Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (pranešėja) ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ ieškinį atsakovui Prancūzijos įmonei Ltd Les Transports Duval dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas išaiškino, kad jeigu kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje, todėl atsakovui įvykdžius šią prievolę, skolininkas Prancūzijos įmonė L.T.D.I. International turėtų dalyvauti byloje antrojo atsakovo teisėmis (CK 6.81 str. 1 d., 6.82 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.), šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos skolininko teisėms ir pareigoms, todėl netgi tuo atveju, jei atsakovas neįvykdytų minėtos pareigos įtraukti skolininką dalyvauti byloje, teismas privalėtų savo iniciatyva įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu (CPK 47 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieškinio nagrinėjimas svetimos valstybės teisme pažeistų minėtą pareiškėjo ir skolininko susitarimą dėl ginčų nagrinėjimo Prancūzijos teismuose ir pablogintų skolininko padėtį.

Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo ir atsakovo susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose yra niekinis, nes ieškovo reikalavimas laiduotojui atsakovui negali būti nagrinėjamas neįtraukus į bylą skolininko Prancūzijos įmonės L.T.D.I. International.

Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo ir atsakovo 2007 m. kovo 30 d. susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose yra niekinis. Teismas nenurodė nė vieno iš pagrindų, kuriais remiantis sandoriai gali būti laikomi niekiniais (CK 1.80, 1.81, 1.86, 1.87 str.).Teismas, pažeisdamas šalių autonomijos principą, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinėms prievolėms taikytiną teisę, esant užsienio elementui. Pareiškėjas ir atsakovas, pasinaudodami CK 1.37 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta teise pasirinkti sutarčiai taikytiną teisę, protingai pasirinko Lietuvos Respublikos teisę, nes ji turi objektyvų ryšį su sutartimi bei jos įvykdymo vieta. Teismo nutartis prieštarauja tarptautinėje teisėje taikomam teisės nustatymo principui – lex conventionalis, pagal kurį šalių teisiniams santykiams taikoma šalių susitarimu pasirinktos valstybės teisė. Atsižvelgdami į tai Prancūzijos teismai atsisakytų priimti ieškinį. Teismas atima iš pareiškėjo pagrįstą teisę ginti savo pažeistus interesus Lietuvos Respublikos teisme. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nagrinėjant bylą Lietuvos teismuose, pablogės skolininko padėtis bei bus pažeistas pareiškėjo susitarimas su skolininku dėl teismingumo. Iš to seka, kad yra ginami tik skolininko interesai, nors yra pažeisti kreditoriaus interesai, nes skolininkas ilgiau kaip pusę metų vengia įvykdyti savo prievolę – sumokėti pareiškėjui už suteiktas paslaugas. Be to, pareiškėjas, sudarydamas laidavimo sutartį su atsakovu, tinkamai apie tai informavo skolininką, supažindino su laidavimo sutarties nuostatomis, turiniu ir teisinėmis pasekmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo UAB ,,Evekas“ ieškinio atsakovui Prancūzijos įmonei Ltd Les Transports Duval dėl skolos priteisimo priėmimo, neteisingai išaiškino bei pritaikė taikytinas teisės normas ir dėl šios priežasties, atsisakydamas priimti minimą ieškinį CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punkto pagrindu, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 338 str., 263 str. 1 d.).

Kaip minėta, teismas sprendė, jog ieškinys negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, nes į procesą turės būti įtrauktas skolininkas Prancūzijos įmonė L.T.D.I. International, su kuriuo sudarytoje krovinių gabenimo sutartyje šalys numatė, jog ginčai bus nagrinėjami Prancūzijos teismuose pagal Prancūzijos teisę (b. l. 20). Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo Lietuvoje atveju, būtų pažeistas šis pareiškėjo ir skolininko susitarimas, be to, tai pablogintų skolininko padėtį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie teismo argumentai neduoda pagrindo atsisakyti priimti ieškinį remiantis CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2 punktu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ieškinį grindžia ne minėta krovinių gabenimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir skolininko, tačiau laidavimo sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjo ir atsakovo 2007 m. kovo 30 d.

