Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-359-478-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
1A-359-478-2013
Teisminio proceso Nr.
1-51-3-00009-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Algimantas Smolskas
Nukentėjusysis
G. V.
Nuteistasis
R. M.
Civilinis ieškovas
G. V.
Advokatai
Laura Daumantaitė, Igoris Manzurovas
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-359-478-2013

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-51-3-00009-2012-4

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algimanto Smolsko ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant nukentėjusiajam G. V., jo atstovei advokatei Laurai Daumantaitei, nuteistojo R. M. gynėjui advokatui Igoriui Manzurovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 str. 1 d., laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

R. M. uždrausta lankytis G. V. laikinose ar nuolatinėse gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), Kauno m.

R. M. įpareigotas neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš R. M. civiliniam ieškovui G. V. priteista 1560 (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt) litų neturtinės žalos atlyginimo, 1540,25 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt litų dvidešimt penki centai) išlaidų nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2012 m. balandžio 5 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, Varėnos rajone, (duomenys neskelbtini), laikinuose G. V. namuose, esančiuose miško masyve, tyčia, oriniu (pneumatiniu) šautuvu du kartus šovė G. V. į kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytos daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos ir tuo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendį ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas, jame nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, jis neįvykdė nusikalstamos veikos. Specialisto išvadoje konstatuotų G. V. padarytų sužalojimų vieta – delninė kairės plaštakos sritis patvirtina, jog visi pneumatinio šautuvo šūviai buvo atlikti nukentėjusiojo prašymu, nes jis pats kaip taikinį atstatė savo kairės plaštakos delną ir prašė į jį šauti. Todėl įvykį lėmė provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys. Apelianto teigimu, liudytojo J. G. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. S. G. yra nukentėjusiojo draugė, ji siekia padėti nukentėjusiajam, todėl jos parodymus reikėtų vertinti kritiškai. Nors teismas nurodė, jog apelianto šūviai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo iššauti asmeninio konflikto metu, apelianto nuomone, tokių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas neblaivus, todėl tai negalėjo būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apelianto nuomone, jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes ji šioje byloje neįrodyta.

Atsikirtimuose į skundą nukentėjusysis G. V. prašė nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jo išlaidas, susijusias su advokato paslaugų apmokėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o teismui pripažinus, jog R. M. yra kaltas, - paskirti mažesnę bausmę.

Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas R. M. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

LR BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Apeliantas teigia, kad jis LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nepadarė, kadangi visi šūviai buvo atlikti paties nukentėjusiojo prašymu. Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. V. parodė, jog leido R. M. šauti jam į delną, tačiau tik vieną kartą. Po šio šūvio kulka atšoko nuo G. V. delno, jo nesužalodama. Po to sekusių kitų dviejų šūvių nukentėjusysis neleido. Po šių šūvių G. V. buvo sužalotas kairės rankos delnas ir bevardis pirštas (b. l. 59-60). Įvykį tiesiogiai matę liudytojai J. G. bei S. G. patvirtino, jog R. M. tris kartus šovė į nukentėjusįjį. Kodėl R. M. šaudė į G. V., nei J. G., nei S. G. pasakyti negalėjo (b. l. 60-61). Skunde nepagrįstai teigiama, jog liudytojo J. G. parodymai prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, kadangi liudytojas nurodė, jog G. V. pirmiausia buvo sužalotas pirštas ir tik po to – delnas. Teisėjų kolegija pažymi, jog patirtų sužalojimų eiliškumas neturi jokios įtakos, vertinant, ar R. M. padarė LR BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Be to, nėra jokio pagrindo kritiškai vertinti ir S. G. parodymus, kadangi teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ši liudytoja parodė, jog tiek su R. M., tiek su G. V. jos santykiai yra geri, todėl nėra jokių duomenų, kad ji būtų suinteresuota padėti nukentėjusiajam.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog G. V. padarytų sužalojimų vieta – delninė kairės plaštakos sritis patvirtina, jog visi pneumatinio šautuvo šūviai buvo atlikti nukentėjusiojo prašymu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio 2012-04-12 specialisto išvadoje Nr. G 366/12(06) nurodyta, kad G. V. nustatyta daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos, padarytos kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje, galimai orinio šautuvo kulkomis, prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 6-7). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog G. V. buvo sužalota kairės plaštakos IV piršto galinė falanga ir delninis paviršius ties IV delnakauliu. Taigi, objektyvūs įrodymai byloje patvirtina, jog, priešingai nei nurodoma skunde, nukentėjusiajam buvo sužalotas ne tik kairės rankos delnas, bet ir pirštas. Įvertinus tai, jog šaudymo metu nukentėjusysis laikė ranką ant stalo, o taip pat tai, jog buvo šaudoma iš labai arti – vos 1-1,5 metro atstumu, teisėjų kolegija sprendžia, jog G. V. padarytų sužalojimų lokalizacija jokiu būdu nepatvirtina, jog nukentėjusysis visus tris kartus prašė, kad R. M. šautų į jo delną.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog R. M. nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, ir vertino tai kaip R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pats R. M. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog prieš atvykdamas pas G. V., buvo išgėręs 2 butelius 0,5 l „Žigulinio“ alaus. Pas G. V. atsivežė nepilną butelį alaus. Atvykęs kartu su G. V., J. G. ir S. G. gėrė vyną bei alų (b. l. 58-59). Liudytojas J. G. patvirtino, jog R. M. atsivežė 2 l butelį alaus, jog jie visi gėrė (b. l. 60). Šias aplinkybes savo pareiškime teismui nurodė ir nukentėjusysis (b. l. 2-4). Taigi, akivaizdu, jog byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kad nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. esant LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytai jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes ji šioje byloje neįrodyta. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog dėl nusikalstamų R. M. veiksmų G. V. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, visos kulkos iš nukentėjusiojo plaštakos buvo pašalintos tik 2012-04-30, atlikus planinę operaciją (b. l. 10). Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 2 d. nustato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė LR CK 6.250 str. 3 d. nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (žalos dydį, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes), įvertino paties nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį (pirmą kartą jis pats savanoriškai leido R. M. šauti), todėl pagrįstai nukentėjusiojo prašytą 4000 Lt neturtinę žalą sumažino, priteisdamas nukentėjusiajam 1 560 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, dar labiau mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą nėra pagrindo.

Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. R. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto gynėjo pareikštas prašymas paskirti R. M. dar mažesnę bausmę, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiojo G. V. atstovės pateiktų dokumentų matyti, jog už atsikirtimų į skundą paruošimą, atstovavimą teismo posėdyje Kauno apygardos teisme bei kitas teisines paslaugas nukentėjusysis sumokėjo advokatui 816,75 Lt (b. l. 111-115). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms apeliaciniame procese nėra aiškiai per didelė, todėl, vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, turi būti priteista iš nuteistojo R. M..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 816,75 Lt (aštuonis šimtus šešiolika litų septyniasdešimt penkis centus) litus išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai Algimantas SmolskasEgidijus Jonas Grigaravičius