijimą teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantas nurodė, kad yra tremtinys, savo asmeninėmis lėšomis pilnai apmokėjo buto privatizavimą, visą laiką mokėjo už komunalinius patarnavimu, be to, butą P.Vileišio gatvėje gavo mainais į savo mamos paveldėtą butą. Tuo tarpu ieškovė už savo investicinius čekius įsigijo akcijas, kurias nuslėpė ir nuo atsakovo, ir nuo teismo, tokiu būdu sumažindama šeimos dalintiną turtą. Apelianto tvirtinimu, minėtų aplinkybių teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, tuo tarpu jos yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Apelianto nurodytos aplinkybės, kad butą (duomenys neskelbtini) jis įgijo iškeitęs savo mamos paveldėtą butą, ieškovė neneigė, tačiau tvirtino, jog kartu mainais buvo iškeistas ir jos butas, esantis (duomenys neskelbtini). Abi šalys šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Apelianto tvirtinimu, jis asmeninėmis lėšomis pilnai apmokėjo už privatizuojamą butą, kas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Bylos duomenys patvirtina, jog įmokas apeliantas vykdė iki 1992 metų (b.l. 37-42), kuomet abi šalys gyveno santuokoje. Butas privatizuotas 1992-02-05. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog butą šalys privatizavo gyvendami santuokoje, todėl, neatsižvelgiant į tai, kad butas privatizuotas atsakovo investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais, toks butas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe. Pastebėtina, jog tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2002 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-311/2002). Nors apeliantas tvirtina, kad už savo investicinius čekius ieškovė įsigijo akcijas, kurias nuslėpė ir nuo atsakovo, ir nuo teismo, tačiau šios aplinkybės jis neatskleidė pirmosios instancijos teisme, todėl ja negali remtis, be to, jai pagrįsti nepateikė įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Butas padalintas natūra, todėl aplinkybė, kokia yra buto rinkos vertė, teisiškai nereikšminga. Atsižvelgiant į aptartą, kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino sutuoktinių turto dalis lygias ir neturėjo pagrindo nukrypti lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą, o absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.