Kaip žinoma, laidavimas – tai vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.). Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str.). Taigi, nors laidavimo teisiniai santykiai yra susiję su tais sutartiniais teisiniais santykiais, iš kurių kylančių prievolių įvykdymą garantuoja laiduotojas, tačiau tai yra atskira, savarankiška sutartis. Pažymėtina, jog ginčo laidavimo sutartimi, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, pareiškėjas ir atsakovas susitarė, kad kilę ginčai bus sprendžiami kreditoriaus buveinės teisme, tai yra Lietuvos teisme, pagal Lietuvos Respublikos teisę (b. l. 40). CK 6.81 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, jog kada prievolė yra neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Tarp šalių sudarytoje laidavimo sutartyje tokia išimtis nenumatyta. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, jog kreditorius turi teisę pasirinkti pažeistos teisės gynimo būdą ir asmenį, kuriam nukreipiamas materialusis teisinis reikalavimas. Šalių susitarimu nustatyto bylos teismingumo negali pakeisti aplinkybė, kad į bylos nagrinėjimą gali būti įtraukti ir kiti asmenys, kurių teisių ir pareigų klausimas gali būti paliestas byloje.

Kaip teisingai skunde nurodė pareiškėjas, klausimus dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės reglamentuoja CK 1.37 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įvirtintas sutarties šalių autonomijos principas, pagal kurį sutarties šalys gali pasirinkti, kurios valstybės teisė bus taikoma jų sudaromai sutarčiai. Šalių autonomijos principas yra sudedamoji sutarties laisvės principo dalis, o sutartinėms prievolėms taikytina teisė, nustatyta pagal šio straipsnio kolizines normas, apima teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą, jos vykdymą, sutarties šalių sutartinę civilinė atsakomybę, sutartinės prievolės pasibaigimą, ieškinio senatį, sutarties negaliojimo teisinius pagrindus ir pan. Be to, CPK 787 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, jog ginčo laidavimo sutartyje šalys susitarė, jog ginčus, kylančius iš šios sutarties (koks ir yra nagrinėjamas ginčas) spręs Lietuvos Respublikos teismai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, kaip nagrinėtiną Prancūzijos teismuose. Priešinga išvada pažeistų šalių sutarties laisvės principą. Aplinkybės, jog laidavimo sutartis yra susijusi su minėta krovinių gabenimo sutartimi, jog į bylos nagrinėjimą turės būti traukiamas ir skolininkas ir pan., neduoda pagrindo kitokiai išvadai, nes, kaip minėta, reikalavimai yra keliami būtent iš laidavimo sutarties, o ne iš su skolininku sudarytos krovinių gabenimo sutarties. Dėl to atmestini ir teismo nurodyti argumentai, jog bylos nagrinėjimas Lietuvoje pažeis skolininko teises bei teisėtus interesus (CPK 185 str.).

Atmestini teismo teiginiai, kad pareiškėjo ir atsakovo susitarimas dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose yra niekinis. Kaip minėta, šioje byloje keliami reikalavimai grindžiami laidavimo sutartimi. Be to, apeliantas teisingai teigė, kad teismas nenurodė nė vieno iš pagrindų, kuriais remiantis sandoriai gali būti laikomi niekiniais (CK 1.80, 1.81, 1.86, 1.87 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina pareiškėjo UAB ,,Evekas“ atskirąjį skundą, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir perduoda klausimą dėl pareiškėjo ieškinio priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu, CPK 137 straipsnio pirmąja dalimi,

nutaria:

Patenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ atskirąjį skundą, panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartį ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Evekas“ ieškinio atsakovui Prancūzijos įmonei Ltd Les Transports Duval dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.