Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. O. N. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje - Valstybės įmonė „Turto bankas“, D. O., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad O. O. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjos vyras A. O. liko gyventi jų bendrame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą jis valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas ir naudojosi palikėjos kilnojamais daiktais. Pareiškėjos tėvas, faktiškai priėmęs mirusios sutuoktinės palikimą, - jį išlaikė, prižiūrėjo, tvarkė, darė einamąjį remontą ir atliko kitus būtinus veiksmus, kad turtas būtų tinkamai išlaikomas ir prižiūrimas bei didinama jo vertė. Tokiu būdu priimdamas palikimą po sutuoktinės O. O. mirties, A. O. savo valią priimti palikimą išreiškė konkliudentiniais veiksmais, akivaizdžiai rodančiais, jog palikimą jis priėmė turtą faktiškai valdydamas. Kadangi pareiškėjos tėvas A. O. po sutuoktinės O. O. mirties paliktą turtą faktiškai valdė, juo naudojosi ir rūpinosi kaip savu, - jis palikimą priėmė faktiniu valdymu. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

9. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad A. O. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu yra užregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus buto Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis turtas yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, nors jis yra įgytas santuokos metu. Todėl turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po O. O. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė nei mirusiosios vyras A. O., nei palikėjos dukros. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties šeimoje žodžiu susitarta, kad visas motinos likęs palikimas pilna apimtimi pereina palikėjos sutuoktiniui (pareiškėjos tėvui), o jų dukros (pareiškėja ir D. O.) į motinos palikimą nepretenduoja.

10. (Duomenys neskelbtini) mirus Andriui Olekui, pareiškėja 2024 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 30-ajį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys, būtų kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. tiek po A. O., tiek po O. O. mirties.

11. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas palikimą priėmė realiai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, - turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo būtinus mokesčius ir naudojosi jame esančiais daiktais (2024 m. lapkričio 22 d. pažyma iš (duomenys neskelbtini) DNSB ir kt.).

12. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po O. O. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų jį priimti kiti asmenys.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas A. O. po savo žmonos O. O. mirties ((duomenys neskelbtini)), velionės palikimą pradėjo valdyti aktyviais veiksmais (CK 5.51 straipsnis), todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos V. O. N. P. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai V. O. N. P. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.